Lucas 12

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Eropi Jesu pohro masa bajarã gohra gamenereñorã. Cʉ̃hña taricãyoro. Ero Jesu ĩgʉ buherãre õpa arĩ werepʉ:
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Masa erã yayasãrare pʉhrʉ masirãcoma. Erã dibura sãre gajirã masirãcoma.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Eropiro gajirã peebirogue mʉa wereniguirare õaro masicʉ̃ Goãmʉ weregʉcumi. Bihara taribugue gajigʉre erã yayarogã erã arĩrare masa bajarã watope masicʉ̃ iigʉcumi Goãmʉ.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 Eropigʉ Jesu werenemopʉ erãre:
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Dohpaguere mʉa güibure mʉa umupeobure weregʉra. Goãmʉpʉre güi umupeoque. Ĩgʉ mʉa sĩrira pʉhrʉ peamegue cóãmasimi mʉare. Eropa ta ãhraa. Diaye arĩgʉ tiiaa. Goãmʉpʉre güi umupeoque.
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 Cinco mirua waja marima. Eropa waja mariquerecʉ̃ ta erãgãre Goãmʉ ĩhadibumi. Ne cãdijibeami erãre. Mirua tauro Goãmʉ ĩhadibumi mʉapʉre.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Eropigʉ mʉa poari sãre ne yuju poadagã dʉhyaro mariro masipehomi Goãmʉ. Eropa ta mʉa árĩricʉri sãre masipehomi. Eropa masigʉ mʉare ĩhadibuniguicãmi. Miruare ĩgʉ mahiro tauro mʉapʉre mahimi Goãmʉ. Eropirã ĩgʉre umupeorã güibiricãque mʉa, arĩpʉ Jesu.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 Eropi Jesu werenemopʉ:
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Yujugʉ masare güigʉ yʉre “Jesucristore masibeaa,” masare arĩ weregʉre yʉ sã “Ĩgʉre masibeaa,” arĩ weregʉca anyuare.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 “Yʉ masʉre Goãmʉ ĩgʉ obeodigʉre ñero arĩ erã wereniguicʉ̃ iri ñerire Goãmʉ cãdijimasimi. Eropa cãdijiqueregʉ ta Espíritu Santopʉre erã ñero arĩ wereniguicʉ̃ irire ne Goãmʉ cãdijisome.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 “Mari buheri wirigue oparã pohro gajirã mʉare aĩ ñaja weresãrãcoma. Erã eropa weresãcʉ̃ mʉa arĩ cãhmotaburire ne wʉaro pepibiricãque.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Irisubu ta Espíritu Santo mʉa wereburire mʉare weregʉcumi, arĩpʉ Jesu.
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Eropi masa watope árĩgʉ Jesure õpa arĩ werepʉ:
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Jesu yʉhripʉ:
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Eropa arĩtuha Jesu árĩpehrerãre werepʉ:
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Eropa arĩtuha Jesu erãre i queori mera werepʉ:
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Eropigʉ ĩgʉ, ĩgʉ basi õpa arĩ pepiripʉ: “Iri dʉca yʉhʉ diburi wihire ne sihajasome.
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Dohpaguere õpa iigʉra. I wihi dohpague yʉ dibumʉhtara wihire cóãcã, dohpaguere mʉra wihi tauro mama wihipʉre wʉari wihi iigʉra. Iri wihire yaha oteri dʉcare, árĩpehrerire dibugʉra.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Yʉ eropa iira pʉhrʉ õpa arĩ pepigʉra yʉ basi: ‘Yʉ árĩpehreri opagʉ ãhraa. Õaro soogʉra. Eropigʉ baha, ihri, mucubirigʉra,’ arĩ pepigʉra yʉ basi,” arĩ pepiripʉ ĩgʉ basi.
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Ĩgʉ eropa arĩ pepiquerecʉ̃ Goãmʉ ĩgʉre werepʉ: “Mʉhʉ ne pee masibigʉ ãhraa. Dohpagã ñami ta mʉhʉ sĩrigʉca. Mʉ eropa wacʉ̃ mʉ ya mʉ mahira dederea waroca mʉre,” arĩpʉ Goãmʉ ĩgʉre, arĩpʉ Jesu masare.
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Irire arĩgʉ masare õpa arĩ werepʉ Jesu:
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Eropi Jesu ĩgʉ buherãre õpa arĩ werepʉ:
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Goãmʉ mʉare deyoro moagʉ bari dihtare bamorãre suhri sañamorã dihtare iibiriñumi mʉare. Mʉa iri dihtare guñacʉ̃ gamebeami.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Mirimagʉ porãre Goãmʉ ĩgʉ ĩhadiburire masique. Erã poeri moorã ãhrima. Eropiro erã bari dihburi wiri erãre mara. Goãmʉpʉ erãre erã baburire ohomi. Mirimagʉ porã tauro mʉapʉre mahimi Goãmʉ. Eropigʉ mʉa sãre ĩhadibugʉcumi ĩgʉ.
