Atos 5
Jamaw ta Marbinto: Kabarre ta Gala ɗo bi ka Iisa Masi iŋ daŋla (DAANT) vs AAI
1 Gin gem rakki ŋu kolaag Ananiyaas iŋ daaciy Sapiira. Ŋu deetu kaawco a ŋu gidiyin̰ kiɗco.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Min ŋu gidiyga, ŋu kaawtu a ŋaa ɗukumin̰ gurus-ak daarin̰ ho kaak ɗak gay, ŋaa iyiin̰ ɗo paliinnar.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Min pak, Piyer kaawiiji aman : « Ananiyaas, maa di ki rasiig *Seetanne un̰jitu ɗo gelbinen̰ ? Ki ɗukumiig gurus kaak ki gidiyiig kiɗan̰, kar ki raadiy ɗo Ruwwin ta Buŋdi.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Min ki bal gidiyin̰ misa kiɗ-aŋ sa, ŋa kan̰ji wal maman ? Ho min ki gidiyiig ko sa, gurus sa kan̰ji wal maman ? Kar maan kaak n̰aamin̰ciŋ ki raadiy ampa-aŋ gay maa ? Iban kadar raadinji-aŋ, ki bal raade ɗo geemir, ki raad ɗo Buŋdi. »
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Min Ananiyaas doriit kaaw-at, ŋa galtu ho ŋa mattu. Hiyya, ŋuur kuuk dorit kabarre-at, okin̰co, kolaw obiigu.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Wiktin taat ŋa mattu, ɗubal astu, ŋu maliyiig ziy iŋ kapanne, ŋu iyiig ɗo maginer ho ŋu tiisiiga.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Min ŋu tiisiga, yaa nece ar pat subba pa. Daaciy ta Ananiyaas un̰jitu ɗo wer kaak paliinna goyiyo. Ta bal gasin kabarre-ata.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Ɗo wer-ak, Piyer gaariitig gurus kaak mitti iyiico. Ho ŋa indiit aman : « Kiɗ kaak ku gidiytu-aŋ aŋ di gurusji walla ? » Ta taliig gurus-aka kar ta telkiiji aman : « Hii, ŋa ŋaar ko aŋ di »
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Kar Piyer gay telkiitit aman : « Maman ku ictu niyin iŋ mitke a kuu gecin Ruwwin ta Buŋdi ? Di cokay, gee kuuk asa min tiisin̰ mitke as ko moota iŋ geero. Ŋuuke iciŋke kaŋke oki. »
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Ar kaawte-an di, ta galtu ɗo uŋji, kar ta mattu. Ɗubal-ak astu ɗo wer-aka, ŋu un̰jitu, kar ŋu gasit ta mat ko. Hiyya, ŋu iciliita, ŋu iyiita ho ŋu tiisiit ɗo serpey ta mitti.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Hiyya, *Egliz okin̰ji iŋ gee okin̰co kuuk dorit kabarre-at, kolaw un̰jiico dakina.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Ɗo wiktin taar-at, paliinna gintu gamin dakina kuuk ajbay, kuuk gaara gudurre ta Buŋdi ɗo uŋco ka geemir. Gee kuuk aamine n̰umgiy okin̰co werco rakki ɗo *ger ka Buŋdi, ɗo wer kaak ŋu koliy ba tarum ta Selemaan.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Kar gee kuuk kara gay gina kolaw taat ŋuu n̰ume iŋ ŋuura. Yampa, ŋuur sa kaawa samaane ɗo bi kan̰co.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Paa di oki, goy gee dakina, miday ho daaɗi, ŋu ɗuuntu masisco, ŋu aamintu ɗo *Rabbine ho ŋu n̰umtu iŋ ŋuura.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Ɗo saan ta gamin kuuk ajbay kuuk paliinna giniyo, ŋu imilaag gee kuuk raɗaw ɗo botilniidi, ŋu leeyiig ɗo argigdi ho ɗo dariŋgilnal. Ŋu giniy ansi-ak a wal paa kat, ya Piyer biraw kar kelmoy yaa goote diŋ ga minninco rakki, ŋaa gasen diŋ ga aapiye.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Min darrinay ku moota iŋ Zeruzaleem sa, gee dakina astu. Ŋu iyiig geen̰co ku raɗaw ho iŋ kuuk aariɗ obgu. Gee-ak okin̰co, Buŋ coolgu.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 *Mee satkiner ka tatko ho iŋ ŋuur kuuk goy iŋ ŋaara kuuk min *Sadusiyenna, ictu niyine a ŋuu obin̰ paliinna. Ŋu ictu niyin-ak asaan ŋu ginaaco hasuudinaw.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Min pa-ak, ŋu obiigu, kar ŋu un̰jiig daŋaayne, ɗo wer kaak ŋu obiy gee doo.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Kar gay, iŋ aando, Rabbin n̰aamtu ɗubiley piliig ɗibirin ku daŋaayner. Ŋa imiliig paliinna kara, kar ŋa ɗiyiico aman :
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 « Ɓaaŋ ɗo ger ka Buŋdi, anner kat, kuuco gaare ɗo geemir kaaw taat bera goye kaak marbinto. »
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Min paliinna dortu pa-ak, iŋ kawtir kawtira, ŋu ɓaawtu ɗo ger ka Buŋdi ho ŋu teestu gaarin garaanco.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Min ŋu ottu ɗo daŋaayner, ŋu bal gasin̰co. Ek di ŋu yeeptu ho ŋu osiico ɗo maan kaak kuuniye.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Ŋu kaawtu aman : « Ni ɓaaw ɗo daŋaayner ho ni gasig ɗibirniiti ɗibir gap-gap. Askirna gay goy eɗe ɗo werco. Kar gay, min ni piliig ɗibirna-ak, yoo waan sa ginno atta. »
