Atos 15
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Eropi Judea yeba majarã bajamerãgã Antioquíague ejarã, Jesu yarãre õpa arĩ buhenʉgañorã erã.
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Erã eropa arĩ buhecʉ̃ peerã Pablo Bernabé mera gamebiriñorã. Iri buherire bʉrigã game dʉyasoñorã Judea yeba majarã mera. Erã eropa game dʉyasora pʉhrʉ Jesu yarãpʉ Pablore, Bernabére, gajirã ero majarã sãre Jerusaléngue obeoñorã. Judea yeba majarã erã buherire Jesu ĩgʉ apinirãre Jesu yarã oparã sãre serẽpi ĩadorerã obeoñorã Pablo sãre.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Eropirã Jesu yarã erãre erã obeocʉ̃ waha, Fenicia yebare eja tarigã, Samaria yebague ejañorã. Iri macarigue ejarã, judio masa árĩbirã Goãmʉ yare erã gemenʉgarare wereñorã erã ero majarãre. Erã eropa werecʉ̃ peerã ero majarã Jesu yarã bʉrigã mucubiriñorã.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Eropirã erã Jerusaléngue ejacʉ̃ ĩarã ero majarã Jesu yarã Jesu ĩgʉ apinirã, ĩgʉ yarã oparã mera mucubiriri mera õaro bocatĩriñorã erãre. Eropirã Pablo, Bernabé gajirã mera Goãmʉ ĩgʉ turari mera erã iirare wereñorã Jerusalén majarãre. Judio masa árĩbirã Jesu yarã erã wara sãre wereñorã erã.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Erã eropa werequerecʉ̃ erogue fariseo masa Jesu yarã bajamerãgã árĩñorã. Eropirã erã eroguere wahgãnʉgaja, õpa wereñorã.
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Erã eroparĩcʉ̃ pee, Jesu ĩgʉ apinirã, Jesu yarã oparã mera irire amudiarã, gamenereñorã.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Eropirã erã yoari boje erã wereniguira pʉhrʉ Pedro wahgãnʉgaja, werepʉ erãre.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Eropigʉ Goãmʉ masa erã pepirire masimi. Eropigʉ ĩgʉ judio masa árĩbirãre ĩgʉ yarãre ĩgʉ iirare ĩhmubu ĩgʉ Espíritu Santore ohámi erãre marire ĩgʉ iidiro dopa ta.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Eropa ogʉ ĩgʉ marire erã sãre yujuropa ta õaro iimi. Erã ĩgʉre umupeocʉ̃ erã ñerire cadijimi ĩgʉ.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Maripʉ Moise dorerire yujuro bojebeaa. Mari ñecʉ sʉmarã mʉra sã irire yujuro bojebirimʉriñuma. ¿Eropa mari yujuro bojebiriquererã duhpirã Jesu yarãre judio masa árĩbirãre irire Moise dorerire iidorediari mʉa? ¿Duhpirã Goãmʉ judio masa árĩbirãre ĩgʉ yarã wacʉ̃ ĩgʉ iirare “Ero wabeaa,” arĩri mʉa?
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Eropa arĩbirã mari õpa pepia. Dohpaguere judio masa árĩbirã iro dopa ta mari sãre mari Opʉ Jesu mahiri mera Goãmʉ taugʉcumi, arĩpʉ Pedro erãre.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peerã árĩpehrerã ejarimaria wañorã. Eropirã Pablo Bernabé mera judio masa árĩbirã watope Goãmʉ turari mera erã ii ĩhmurare wereñorã erãre.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Eropa erã weretuhajara pʉhrʉ Santiago sã werepʉ.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Goãmʉ judio masa árĩbirãre ĩgʉ yarã árĩmorãre ĩgʉ ne iirare weretuhajami Pedropʉ.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Iribojegue Goãmʉ ya weremʉhtanirã erã werediro dopa ta eropa wahabʉ judio masa árĩbirãre. Õpa arĩ Goãmʉ wereniguirire gojañuma erã iribojeguere:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 Iribojeque Davi mʉrʉ ya curu majarã erã oparã árĩra pehrea wabʉ. Pʉhrʉ dujarigʉca yʉhʉ. Eropigʉ dipaturi ĩgʉ ya curu majagʉre opʉ acugʉca.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Yʉ eropa acura pʉhrʉ árĩpehrerã judio masa árĩbirã yʉre erã opʉre gamerãcoma erã. “Yaharã árĩque,” yʉ arĩ sihubeorãpʉ yʉre gamerãcoma.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Eropa ta arĩmi mari Opʉ. Iribojegue ĩgʉ ire masare weremʉripʉ, arĩ gojañuma Goãmʉ ya weremʉhtanirã.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 “Eropigʉ õpa pepia yʉhʉ, arĩpʉ daja Santiago. Judio masa árĩbirãre Goãmʉ yare ne gamenʉgarãre baja iidorebiricãrã mari.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Eropirã erãre goja, obeorã mari. Õpa arĩ gojabeorã. “Goãmarã wéanirãre erã umupeora barire babiricãque. Eropirã nome mera ñero iibiricãque. Nome sã ʉma mera ñero iibiricãque. Eropirã wʉʉnʉgʉ mohwejẽnirãre waimʉrãre babiricãque. Dire ihribiricãque,” iripẽta arĩ were gojabeorã. Iri doreri Moise apira doreri sã ãhraa.