Atos 13

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Irisubure Antioquíague Jesu yarã gamenererã mera majarã, Goãmʉ yare weremʉhtarã árĩñorã. Masare buherã ta árĩñorã erã sã. Bernabé, Simo Negro waĩcʉgʉ, Lucio Cirene majagʉ, Manaén, Saulo mera erã árĩñorã. Manaénpʉ opʉ Herode mʉrʉ mera erã perã yujuro mera ta masanirã árĩñorã.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Eropirã erã Goãmʉ yare erã buherisubu, erã ba duhurisubu, Espíritu Santopʉ werepʉ erãre:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ erãpʉ ba duhu Goãmʉre serẽ, Bernabé weca Saulo weca erã mojotorire duhpeoñorã. Eropa duhpeorã erãre buhedorerã obeoñorã.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Eropirã erã Espíritu Santo ĩgʉ obeonirã árĩrã, Seleuciague eja, iri macare tarigã, Chipre waĩcʉri nʉgʉrogue ejañorã erã.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Eropirã Salamina waĩcʉri peramague ejañorã. Iri maca judio masa buheri wirigue Goãmʉ yare werenʉgañorã erã. Eropigʉ Ñu Marco sã erã mera waha, erãre itamupʉ.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Eropirã erã iri nʉgʉro ojogoro maja. Pafo waĩcʉri macague ejarã, yeere bocajañorã erã. Ĩgʉ judio masʉ Barjesu waĩcʉgʉ árĩpʉ. Barjesu griego ya mera Elima erã arĩ piyugʉ árĩpʉ. “Goãmʉ yare weremʉhtagʉ ãhraa yʉhʉ,” arĩ masare gʉyaniguicãgʉ árĩpʉ ĩgʉ.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Eropigʉ ĩgʉ Sergio Paulo waĩcʉgʉ mera majagʉ árĩpʉ. Sergio Paulopʉ iri nʉgʉro majarã opʉ masipehogʉ árĩpʉ. Eropigʉ Goãmʉ yare peediagʉ erãre Bernabé, Pablo mera bocatĩripʉ ĩgʉ.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Eropigʉ Elima yeepʉ erãre buhedorebiriripʉ. Ĩgʉ Sergio Paulo Jesu yare ĩgʉ umupeocʉ̃ gamesãbiripʉ yeepʉ. Sergio Paulore Goãmʉ yare ĩgʉ peecʉ̃ cãhmotadiaripʉ.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 — ausente —
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 — ausente —
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Mʉhʉ eroparĩra waja Jesu mari Opʉ mʉre ĩgʉ pẽhrecʉ̃ cuiri ĩhajabigʉ árĩgʉca mʉhʉ. Eropigʉ bajamenʉrigã mʉhʉ inʉrire ĩarisome, arĩpʉ Pablo.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Ĩgʉ eropa wacʉ̃ ĩagʉ, Sergio Paulopʉ Jesu yare “Diaye ta ãhraa,” arĩ masipʉ. Mari Opʉ yare ĩgʉ pee, ʉca wa, Jesure umupeonʉgapʉ.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Eropi Pablo sã Pafogue árĩnirã dohodiru mera waha, Pergegue ejañorã. Perge Panfilia yebague ãhraa. Erogue eja, Ñu Marcopʉ erãre cohã wahgã, Jerusaléngue waha wapʉ.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Erãpʉ Pergegue árĩnirã waha, Antioquíague ejañorã. Antioquía Pisidia yebague ãhraa. Erogue ejarã, Sabadonʉ árĩcʉ̃ erã judio masa buheri wihigue ñajaja, erogue doañorã.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Eropirã iri wihi majarã oparã Goãmʉ dorerire, Moisegue marire ĩgʉ apirare, Goãmʉ yare weremʉhtanirã erã gojarare erã buhera pʉhrʉ erã sihubeoñorã Pablo sãre.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Erã eroparĩcʉ̃ peegʉ, Pablo wahgãnʉgaja, “Wereniguibiricãque,” arĩgʉ ĩgʉ mojoto mera paatupʉ. Erã ejarimaricʉ̃ ĩha, ĩgʉ õpa arĩpʉ:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Mari ñecʉ sʉmarã mʉra Goãmʉre umupeomʉriñuma. Erã mʉrare Goãmʉ beyemʉriñumi. Eropirã erã mari ñecʉ sʉmarã yoari boje Egiptogue árĩmʉriñuma gajirã árĩquererã. Erogue erã árĩcʉ̃ Goãmʉ õaro iimʉriñumi erãre. Eropirã bajarã masa pore árĩñuma erã. Õpa iiñumi erãre. Erãre Egiptogue árĩrãre ĩgʉ turari mera aĩ wiuñumi Goãmʉ.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Ĩgʉ eropa wiura pʉhrʉ erã cuarenta bojori gohra masa marirogue curimʉriñuma. Erogue ĩgʉre erã tarinʉgacʉ̃ Goãmʉ eropa ta pepicãñumi.