Atos 8

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Eropigʉ Esteban ĩgʉ sĩricʉ̃ ĩagʉ, “Õhaa,” arĩpʉ Saulo.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Eropirã gajirã Goãmʉre umupeorã Esteban dʉpʉ mʉrarore yaa, bʉrigã oreñorã erã.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Saulopʉ Jesu yarãre ñetariaro iimʉriripʉ. Ĩgʉ erã ya wirigue ñaja, ʉmare, nomere ñeha, peresugue bihadobomʉripʉ.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Eropirã yoarogue wasirinirã Jesu yarãpʉ Jesu yare buheñorã.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Eropigʉ Felipe Samaria waĩcʉri macague eja, Jesu yare buhepʉ iri maca majarãre.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Ĩgʉ eropa buhecʉ̃ ero majarã õaro peeñorã. Eropirã Goãmʉ turari mera deyoro moarire ĩgʉ ii ĩhmucʉ̃ ĩañorã erã. Eropa ĩarã ĩgʉre õaro peeñorã erã.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Bajarã watẽa ñajasũnirãre ĩgʉ pohro erã eracʉ̃ ĩagʉ watẽapʉre wadorepʉ ĩgʉ. Watẽapʉ bʉrigã gaguinigui, duhugã waha wañorã erãre. Eropigʉ bajarã dʉpʉ bʉhanirãre, curimasibirãre dʉpʉ õarã iimʉripʉ.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Ĩgʉ eropa iicʉ̃ ĩarã iri maca majarã bajarã masa mucubiriñorã.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Irisubure Simo waĩcʉgʉ iri maca majagʉ yee árĩpʉ, Eropigʉ yeea erã iirare ii ĩhmumʉripʉ Samaria majarãre. Ĩgʉ eropa ii ĩhmucʉ̃ ero majarã ĩha ʉca wa ĩgʉre gʉhyadiaro mera ĩarã árĩñorã.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Ĩgʉ eropa iicʉ̃ ĩarã masapʉ õpa arĩmʉririñorã:
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Ĩgʉ yeea erã iiri ĩgʉ purisiriri mera yoari boje ii ĩhmumʉripʉ erãre. Ĩgʉ eropa ii ĩhmucʉ̃ ĩarã erã ʉca wamʉriñorã. Eropirã erã ĩgʉre umupeomʉriñorã.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Felipepʉ erã ĩgʉre eropa umupeoquerecʉ̃ Goãmʉ ĩgʉ opʉ árĩrire, Jesucristo yare õari buherire werepʉ. Ĩgʉ eropa werecʉ̃ erã ĩgʉre õaro peeñorã. Erã eropa õaro peecʉ̃ ĩagʉ ũma, nome mera waĩyepʉ Felipe.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Eropigʉ Simo ĩgʉ yee sã Felipere õaro peepʉ. Eropigʉ ĩgʉ sãre waĩyepʉ. Ĩgʉ eropa iira pʉhrʉ Felipe mera dujapʉ ĩgʉ. Felipepʉ Goãmʉ turari mera ii ĩhmucʉ̃ ĩagʉ, dorecʉrã õarã ĩgʉ iicʉ̃ ĩagʉ Simo ĩha ʉca wamʉripʉ.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Eropirã Samaria majarã Goãmʉ yare erã bʉrigã gamecʉ̃ peebeomʉriñorã Jerusaléngue árĩrã Jesu ĩgʉ apinirãpʉ. Erã eropa peebeorã Pedrore, Ñu sãre obeoñorã Samariague.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Erogue erã ejara pʉhrʉ Pedro sã Goãmʉre serẽbasañorã. “Oã Samaria majarã mʉre umupeorã mʉ Espíritu Santore opaporo,” arĩ, serẽbasañorã erã Goãmʉre.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Erã Samaria majarã Jesucristo waĩ mera waĩyesũnirã árĩñorã. Iri dihtare masiñorã erã. Eropirã Espíritu Santore opabiriniñorã dohpa.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Eropigʉ Pedro Ñu mera Samaria majarãre erã mojotorire erã weca duhpeora pʉhrʉ Espíritu Santore opanʉgañorã erã.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Eropigʉ Pedro sã erã ya mojotori mera erã duhpeora pʉhrʉ Espíritu Santo eracʉ̃ ĩapʉ Simo yeepʉ. Eropa ĩagʉ árĩgʉ, erã turarire gamegʉ niyeru mera wajayediaripʉ.
