Atos 24
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Cinco nʉri pʉhrʉ Ananía pahia opʉ, judio masa erã mʉrã, dorerire weremehregʉ Tértulo waĩcʉgʉ mera Cesareague ejañorã. Eropirã erã Pablore weresãdiarã, opʉ Feli pohrogue ejañorã.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Eropigʉ Pablore erã gamenererogue erã aĩ ejara pʉhrʉ Tértulo ĩgʉre weresãnʉgapʉ. Eropa weresãnʉgagʉ õpa arĩpʉ Felire:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Eropirã gʉa õaro árĩcãrã mucubiria. Eropirã mʉ mera õaro mucubiria.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Dohpague merogã mʉre garibogʉra yʉhʉ. Merogã mʉ mera weretamudiaca. Gʉare peenique dohpa.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Ihĩ gʉare garibotariami. Árĩpehreri yebari majarãgue judio masare erã gua gaguiniguicʉ̃ iimi ihĩ. Eropigʉ masa erã basi gameturicʉ̃ iimi ihĩ. “Oparãre cóãrã,” arĩrã mera majagʉ ãhrimi ihĩ. Eropigʉ nazareno waĩcʉri curu opʉ ãhrimi.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Eropigʉ Goãmʉ wihire ñero ĩgʉ iidiacʉ̃ ĩarã gʉa ñeabʉ ĩre. Gʉa ñeara pʉhrʉ gʉa ya dorerire ĩgʉ tarinʉgagʉ árĩcʉ̃ ĩgʉre dipuwaja moadiarabʉ gʉa.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Eropa moadiaquerecʉ̃ surara opʉpʉ Lisia waĩcʉgʉ ĩgʉre gʉare turaro mera emacãmi.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Pʉhrʉ ĩgʉre weresãnirãre mʉ pohrogue wadoreami Lisia. Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peerã ahrabʉ gʉa. Mʉ tamera ĩre serẽpigʉ, árĩpehrerire ĩgʉ ya dipuwajare masigʉca mʉhʉ, arĩpʉ Tértulo Felire.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Ĩgʉ eropa arĩra pʉhrʉ gajirã judio masa Tértulo ĩgʉ arĩdiro dopa ta “Diaye ta ãhraa,” arĩñorã erã sã.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Erã eropa arĩ weresãra pʉhrʉ opʉ Feli Pablore weredorepʉ. Õpa arĩ werepʉ Pablo:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Doce nʉri ta wahaa Jerusaléngue Goãmʉre yʉ umupeora pʉhrʉ. Mʉhʉ i diaye árĩcʉ̃ masidiagʉ gajirãre serẽpi ĩaque.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Judio masa yʉre Goãmʉ wihiguere boca erã ñeacʉ̃ masare arĩ gaguiniguigʉ iibirabʉ. Eropigʉ “Oparãre cóãque,” arĩgʉ iibirabʉ. Eropigʉ judio masa buheri wirire, erã ya maca sãre ne ñero iibirimʉrabʉ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Eropirã yʉre weresãnirãpʉ erã weresãrare “Õpa iiami ihĩ,” arĩ weremasibeama mʉre.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Dohpague yʉ iirare weregʉra mʉre. Matague ta gʉa ñecʉ sʉmarã erã umupeodiro dopa ta Goãmʉre umupeoa yʉ sã. Eropigʉ Goãmʉ yare iiaa Jesu ya õari buheri iri arĩro dopa ta. Oã “Jesu ya gʉyabirari ãhraa,” arĩ wereniguima oã judio masa. Eropigʉ Goãmʉ doreri, Moiseguere ĩgʉ apirare iri sãre umupeoa yʉhʉ. Eropigʉ Goãmʉ ya weremʉhtanirã erã gojara sãre umupeoa yʉhʉ.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Oã gajirã judio masa mera ta “Goãmʉ árĩpehrerã masare sĩrinirãre õarã, ñerã mera erã masa mʉriacʉ̃ iigʉcumi,” erã arĩ pepiro dopa ta yʉ sã eropa ta arĩ pepia.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Eropigʉ dipuwaja mara yʉhʉ. Goãmʉ irire masimi. Eropirã masa sã irire masima. Eropigʉ diaye ta werea yʉhʉ mʉre.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Gaji bojorire gajipʉgue yʉhʉ curigʉ árĩgʉ dujarabʉ Jerusaléngue. Yʉ acawererã Jerusalén majarã mojomorocʉrãre niyeru ogʉ arigʉ iiabʉ.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Dujara, Goãmʉre umupeobu ĩgʉ ya wihigue ejarabʉ. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ coedorero dopa yʉ basi iira pʉhrʉ waibʉgʉre odiarabʉ Goãmʉre umupeobu. Erogue yʉ árĩcʉ̃ oã judio masa yʉre bocama. Erã bocacʉ̃ gajirã yʉ mera majarã marama. Gua gaguiniguirã marama.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Eropirã gajirã judio masa Asia yeba majarã ero ãhrama. Erã yʉ ñero iicʉ̃ ĩanirã árĩrã weresãrã ariporo õguere.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Oã õgue árĩrãpʉ judio masa oparã gamenererogue yʉ árĩcʉ̃ ĩanirã yʉ erogue ñero iirare masirã, erã sã weresãporo.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Gaji tamerare yʉre erã weresãmasima: Erã mera árĩgʉ õpa arĩ bʉrigã gaguiniguibʉ yʉhʉ: “‘Sĩrinirã masa mʉriarãcoma,’ yʉ arĩra waja dipuwaja moaa mʉa,” arĩbʉ erãre, arĩ werepʉ Pablo Felire “Ñero iibiribʉ,” arĩgʉ.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Ĩgʉ eropa arĩ werera pʉhrʉ Feli õpa arĩ werepʉ Pablore:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Eropa arĩtuhaja, Pablore coregʉre surarare Feli õaro ĩhadibudorepʉ peresugue árĩgʉ duhriri arĩgʉ. Eropa ĩhadibudorequeregʉ õaro iidorepʉ ĩgʉre. Eropigʉ merogã ópʉ ĩgʉ curiborore. Pablo mera majarãre ĩgʉre peresugue árĩgʉre itamudoregʉ eropa dorepʉ Feli.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Bajamenʉri pʉhrʉ Feli ĩgʉ marapo Drusila waĩcʉgo mera ahri, Pablore sihuñorã daja. Feli marapopʉ judio maso árĩpo. Pablore erã sihura pʉhrʉ, Jesucristore ĩgʉ umupeorire Pablopʉ werepʉ erãre.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Eropa weregʉ, õarire, õaro guñamasirire, ñerire gamebiririre, pehrerinʉ árĩcʉ̃ masare Goãmʉ dipuwaja moaborore werepʉ Pablo. Ĩgʉ eropa arĩ werecʉ̃ peegʉ Feli güigʉ, Pablore werepʉ:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Eropa arĩgʉ, Pablo ĩgʉre niyeru ocʉ̃ gameripʉ Feli. Eropigʉ ĩgʉ niyerure gamegʉ, bajasuburi Pablore sihu, ĩgʉ mera wereniguimʉripʉ Feli. Niyerure ĩgʉ wajayecʉ̃ ta Pablore wiuboñumi gajisubu arĩgʉ.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Pe bojori pʉhrʉ Porcio Festo waĩcʉgʉ Felire gohrotogʉ árĩpʉ. Eropigʉ Felipʉ opʉ árĩgʉ judio masare mucubiricʉ̃ iidiapʉ. Eropigʉ ĩgʉ Palore peresu árĩdorepʉ dohpa.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.