Lucas 4

Cubeo NT (CUB_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús, Espíritu Santoi d̶aicõjeimʉ, copaidejamed̶a Jordán ãmicʉriya jiare jocarĩ. Ñai Espíritu Santo nʉvarejamed̶a ʉ̃́re põecʉbenoi.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Jesús cʉrejamed̶a nore cuarenta paijãravʉa. Yéde ãmenejamed̶a noi ʉ̃i cʉrijãravʉare. Aru abujuvai jabocʉ, Satanás ãmicʉcʉ, jʉjovaiyʉrĩdurejamed̶a ʉ̃́re. Que baru no yóboi ãvʉé ijidejavʉ̃ya ʉ̃́re.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Que baru ñai abujuvai jabocʉ arejamed̶a Jesúre: —Jãveneca Jʉ̃menijicʉi mácʉ baru, ãiye d̶ajacʉ ibo cʉ̃rabore, arejamed̶a.
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Jesús arejamed̶a ñai abujuvai jabocʉre: —Mi aiyepe d̶abevʉ yʉ. Jʉ̃menijicʉi yávaiye ʉ̃i toivaicõjeiye báque coyʉivʉ yópe: “Põeva cʉbenama ne ãiye matʉiyeda. Quénora cʉrãjarama caiye Jʉ̃menijicʉi yávaiyeque máre”, arejamed̶a Jesús.
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Que arĩburu yóboi, ñai abujuvai jabocʉ nʉvarejamed̶a Jesúre cʉ̃racũ ʉ̃mʉjʉricũ pʉenoi. Jã́d̶ovarejamed̶a maumena caiye ijãravʉcarõa ĩmaroare.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Aru arejamed̶a ʉ̃́re: —Yʉ jíquijivʉ mʉre ji jaboteinore aru caiye die cʉve méne máre, mi jabotequiyepe ayʉ diede ji parʉéque. Jíyebu caiye iye ijãravʉque. Que baru bʉojaivʉ jíyʉ ji ʉmʉre.
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Jíquijivʉ mʉre caiye ijãravʉquede, mi ñʉatutarĩ mearore jídu yʉre, arejamed̶a ñai abujuvai jabocʉ Jesúre.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Aru Jesúcapũravʉ arejamed̶a ʉ̃́re: —Mi aiyepe d̶abevʉ yʉ. Jʉ̃menijicʉi yávaiye ʉ̃i toivaicõjeiye báque coyʉivʉ yópe: “Mearore jíjacʉ mi jabocʉ Jʉ̃menijicʉre aru cũinácʉra memecajacʉ ʉ̃i ʉrõpe”, arejamed̶a Jesús.
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Que teniburu yóboi, ñai abujuvai jabocʉcapũravʉ nʉvarejamed̶a Jesúre Jerusalén ãmicʉriĩmaroi. Ʉ̃́re mʉri nʉre d̶arejamed̶a Jʉ̃menijicʉi cʉ̃rami pʉenora. Aru arejamed̶a ʉ̃́re: —Jãve Jʉ̃menijicʉi mácʉ baru, tʉrĩ nʉjacʉ yore jocarĩ pʉ joborõita.
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Jʉ̃menijicʉi yávaiye ʉ̃i toivaicõjeiye báque coyʉivʉ mi borore yópe: “Jʉ̃menijicʉ jarocʉyʉme ʉ̃i ángelevare, ne corenajiyepe ayʉ mʉre.
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 Jãmʉórajarama mʉre ne pʉrʉáque, mi ijié tebequiyepe aivʉ mi cʉbobare ibo cʉ̃raboque”, arĩ toivarejaquemavʉ. Que baru mi tʉrĩ nʉru, yʉ jã́ñʉ bʉojacʉyʉmu Jʉ̃menijicʉ d̶ayʉre yópe ʉ̃i aiye báquepedeca, arejamed̶a Jesúre ñai abujuvai jabocʉ.
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Jesúcapũravʉ arejamed̶a ʉ̃́re: —Mi aiyepe d̶abevʉ yʉ. Nopedeca Jʉ̃menijicʉi yávaiye ʉ̃i toivaicõjeiye báque coyʉivʉ yópe: “Jʉjovabejacʉ mi jabocʉ Jʉ̃menijicʉre. Jã́d̶ovaicõjemejacʉ ʉ̃i parʉéde”, arĩ toivarejaquemavʉ. Que baru yéde d̶abevʉ yʉ, jã́d̶ovaicõjejʉrocʉ ʉ̃i parʉéde. Majivʉ yʉ parʉcʉre, arejamed̶a Jesús.