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Min tatkaw ka askirnar ka ger ka Buŋdi iŋ agindaw ku gay satkiner gasiit kabarre-at, ŋu ibanno taat ŋu kaawe oki. Ɗo wer-ak, ŋu indiy kat ziŋkico ɗo maan kaak asco ɗo paliinnar.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Min pa-ak di, waan gay astu min ɗo ger ka Buŋdi, ŋa ɗiyiico aman : « Cokiyoŋ ! Yaman, gee kuuk ku obtu ɗo daŋaayner-aŋ, diŋ goy kur ɗo ger ka Buŋdi, ŋu garkiya gee. »
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Koɗok di tatkaw ka askirnar amiltu iŋ geen̰ji a ŋuu obiin̰ paliinna, ŋuu iyiin̰co. Kar gay, ŋu obiig iŋ taat ool di, asaan ŋu gina kolaw pa gee yaa dawin̰co iŋ dambay.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Min ŋu ottu ɗo wer kaak agindaw ku *Yuudinnar n̰umgiyo, ŋu iyiig paliinna uŋco, ho mee satkiner ka tatko teestu indin̰co
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 aman : « Has ni toɗkonno tak-tak a ku garkiyenno iŋ siŋ ku Iisa ? Di taloŋ ja maan kaak ku gintu-aŋka ! Ku kaawcot kaaw-an okintit ɗo gee ku Zeruzaleem okin̰co ho wal maanko ku raka a baar ku gemor-aŋ yaa gagire ɗo gaaƴiƴni kuni. »
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Piyer iŋ een̰ji telkiico aman : « Ku iban kadar gii karmiyen̰ ja Buŋ, kar gii karmiye kat gee.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Kuŋko ko kuuk deeyig Iisa Masi, ku ɗooɗig ka etor. Kar gay, Buŋ ka aginiyte nooyig min ɗo muuti,
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 ŋa coonig kuwa ho ŋa diyig ɗo meeday. Ŋa diyig tatkaw ho Gay Jilindi a ŋaa pile botol ɗo gee ku Israyeel, ŋuu ibinin̰ nigin̰co, ŋuu rasin̰ goye kaak awalle ho Buŋ yaaco saamiyin̰ zunuubinnico.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Nin tal iŋ odinni ho Ruwwin ta Buŋdi oki saadine, taar ko taat Buŋ bertu ɗo gee kuuk karmiyaaga. »
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Wiktin taat ŋu doriit kaaw-at, ŋu dapin̰tu aale nam ŋu gaay deen̰ *paliinna.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Ɗo wer-ak, gin gem rakki min *Pariziyenna, ŋu kolaag Gamaliyeel. Ŋaar gay tatkaw ka gaanuundi ho gee okin̰co karmiyaaga. Wiktin taat ŋu rakiy deen̰ paliinna, ŋa uctu ɗatikco ho ŋa kaawtu a ŋuu imilin̰ ja paliinna sooɗa.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Min ŋu imiliigu, ŋa ɗiyiico aman : « Gem kol siŋtay gee ku Israyeel, girsonti ɗo taat kuuco gine ɗo gee-aŋku.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Pakiroŋ ɗo elgin kuuk bir moota-aŋku. Gin gem rakki ŋu kolaag Tedaas. Ŋa gina ziy gem tatiko. Ŋa gas gee yaa gaaye miy pooɗ kuuk aaɗaaga. Kar ŋaar gay, ŋu deeyiiga ho geen̰ji sa totirtu. Hiyya, werco siimtu dil.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Min ŋaar-ak, amiltu pey gem ka pey ŋu kolaag Zuudas. Ŋa min geeger ka Galile. Wiktin taat agindaw ku Room osiy gee, gem-ak amiltu sawirnaw ho gee dakina aaɗiiga. Ŋaar oki ŋu deeyiiga ho geen̰ji sa totirtu.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Diŋ gay, nu kaawaako : Cimoŋ kaƴko min ɗo gee-aŋku ! Rasoŋ ŋuu ɗeete. Asaan ya pikirrico ho riyco kat asa min ɗo geemir, taar yaa peye keetit di.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Kar gay, ya riyco taat ŋu giniy-an kat asa min ɗo Buŋdi, ku gediraaɗo peyin̰ ampa, yampa, ku asa gine adiney ku Buŋdi ! »
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Min ŋaar-ak, ŋu iyiig paliinna ho ŋu kaawiico ɗo askirna a ŋuu koocin̰co. Ŋu koociigu, kar ŋu kaawiico a ŋuu icenno pey bat bi ka Iisa. Hiyya, ŋu rasiigu, ŋu ɗeettu.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Paliinna rasiig gay seriiner iŋ gelbinco kaak portiko, asaan Buŋ taliig ŋu nec icin taaɓine taat ɗo bi ka siŋ ku Iisa.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Iŋ taaɓin taat ŋu awtu-anta oki, ɗo ger ka Buŋdi yoo ɗo geriydi sa, kun kawta, ŋu garkiya di gee. Ŋu gaartu Kabarre ta Gala a Iisa, ŋaar *Masi kaak Buŋ doɓtu.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.