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Eropigʉ Canaa waĩcʉri yebaguere siete cururi majarãre cóãtuhaja, Goãmʉ iri yebare oñumi Israe masapʉre.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Iri yebare otuhaja cuatrocientos cincuenta bojori gohra masare doremorãre apimʉriñumi Goãmʉ Israe masare.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Samue árĩrisubu Israe masapʉ erã opʉ árĩbure amamʉriñuma. Eropirã Goãmʉre serẽmʉriñuma. Erã eropa serẽcʉ̃ ĩagʉ Goãmʉ Saulore apimʉriñumi. Saulo Cis magʉ árĩñumi. Benjami ya curu majagʉ árĩñumi. Eropigʉ cuarenta bojori gohra erã opʉ árĩbure apiñumi Goãmʉ ĩgʉre.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Eropigʉ Goãmʉ Saulore ĩgʉ cóãra pʉhrʉ Davire apimʉriñumi ĩgʉ. Õpa arĩñumi Goãmʉ Davire. “Davi Isaí magʉre bocabʉ yʉhʉ. Ĩgʉre mucubiria yʉhʉ. Ĩgʉ yʉ gamerire iipehogʉcumi,” arĩñumi Goãmʉ.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Ihĩ Davi ĩgʉ pãrami árĩturiagʉ ãhrimi Jesu. Goãmʉ Jesure apidigʉ árĩmi Israe masare itamubure. “Masare õaro iigʉca,” arĩñumi Goãmʉ. Ĩgʉ arĩdiro dopa ta iidi árĩmi ĩgʉ Jesu.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Ĩgʉ eropa iiboro core Jesu ĩgʉ ariboro core Ñu waĩyegʉ õpa arĩ buhepʉ: “Mʉa ñerire bʉjawereque. Õaripʉre gohrotoque. Eropirã waĩyesũnirã árĩque,” arĩ buhepʉ Ñu árĩpehrerã Israe masare.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Eropigʉ Ñu ĩgʉ buhetuboro core, ĩgʉ sĩriboro core õpa arĩ weremʉripʉ. “¿Nihino ãhriri yʉhʉ mʉa pepicʉ̃? Iribojegue majagʉ Goãmʉ yare weremʉhtadigʉ árĩbeaa yʉhʉ. Cristo árĩbeaa yʉhʉ. Gajigʉ ãhraa. Cristo yʉhʉ árĩbiriquerecʉ̃ yʉ pʉhrʉ yʉ tauro turagʉpʉ arigʉcumi. Ĩgʉpʉ õatariagʉ ãhrimi. Ĩgʉ iro dopa árĩbeaa yʉhʉ,” arĩ werepʉ Ñu masare, arĩpʉ Pablo.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 “Acawererã, Abrahã pãramerã, árĩpehrerã mari Pagʉre gʉhyadiaro ĩarã, marire i ĩgʉ tauborore wereri buherire obeodi árĩmi mari Pagʉ.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Jerusalén majarã erã oparã mera Jesu erãre taugʉ ĩgʉ árĩcʉ̃ masibirinirã árĩma. Sabadonʉri árĩcʉ̃ Goãmʉ yare weremʉhtanirã erã gojarare buhequererã ta Jesure masibirinirã árĩma. Eropa masibirã Jesure wejẽdoreñorã. Eropa iirã Goãmʉ yare weremʉhtanirã erã gojadiro dopa ta iirã iiñorã.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Ĩgʉre erã wejẽboro core erã Jesure weresãriñorã. Ĩgʉ ñerire iibiriquerecʉ̃ ta erã Pilatore Jesure wejẽdoremorã serẽñorã.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Eropirã iribojegue majarã erã gojadiro dopa ta Jesure iituhaja, ĩgʉre crusague árĩgʉre aĩdiju, masa gobegue ʉtãyegue erã seara gobegue apiñorã erã ĩgʉre.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Eropa erã ĩgʉre wejẽquerecʉ̃ ta Goãmʉ masudi árĩmi ĩgʉre.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Eropirã Galileague arinirã Jerusaléngue ĩgʉ mera ejanirã bajanʉri ĩgʉre sĩri masa deyodigʉre ĩañorã. Eropirã dohpaguere ĩgʉre erã ĩarare masare werema erã.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 — ausente —
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 — ausente —
