Lucas 10

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pʉhrʉ Jesu gajirã ĩgʉ buherãre setenta buherãre beye, macarigue ĩgʉ waboro core obeoyupʉ. Yujuyeri macarire perã dihta obeopʉ ĩgʉ.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Eropa obeogʉ õpa arĩ werepʉ erãre werenigui queorire buhegʉ:
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Waque mʉa. Mʉare yʉ obeogʉ oveja iro dopa árĩrãre mʉare yeea guarã iro dopa ta ñerã árĩrã watopegue obeogʉ iiaa.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Niyeru ajure, paga aju sãre, zapature aĩbiricãque. Mʉa mague curirã gajirãre bocajarã wereniguibiricãque. Diaye ta taria waque.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Árĩpehreri wirire mʉa ñajari wirire i wihi majarãre, “¿Ãhriri mʉa?” arĩmʉhtaque.
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Iri wihi majarã õaro mera árĩrã gamequeãro mariro erã árĩcʉ̃ õadoreque erãre. Õaro mera erã árĩbiricʉ̃ iri wihi majarãre irire õadorebita.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Yuju wihi ñajanʉgarã erã õaro árĩcʉ̃ iri wihi ta dujaque. Iri wihi majarã mʉare erã ejorire baha ihrituque. Mohmegʉre ĩgʉ wajatarire aĩro gahmea. Eropirã mʉa erãre buhera waja erã bari orire aĩque mʉa sã. Eropirã yuju wihi ta mʉa ejara wihi ta ñajarã, iri macare gajirã ya wirigue árĩcuribiricãque.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Macaguere mʉa ejarã ero majarãpʉ mʉare gamerã árĩcʉ̃ erã bari ejori árĩcʉ̃ baque.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Ero majarã dorecʉrãre õarã iique. Eropirã õpa arĩque ero majarãre: “Goãmʉ mari Opʉ dohpaguere ĩgʉ árĩborore wererã iiaa mʉare,” arĩque erãre.
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Gaji macague mʉa ejacʉ̃ erãpʉ mʉare gamebiribocoma. Erã gamebiricʉ̃ ĩarã iri maca decogue waha, õpa arĩque erãre.
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 “Gʉa nicu imicare guburi maja imicare wejẽsiri cóãrã iiaa mʉa gʉare gamebiriri dipuwaja ĩhmurã,” arĩque. “Eropirã ire guña árĩque,” arĩque. “Goãmʉ mari Opʉ dohpaguere ĩgʉ árĩborore mʉare wererã arirabʉ,” arĩque erãre.
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Mʉare diaye yʉhʉ arĩgʉ iiaa. I ʉmʉ pehrecʉ̃guere Sodoma majarã mʉra bʉrigã dipuwajacʉrãcoma. Erã eropa árĩquerecʉ̃ ta tauro mʉare gamebirãpʉ dipuwajacʉrã árĩrãcoma, arĩpʉ Jesu.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 Pʉhrʉ Jesu õpa arĩpʉ macari majarãre:
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Eropigʉ mʉare arĩgʉ tiiaa. Goãmʉ ĩgʉ dipuwaja moarinʉ árĩcʉ̃ Tiro majarã mʉra, Sidón majarã mʉra tauro mʉapʉre mʉa ñeri dipuwaja dipuwaja moagʉcumi ĩgʉ.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Capernaum majarã, mʉa ejatuharo mera Goãmʉ pohrogue wadiaribʉ. Eropirã mʉa Goãmʉ yapʉre iidiabiricʉ̃ mʉare Goãmʉ peamegue cóãgʉcumi, arĩpʉ Jesu.
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Eropa arĩtuha ĩgʉ buherãre werepʉ:
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Pʉhrʉ setenta buherã mucubiriri mera dujarañorã:
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Erã eroparĩcʉ̃ Jesu yʉhripʉ erãre:
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Peeque. Mʉare yʉ turarire ohabʉ yʉhʉ. Eropirã añare, corebare, watĩ marire ĩhaturigʉre árĩpehreri ĩgʉ turari sãre mʉa tarinʉgaburire mʉare ohabʉ yʉhʉ. Eropirã erã mʉare ñero iimasibeama.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Yʉ eropa oquerecʉ̃ ta watẽa mʉare erã tarinʉgabiricʉ̃ ĩarã iri dihtare mucubiribita. Ipʉre mucubirique. Ʉmarogue Goãmʉ yarã erã waĩre ĩgʉ gojaturipũgue mʉa waĩre ĩgʉ gojatura árĩcʉ̃ masirã, iripʉre mucubirique mʉa, arĩpʉ Jesu erãre.