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Nópe d̶arĩduyʉ ñai abujuvai jabocʉ jʉjovarĩ majibedejamed̶a Jesúre. Que baru nʉrejamed̶a Jesúre jocarĩ apenʉmʉita.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Jesús ʉ̃i copaiyede Galilea ãmicʉrijoborõi Espíritu Santoi d̶aicõjeiye parʉéde cʉvacʉ barejámed̶a. Aru põeva yávarejaimad̶a ʉ̃i borore caino ijoborõcarõi.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Jesús buedejamed̶a ne judíovai cójijiñamiai ĩmaroa coapa. Aru caivʉ torojʉrejaimad̶a ʉ̃́re.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Jesús nʉrejamed̶a Nazaret ãmicʉriĩmaroi, ʉ̃i bʉcʉiĩmaro mácarõi. Ecorejamed̶a judíovai cójijiñami ne jabʉóvaijãravʉ sábadoi, yópe ʉ̃i d̶aiyepe cainʉmʉa. Aru nacajari jã́ri borotedejamed̶a Jʉ̃menijicʉi yávaiyede.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Jídejaimad̶a ʉ̃́re Jʉ̃menijicʉi yávaiyede coyʉcaipõecʉ Isaías bácʉi toivaiye báquede. Aru voarĩ jã́ñʉ earejamed̶a yópe arĩ toivaino mácarõre:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 — ausente —
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 — ausente —
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Jã́ri boroteni bʉojarĩ, Jesús iye toivaiye báquede bieni, jídejamed̶a judíovai cójijiñami cad̶ateipõecʉre. Aru dobacʉnʉrejamed̶a, buecʉyʉ ina põevare. Que teiyede jã́rejaimad̶a ʉ̃́re pare caivʉ ina cʉrivʉ judíovai cójijiñami jívʉi.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Jesús yávarĩ bʉ́yʉ, arejamed̶a yópe: —Caride yʉ d̶ayʉbu mʉje jẽneboi yópe iye Isaías bácʉi toivaiye báquepe javede, arejamed̶a Jesús.
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Caivʉ coyʉrejaimad̶a mearo Jesúi borore. Aru pare dápiarejaimad̶a mearo ʉ̃i coyʉiyede jápiarĩ. Aru jẽniari jã́rejaimad̶a ne baju: —¿Joséi mácʉ ãmeni ñai? arejaimad̶a.
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Náre arejamed̶a Jesús: —Jãveneca arãjaramu mʉja yópe: “Mʉ, jʉoipõecʉ, jʉojacʉ mi bajuma, jã́d̶ovacʉyʉ põevare jʉorĩ majicʉre”. Aru arãjaramu mʉja yʉre: “Ñʉje jápiaiyede mi d̶aiye báquede Capernaui, nopedeca d̶ajacʉ yore, mi joborõ bajure”, arejamed̶a.
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Aru yávare nʉrejamed̶a: —Jãve coyʉyʉbu mʉjare: Ácʉ Jʉ̃menijicʉi yávaiyede coyʉcaipõecʉ cʉbebi ne me copʉ etaimʉ ʉ̃i joborõre.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Que baru jãve coyʉyʉbu mʉjare: Cʉrejaquemavʉ obedivʉ nomiópeva Israecavʉ bácavʉ Elíai cʉrijãravʉa báquede. (Ñai Elíare Jʉ̃menijicʉ nʉvarejaquemavʉ Paraíso ãmicʉrõi apʉcʉra.) Aru ocabedejaquemavʉ yóbecʉriʉjʉa corica baji. Que baru ãvʉéne ñájinejaquemavʉ caino joborõre.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Ʉbenita Elías cad̶atecʉnʉmenejaquemavʉ ina nomiópeva bácavʉ yebai. Quénora nʉrejaquemavʉ cũináco nomiópeco báco yebai, Sarepta ãmicʉriĩmaroi, Sidón ãmicʉriĩmaro joabenoi cʉco bácore.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Nopedeca cʉrejaquemavʉ obedivʉ pojeivʉ Israecavʉ bácavʉ Eliseo bácʉi cʉrijãravʉa báquede. Ʉbenita Eliseo bácʉ mead̶abedejaquemavʉ ina caivʉre. Cũinácʉrata mead̶arejaquemavʉ, Naamán ãmicʉcʉre, Siria ãmicʉrijoborõcacʉ bácʉre. Aru ina pʉcarã, ico nomiópeco báco aru Naamán mácʉ máre, judíova ãmenejaquemavʉ na, arejamed̶a Jesús.