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 Õpa arĩripʉ Simo:
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ Pedro õpa arĩpʉ.
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Goãmʉ mʉ pepirire masimi. Mʉhʉ ñegʉ árĩnia. Eropirgʉ ire gʉa iirire iimasibeaa mʉhʉ. I mʉ iirino árĩbeaa.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 — ausente —
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 — ausente —
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ Simo yʉhripʉ ĩgʉre.
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Ero pʉhrʉ Pedro Ñu mera Goãmʉ yare wereñorã. “Jesu ĩgʉ masa mʉriacʉ̃ ĩabʉ gʉa,” arĩ, Samaria yeba árĩri macari majarãre õari buherire buheñorã. Erãre Goãmʉ yare buhetuhaja Jerusaléngue dujaa wañorã.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Eropii Goãmʉ ĩgʉ obeodigʉ anyu Felipere werepʉ:
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ ĩgʉpʉ iri mague waha wapʉ. Pʉhrʉ iri mague yujugʉ masʉre bocatĩribu iipʉ. Ĩgʉ bocatĩribu árĩpʉ Etiopía yeba majagʉ opʉ. Eropigʉ Candace waĩcʉgo Etiopía majago opo bʉro yare niyerure árĩpehrerire ĩhadibugʉ árĩpʉ. Eropigʉ ĩgʉ Jerusaléngue mari Pagʉre umupeogʉ ejadi árĩpʉ.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Ĩgʉ ya macague tũrudiru mera dujaagʉ irirugue waqueregʉ ta buhegʉ iipʉ. Goãmʉ yare weremʉhtadigʉ Isaia ĩgʉ gojarapũre buhegʉ iipʉ.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Eropigʉ Espíritupʉ Felipere õpa arĩ werepʉ.
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ, Felipepʉ tũrudiru pohrogue omagã, Isaia ĩgʉ gojarare Etiopía majagʉ ĩgʉ buhecʉ̃ peepʉ. Eropa peegʉ Felipe serẽpipʉ ĩgʉre.
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ Etiopía majagʉ õpa arĩ yʉhripʉ:
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Eropii Goãmʉ yare Etiopía majagʉ ĩgʉ buheripũ õpa árĩyoro:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Ĩgʉre erã wereyarãcoma. Eropirã ĩgʉ ĩgʉ ñero iibiriquerecʉ̃ ta erãpʉ ñero iirãcoma ĩgʉre. Ĩgʉ i yebague ĩgʉ árĩcʉ̃ erã ĩgʉre wejẽrãcoma. Eropigʉ ĩgʉ porã marigʉ sĩria wagʉcumi, arĩ gojara árĩyoro.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Iripũ eroparĩcʉ̃ ĩagʉ, Etiopía majagʉ Felipere serẽpipʉ:
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Ĩgʉ eropa serẽpi ĩacʉ̃ peegʉ Felipe iripũre ĩha, Jesu yare werepʉ Etiopía majagʉre.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Eropirã erã iriru mera waha, maʉgãgue ejañorã.
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 —Jesure mʉhʉ õaro umupeocʉ̃ ĩagʉ mʉre waĩyegʉra, arĩpʉ Felipe ĩgʉre.
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Eropa arĩgʉ ta ĩgʉ tũrudiru autugʉre yaudorepʉ. Iriru yʉsʉmerejara pʉhrʉ wiriañorã erã. Wiria waha, iriyagãgue eja, ñumu wiri nʉgajañorã. Ero ñumunʉgaja, Felipepʉ ĩgʉre waĩyepʉ.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Waĩyetuhaja erã majajanʉgajacʉ̃ Goãmʉ ĩgʉ Espíritu Felipere aĩgã wapʉ. Ĩgʉ eropa wara pʉhrʉ Etiopía majagʉ õaro mucubirigʉ ĩgʉ ya yebague dujaa wapʉ. Ĩgʉ eropa iira ʉjʉtʉyacʉ̃ ne dipaturi Felipere ĩabiripʉ.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Felipepʉ eropa iituhaja Azotogue ejapʉ. Eropigʉ baja macarire õari buherire buhepʉ masare. Pʉ Cesareague buhetumʉripʉ.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.