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Eropigʉ Goãmʉ Jesure ĩgʉ masuburire dipaturi ĩgʉ sĩribiriborore weregʉ õpa arĩ were gojadoreñumi Salmopũgue: “Davire yʉhʉ mojomoro ĩadiro dopa ta diaye ta õaro iigʉra mʉa sãre,” arĩ gojadoreñumi.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Eropigʉ gaji Salmo sãre õpa ta arĩ wereñumi: “Goãmʉ mʉ õagʉ ĩgʉ dʉpʉre boadorebirabʉ mʉhʉ,” arĩ gojañumi.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Eropigʉ Davi Goãmʉ ĩgʉ gamediro dopa ta ĩgʉ árĩrasubu majarãre itamumʉriñumi. Pʉhrʉ ĩgʉ sĩria wañumi. Ĩgʉ sĩrira pʉhrʉ ĩgʉ pagʉ sʉmarãre erã iidiro dopa ta yaañuma ĩgʉ sãre. Eropigʉ ĩgʉ boa wañumi.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Eropigʉ ihĩ Jesu Goãmʉ ĩgʉ masudigʉpʉ ne boabiridi árĩmi.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Eropirã mʉa, yʉ acawererã, ire masique: Goãmʉ mʉa ñerire ĩgʉ cóãborore mʉare ire werea gʉa. Jesupʉ mʉa ñerire cóãbu ãhrimi.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Eropigʉ ĩgʉre umupeorãre erã ñero iirare cãdijicãgʉcumi ĩgʉ. Moisere ĩgʉ apira dorerire mʉa iira mera Goãmʉ pohrogue wasome mʉa. Eropigʉ iri dorerire iiri mera taridiarãre erã ñerire cóãsome Goãmʉ.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Eropirã õaro iique. Mʉa õaro iibiricʉ̃ Goãmʉ ya weremʉhtanirã erã gojadiro dopa ta mʉare waroca. Õpa arĩ gojañuma:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Peeque mʉa queoricʉrã. Yʉre ĩhaturirã ãhraa mʉa. Yʉ õpa iicʉ̃ güique mʉa. Eropirã peamegue waque. Mʉa árĩrinʉrire mʉare ii ĩhmugʉra. Yʉ eropa ii ĩhmucʉ̃ ĩaquererã “Diaye ta ãhraa,” arĩsome mʉa. Gajigʉ irire mʉare ĩgʉ õaro werequerecʉ̃ ta “Diaye ta ãhraa,” arĩsome mʉa, arĩ gojañumi Goãmʉ yare weremʉhtadigʉ, arĩ werepʉ Pablo erãre.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Ĩgʉ eropa arĩ werera pʉhrʉ judio masa buheri wihigue erã wiriara pʉhrʉ judio masa árĩbirãpʉ erãre serẽñorã.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Eropirã iri wihigue árĩnirã wiria, judio masa bajarã, judio masa árĩbirã sã Pablo, Bernabé sã mera wañorã. Judio masa árĩbirã judio masa yare buherã árĩñorã. Erã erã mera wacʉ̃ Pablo Bernabé mera õaro wereñorã erãre. “Goãmʉ mʉare mahimi. Eropirã ĩgʉre umupeorã árĩniguicãque,” arĩ buheñorã erã.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Eropirã gaji semanare Sabado árĩcʉ̃ árĩpehrerã Jesu yare peediarã gamenereñorã.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Eropirã judio masapʉ bajarã masa Jesu yare peediarã gamenerecʉ̃ ĩarã guañorã. Eropa guarã, erã gajiropa arĩ werenigui, Pablore ñero quere goroweoñorã. “Mʉare ĩgʉ buheri diaye árĩbeaa,” arĩñorã erã.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Erã eroparĩcʉ̃ peerã, Pablo, Bernabé mera erãre quere goroweonirãre güiro mariro wereñorã.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Õpa ta doreñumi mari Opʉ gʉare:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Erã eroparĩcʉ̃ peerã judio masa árĩbirãpʉ mucubiriñorã. “Mari Opʉ yapʉ õari ãhraa,” arĩñorã erã. Eropirã Goãmʉ ĩgʉ gamenirã, ʉmʉri nʉcʉ ĩgʉ mera erã árĩniguiborore ĩgʉ odianirã Jesure umupeonʉgañorã.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Eropirã mari Opʉ Cristo yare iri yebague werepehoñorã.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Erã eropa iicʉ̃ ĩarã judio masa sʉabiria wañorã. Erogue mari Pagʉre umupeorã nome, õarã nome árĩñorã. Eropirã judio masa Pablo sãre ñero wereniguiñorã. Erã eropa wereniguicʉ̃ peerã erã nome Pablo mera Bernabé mera guañorã. Eropirã iri maca majarã oparã sã erã mera guañorã. Eropa quarã ero majarã ñero iiñorã Pablo sãre. Erã eropiira, pʉhrʉ Pablo sãre erã ya yebague árĩrãre cohã wiucãñorã.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Erã eropa iicʉ̃ ĩarã, Pablo Bernabé mera erã guburi maja nicure pasiripiñorã iri maca majarã erã ñeri wajare ĩhmurã. Eropa iituhaja erã Iconiogue waha wañorã.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Eropirã erã Jesu yarã wʉaro mucubiri, Espíritu Santo wʉaro ĩgʉ dorediro dopa iirã iiñorã.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.