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Ne jápiaiyede iye ʉ̃i coyʉiyede, caivʉ ina judíovai cójijiñami cʉrivʉ jorojĩnejaimad̶a pare Jesúre.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Nacajari jabʉborĩ nʉvarejaimad̶a Jesúre ĩmarore jocarĩ. Ʉ̃́re nʉvarejaimad̶a cʉ̃racũ pʉenoi, jarʉvarãjivʉ dicũ tʉ̃robʉ cãchinoi.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Ʉbenita Jesús vaicʉ́nʉrejamed̶a ne jẽneboi, náre jocarĩ.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Jesús ẽmeni nʉrejamed̶a Galileacarõ ĩmaroi, Capernaum ãmicʉriĩmaroi. Aru noi buedejamed̶a põevare judíovai jabʉóvaijãravʉ sábadoi.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Ina jápiaivʉ ʉ̃i bueiyede, torojʉrĩ cuecumarejaimad̶a ʉ̃i bueiyede, ʉ̃i yávaiye boje parʉéque.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Aru cʉrejamed̶a judíovai cójijiñami cũinácʉ ʉ̃mʉ, abujucʉ ʉ̃i ĩmamʉ. Cod̶oboborĩ arejamed̶a Jesúre:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Mʉ, Jesús Nazarecacʉ, cãrijovamejacʉ ñʉjare. ¿Yéde ʉcʉrʉ̃ mʉ ñʉjaque? ¿Jarʉvacʉdayʉ dacʉrʉ̃ mʉ ñʉjare? Coreóvaivʉ yʉ mʉre. Jʉ̃menijicʉi mácʉ meacʉ bajubu mʉ, arĩ cod̶oboborejamed̶a.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Ʉbenita Jesús bi aicõjenejamed̶a ʉ̃́re: —Mʉ, bída, etajacʉ ñai ʉ̃mʉre jocarĩ, arejamed̶a Jesús. Que baru ñai abujucʉ tʉre d̶arejamed̶a ʉ̃i ĩmamʉre joborõi ne jẽneboi. Etarejamed̶a ʉ̃́re jocarĩ, ãmeno d̶abecʉva ñai ʉ̃mʉre.
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Aru cuecumari jã́ivʉ ina põeva, arejaimad̶a ne baju: —Parʉéque yávaibi ñai ʉ̃mʉ. Ʉ̃i yávaiye parʉéque jarʉvaibi abujuvare. Aru etad̶ama ména, arejaimad̶a.
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Que baru yávarejaimad̶a Jesúi borore caino Galilea ãmicʉrijoborõi.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Dinʉmʉ Jesús etarejamed̶a judíovai cójijiñamine jocarĩ. Aru ecorejamed̶a Simón Pedroi cʉ̃rami. Ico Simón Pedroi váco moimo marejácod̶a pare. Coyʉrejaimad̶a Jesúre õi borore.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Que baru Jesús õi yebai nacachini, dajocaicõjenejamed̶a moinore ṍre jocarĩ. Maumejiena dajocarejavʉ̃ya moino ṍre. Dinʉmʉmia nacajari, ãiyede mead̶arĩ jídejacod̶a náre.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Dinainumica ñamijie baji aviá ʉ̃i dorĩburu yóboi, jabʉóvaijãravʉ vaiyede, nʉvarejaimad̶a Jesús yebai obedivʉ ijimarare. Aru tʉorejamed̶a Jesús ʉ̃i pʉrʉque náre coapa. Que d̶arĩ mead̶arejamed̶a náre.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Aru etarejaimad̶a ijimarare jocarĩ abujuva, cod̶oboborĩ arejaimad̶a Jesúre: —Mʉrecabu Jʉ̃menijicʉi mácʉ, arejaimad̶a Jesúre. Ʉbenita Jesús bi aicõjenejamed̶a náre, ne majié boje Jʉ̃menijicʉi daroimʉ mácʉ Cristore.
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Miad̶áe tʉiyede Jesús nʉrejamed̶a põecʉbenoi. Ʉbenita põeva vorĩ earejaimad̶a ʉ̃́re. Ʉ̃i yebai earĩ, jẽniarejaimad̶a ʉ̃́re, ʉ̃i nʉmequiyepe aivʉ náre jocarĩ.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Ʉbenita Jesús arejamed̶a náre: —Nʉiye jaʉvʉ yʉre, coyʉcʉyʉ apenoa ĩmaroare máre Jʉ̃menijicʉi jaboteiyede põevare. Que baru daivʉ yʉ, coyʉcʉdayʉ diede, arejamed̶a Jesús.
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Que arĩ, coyʉre nʉrejamed̶a judíovai cójijiñamiai caino Galilea ãmicʉrijoborõi.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.