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Irisubure Espíritu Santo Jesure bʉrigã mucubiricʉ̃ iipʉ. Eropigʉ Jesu õpa arĩpʉ ĩgʉ Pagʉre:
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 —Yʉ Pagʉ árĩpehrerire yʉ iiburire apimi yʉre. Yʉ Pagʉ dihta yʉre masimi. Yʉ dihta ĩgʉre masia. Yʉ beyenirã sã ĩgʉre masima yʉ masidorenirã árĩrã. Erã nʉcʉ ta yʉ Pagʉre masia gʉa, arĩpʉ Jesu.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Ĩgʉ eropa arĩra pʉhrʉ erã seyaro erã árĩcʉ̃ Jesu ĩgʉ buherãre õpa arĩpʉ:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Diaye ta ãhraa. Bajarã Goãmʉ ya weremʉhtanirã, yebari majarã oparã sã dohpague mʉa ĩarire ĩadiariñorã erã sã. Eropirã mʉa peeri sãre peediariñorã. Erã eropa masidiaquerecʉ̃ ta Goãmʉ erãre masidorebiripʉ irisubuguere, arĩpʉ Jesu.
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Irisubu ta judio masare buhegʉ Jesu pohro eraa, Jesure ĩgʉ ñero wereniguicʉ̃ iidiaripʉ:
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Jesu yʉhripʉ ĩgʉre:
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ ĩgʉ yʉhripʉ:
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Jesu yʉhripʉ:
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 Ĩgʉ masare buhegʉpʉ “Ihĩ Goãmʉ ya dorerire iipehogʉ ãhrimi,” masa ĩgʉre erã arĩ pepicʉ̃ gamepʉ. Eropa gamegʉ ĩgʉ Jesure õpa arĩ serẽpinemopʉ:
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Jesupʉ õpa arĩ yʉhripʉ Samaria majagʉ ĩgʉ iirare weregʉ:
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Irisubu ta pahi iri mague aripʉ. Eropa arigʉ erã padigʉre ĩaqueregʉ ta maha gajipʉ masepʉ ĩgʉre ĩhatarigã wapʉ.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Eropi Goãmʉ wihi mohmegʉ sã mojomorocʉgʉ pohro eja ĩgʉre ĩha gajipʉ masepʉ tarigã wapʉ.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Erã eropiiquerecʉ̃ Samaria majagʉpʉ ero waha yoañarirogue ĩha ĩgʉre mojomoro ĩapʉ.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Eropigʉ ĩgʉ mojomorocʉgʉ pohro eja, igui deco vino ʉyʉ mera morera deco mera ĩgʉ camire pisũpʉ. Pisũtuhaja suhri gasiro mera diricãhmotapʉ ĩgʉ camire. Tuhaja, ĩgʉre ĩgʉ yagʉ burro weca duhpeo, carĩri wihigue aĩ ejapʉ ĩgʉre. Ero árĩgʉ ĩgʉ Samaria majagʉ õaro ĩhadibupʉ ĩgʉre.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Gajinʉ ĩgʉ carĩri wihi opʉre pese niyerusere oho, õpa arĩpʉ: “Ĩre ĩhadibuque. Iseri sihajabiricʉ̃ dipaturi dujarigʉ wajayepehogʉra,” arĩpʉ Samaria majagʉ wihi opʉre, arĩpʉ Jesu.
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Eropa arĩtuha judio masare buhegʉre serẽpipʉ Jesu:
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ buhegʉpʉ Jesure yʉhripʉ:
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Eropi Jesu ĩgʉ buherã mera wacʉ̃, gaji macague erã curicʉ̃, Marta waĩcʉgo erãre igo ya wihi ñajaridorepo.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Ĩgʉ ñajara pʉhrʉ igo pagʉ mago María waĩcʉgo ĩgʉ guburi pohro doa ĩgʉ buherire peepo.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Igo eropa iicʉ̃ ĩago Marta igo mohmeri baja árĩcʉ̃ ĩago guapo. Eropigo igo Jesure werepo:
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Igo eroparĩcʉ̃ Jesu yʉhripʉ:
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Goãmʉ ĩgʉ yare peedoremi. María õarire iibo irire beyemo. Eropigʉ yʉre igo peecʉ̃, “Mohmetamugo waque,” arĩbeaa igore, arĩpʉ Jesu Martare.
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.