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Yoari boje judio masa buheri wirigue Sabado árĩcʉ̃ Goãmʉ Moisere ĩgʉ apira dorerire buhemʉrima masa. Eropii árĩpehreri macarigue Moise dorerire buhemʉrima masa. Eropirã yʉ arĩdiro dopa ta judio masa árĩbirãre Jesu yarãre were gojabeocʉ̃, judio masapʉ pee, “Gʉa iiguari ta ãhraa,” arĩrãcoma, arĩpʉ Santiago.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Eropirã Jesu ĩgʉ apinirã, Jesu yarã oparã árĩpehrerã Jesu yarã mera Santiago arĩrare peerã, “Eropa ta iirã,” arĩñorã. Tuhajanugu erã mera majarãre beyeñorã erã obeomorã. Antioquíague Pablo, Bernabé mera erã wamorãre erã beyeñorã. Eropirã erã Judare, Sila mera beyeñorã erã obeomorã. Judapʉ Barsabá peñe waĩcʉpʉ. Erã beyerã acawererã Jesu yarã erã umupeonirã árĩñorã.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Erãre erã beyera pʉhrʉ Jesu yarã gojabeorapũre obeoñorã erã mera. Õpa arĩ gojañorã erã:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Gʉa mera majarã mʉa pohrogue ejarã, mʉare baja dorerire iidoreañorã. Eropirã mʉare gariboañorã. Erã Goãmʉ dorerire Moisere ĩgʉ apiraguere, mʉa dʉpʉ merogã gasirogãre wiriri sãre iidoreañorã. Gʉapʉ erãre irire buhedorerã obeobirabʉ.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 — ausente —
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 — ausente —
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Eropirã Juda, Sila mera mʉa pohrogue obeoa. Gʉa gojabeorare erãpʉ mʉare wererãcoma.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Espíritu Santo ĩgʉ guñaro dopa ta gʉa sã pepia. Õpa ãhraa iri: Gaji doreriguere apibeaa mʉare. I doreri dihtare apirãca mʉare.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Goãmarã wéanirãre erã umupeora barire babiricãque. Dire ihribiricãque. Wʉʉnʉgʉ mohwejẽnirãre waimʉrãre babiricãque. Eropirã nome mera ñero iibiricãque. Nome sã ʉma mera ñero iibiricãque. I gʉa eropa dorera iibirã õarire iirã iica mʉa. Iripẽta ãhraa mʉare gʉa werediari, arĩ gojabeoñorã Jesu yarã Jerusaléngue árĩrã.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Iripũre gojatuhaja, wiañorã Antioquíague warãre. Erã wiara pʉhrʉ waha, Antioquíague ejañorã. Erã erogue ejara pʉhrʉ bajarã masare gameneredore, erã gojarapũre wiañorã erãre.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Iripũre erã buhera pʉhrʉ, iri õarire erã werebeorare peerã, õaro mucubiriñorã.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Juda, Sila mera Goãmʉ yare weremʉhtarã árĩñorã. Eropirã yoari boje Jesu yarãre Goãmʉ erãre ĩgʉ weredorerare wereñorã. Erã eropa werecʉ̃ peerã, Jesu yarãpʉ mucubiri õaro sĩporãcʉñorã.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Eropirã Juda, Sila mera erogue bajamenʉrigã erã árĩra pʉhrʉ erã dujaricʉ̃, ero majarã erã goeriserecʉ̃, “Õaro waque mʉa,” arĩñorã Antioquía majarã. Eropirã Juda sãre obeonirãre õadorebeoñorã. Erã eropa arĩra pʉhrʉ Juda waha wapʉ.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Silapʉ dujapʉ Antioquíague.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Eropirã Pablo Bernabé sã bajamenʉri dujañorã iri maca ta daja. Eropirã erã gajirã bajarã mera Jesu yare buhe wereñorã.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Eropii bajamenʉri pʉhrʉ Pablo werepʉ Bernabére.
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Eropigʉ Bernabépʉ Ñure erã mera aĩgãdiaripʉ. Ñu Marco peñe waĩcʉpʉ.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Pablopʉ ĩgʉre aĩgãdiabiripʉ. Ero core ĩgʉ erã mera Panfiliague ejagʉ erãre cohã dujaa wapʉ. Eropigʉ ĩgʉ erã iirire yujuro bojebiri dujaa wapʉ. Ĩgʉ eropa yujuro bojebiricʉ̃ ĩagʉ Pablo dipaturi ĩgʉre aĩgãdiabiripʉ.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Ĩgʉ aĩgãdiabiricʉ̃ ĩagʉ Bernabé Pablo mera erã basi perã bʉrigã arĩ game erã basi purumujucãñorã. Erã eropa arĩra pʉhrʉ Bernabépʉ Chipre waĩcʉri nʉgʉrogue Marcore aĩtaribuja wapʉ.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Pablopʉ Sila mera waha wapʉ. Eropirã erã buherã waboro core Jesu yarã erãre obeorã, “Goãmʉ mʉare õaro ĩhadibuporo,” arĩñorã. Erã eropa arĩra pʉhrʉ, Pablo Sila mera waha wapʉ.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Eropa warã, Siria yeba, Cilicia yeba sãre eja, erogue Jesu yarãre õaro sĩporãcʉ iri erã mucubiricʉ̃ iiñorã erã.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.