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 Wʉaro mʉa pepiri mera iri mʉare pagarã wacʉ̃ iibeaa. Eropiro mari wʉaro pepiri duhpiburi árĩbeaa.
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 ¿Eropirã wʉaro mʉa pepiri duhpiburi árĩbiriquerecʉ̃ ta, duhpirã mʉa baburire, mʉa ihriburire, mʉa sañaburire wʉaro guña bʉjawere pepiri mʉa?
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 “Nʉgʉ maja gorire pepique. Iri gori ne iiro mariro õari goricʉa. Iri gori õari suhri iro dopa õari gori dehyoa. Salomo opʉ mʉrʉ õari suhri opagʉ ĩgʉ árĩquerecʉ̃ ta iri goripʉ ĩgʉ ya suhri tauro õari dehyoa.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Iri gorire õari gori gocʉ̃ iimi Goãmʉpʉ. Ĩgʉ eropa iiquerecʉ̃ ta iri goripʉ bajamenʉrigã árĩra pʉhrʉ ñaidija pehrea wahaa. Merogã ãhri gajinʉ peamegue soe cóãcãma. Iri eropa mata pehrequerecʉ̃ ta iri gorire iri õari gori árĩcʉ̃ iimi Goãmʉ. Eropigʉ Goãmʉ iri gorire ĩgʉ õari gori árĩcʉ̃ ĩgʉ iidiro dopa ta tauro mʉa sãre õaro iigʉcumi. Suhrire ogʉcumi. Daberogã Goãmʉre umupeoa mʉa.
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Eropirã mʉa baburire, mʉa ihriburire wʉaro guñabiricãque.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Goãmʉre masibirãpʉ i yeba majarãpʉ irire eropa amaniguicãma. Mari Pagʉ ʉmaro majagʉ árĩpehreri mʉa gamerire masimi. Ĩgʉ eropa masicʉ̃ mʉa ya árĩburire wʉaro guñabiricãque.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Goãmʉ mʉa opʉ ĩgʉ árĩborore gamemʉhtaque mʉa. Mʉa eropa iira pʉhrʉ Goãmʉpʉ mʉa gameri dʉhyacʉ̃ ogʉcumi, arĩpʉ Jesu.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 Eropigʉ erãre werenemopʉ:
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Eropirã mʉa yare duapehoque. Irire duacã, iri niyerure mojomorocʉrãre oque. Eropirã ʉmaro maja Goãmʉ ya árĩburire mohmeque. Eropa iirã ʉmaro maja mʉa wajatari ne pehresome. Ʉmarogue mʉa ya árĩri ne pehrebeaa. Eroguere mʉa yare aĩmasibeami yajari masʉ. Eropirã mega sã irire tʉamasibeama.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Ʉmarogue mʉa ya árĩcʉ̃ Goãmʉ ya dihtare pepirãca mʉa, arĩpʉ Jesu.
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 — ausente —
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 — ausente —
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Mohme corerã erã opʉ eracʉ̃ ĩgʉ gamero dopa ta iiyurã árĩrã mucubirirã árĩrãcoma. Erã eropa iicʉ̃ ĩagʉ erã opʉpʉ mohme coregʉ iro dopa gohrotogʉcumi. Eropigʉ mohme corerãre doadore, ĩgʉ erãre barire duhpeogʉcumi.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Ĩgʉ erarisubu ñami deco árĩcʉ̃, o boyorogue árĩquerecʉ̃ mohme corerãpʉ ĩgʉ erarisubure ĩgʉre õaro corerã árĩrã, mucubirirã árĩrãcoma erã.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Ire guñaque mʉa. Wihi opʉ yajari masʉ ĩgʉ eraborore masigʉ, ĩgʉ yajari masʉre coregʉ ñajadorebiriboñumi.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Eropirã mʉa sã coreque. Yʉhʉ masʉ Goãmʉ ĩgʉ obeodigʉ guñaña mariro arigʉca. Eropirã yahare eropa iiniguirã árĩrã yʉre coreque mʉa, arĩpʉ Jesu erãre.
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Pedropʉ serẽpipʉ Jesure:
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Jesu werenigui queoriñe mera õpa arĩ buhepʉ erãre:
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Eropigʉ opʉ ĩgʉ ya wihigue dujarami. Ĩgʉ opʉ eracʉ̃ mohme coregʉpʉ ĩgʉ opʉ ĩgʉ dorediro dopa ta iipehodigʉ árĩgʉ, ĩgʉ mucubirigʉ árĩgʉcumi.
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Diaye arĩgʉ iiaa mʉare. Ĩgʉ eropa iicʉ̃ ĩagʉ ĩgʉ opʉ árĩpehreri ĩgʉ yare ĩhadibugʉ apigʉcumi ĩgʉre daja.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 Ñegʉ mohme coregʉpʉ õpa ta ãhrimi. “Yʉ opʉ yoja deyobeami,” arĩmi. Eropa arĩgʉ gajirã mohme corerãre ʉmare, nome sãre pami. Eropigʉ wʉaro baha, ihri, meremi.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Ĩgʉ eropa iirisubu guñaña mariro ĩgʉ opʉ dujaragʉcumi. Ĩgʉ dujararinʉre ne masibeami mohme coregʉ. Eropa dujaragʉ ñegʉ ĩgʉ iirare pee ĩgʉre ñero dipuwaja moagʉcumi. Eropigʉ Goãmʉre tarinʉganirãre ĩgʉ cóãdirogue ĩgʉre cóãgʉcumi.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 “Eropigʉ mohme coregʉ ĩgʉ opʉ gamerire masigʉ árĩqueregʉ ta irire ĩgʉ iibiricʉ̃, ĩgʉ õaro ĩgʉ mohmebiricʉ̃, ĩgʉ opʉpʉ ĩgʉre bʉrigã dipuwaja moa pagʉcumi ĩgʉre.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Gajigʉ mohme coregʉpʉ ĩgʉ opʉ gamerire masibigʉ árĩcʉ̃ ĩgʉ opʉpʉ ĩgʉre daberogã ñari ĩgʉ eropa árĩri dipuwajare pagʉcumi. Goãmʉ ĩgʉ gamerire masicʉ̃ iimi masare. Eropiro masigʉre yʉhriro gahmea. Eropiro õaro masigʉre õaro yʉhriro gahmea, arĩpʉ Jesu.
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 Eropa arĩtuha Jesu erãre werepʉ daja:
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Yʉhʉ ñero tarigʉca. Yʉ eropa ñero tariburire coregʉ, ñero sĩporãcʉa yʉhʉ.
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 ¿Dohpa arĩ pepiri mʉa yʉre? Yʉhʉ i yebaguere buhegʉ aricʉ̃ yʉ buheri mera “Masa ĩhaturisome pare,” ¿arĩ pepiri mʉa? Eropa árĩbeaa. Mʉare arĩgʉ iiaa. Masa yʉ buherire peerã, pe curu erã basi game dʉca warirãcoma. Yujurãyeri yʉ buherire peerãcoma. Gajirãpʉ irire gamebirã erãre ĩhaturirãcoma. Eropirã yujuro mera árĩsome masa.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Eropirã yuju wihi majarã sã cinco masa yʉ buherire peerã, pe curu erã basi game dʉca warirãcoma. Yuju curu ʉrerã, gaji curu perã árĩrãcoma.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Ĩgʉ pagʉ ĩgʉ magʉre ĩhaturigʉcumi ĩgʉ yaha buherire peecʉ̃. Gajigʉ magʉ sã ĩgʉ pagʉre ĩhaturigʉcumi. Eropigo igo pago igo magore ĩhaturigocumo. Gajigo mago sã igo pagore ĩhaturigocumo. Eropigo igo mʉñeco igo bepore ĩhaturigocumo. Gajigo bepo sã igo mʉñecore ĩhaturigocumo. Eropa warãcoma yaha buherire erã peecʉ̃, arĩpʉ Jesu.
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Eropi Jesu masare bajarãre õpa arĩ werepʉ daja:
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Eropirã surgue miruñe aricʉ̃ “Asirinʉ árĩroca,” arãa mʉa. Mʉa eropa arĩra pʉhrʉ irinʉ asia.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Mʉa gʉyaricʉrã ãhraa. Yebare ĩarã, ʉmarore ĩarã “Õpa waroca,” arĩ masia mʉa. Õarinʉ árĩborore, ñerinʉ árĩboro sãre masia mʉa. ¿Eropa õaro masiquererã ta, duhpirã dohpague yʉ Goãmʉ turari mera yʉ mʉare ĩhmuquerecʉ̃ ta ne irire õaro masibeari mʉa? arĩpʉ Jesu.
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 Eropa arĩtuhaja õpa arĩ werenemopʉ:
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Gajigʉ mʉre weresãgʉ wagʉ dipuwaja moadoreri wihigue wadorebocumi. Erogue ejaboro core “Dipaturi mʉre eropa iisome,” arĩ game amuque. Mʉhʉ ĩgʉre amubiricʉ̃ mʉre ĩgʉ dipuwaja moadoreri wihigue aĩgãbocumi mʉre. Eropigʉ dipuwaja moadoregʉpʉ mʉre surarare ĩgʉ wiacʉ̃, mʉre surara peresu iirãcoma.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Mʉre arĩgʉ iiaa. Ne erã wajayedorerare mʉ wajayepehocʉ̃gue wirigʉca mʉhʉ, arĩpʉ Jesu.
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.