Mateus 12
I T’an Dios (CTUBL) vs AAI
1 Che' ti' q'uiñilel c'aj o, tsa' ñumi Jesús ti jamil. Tsi' yubiyob wi'ñal xcʌnt'añob i cha'an. Tsa' caji i tuc'ob jini c'uxbil bʌ i wut jam cha'an mi' c'uxob.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Jini fariseojob che' bʌ tsi' q'ueleyob, tsi' subeyob Jesús: Awilan, jini xcʌnt'añob a cha'an woli' melob ti' yorajlel c'aj o chuqui tic'bil ti mandar, che'ob.
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Jesús tsi' subeyob: ¿Mach ba anic tsa' la' q'uele ti jun chuqui tsi' cha'le David che' bʌ tsi' yubi wi'ñal yic'ot i pi'ʌlob?
3 — ausente —
4 Tsa' ochi ti' yotot Dios, tsi' c'uxu jini waj tsa' bʌ ajq'ui ti mesa, anquese tic'bil mi' c'uxob winicob. Cojach jini motomajob mi mejlel i c'uxob.
4 — ausente —
5 ¿Mach ba anic tsa' la' q'uele ti mandar bajche' mi' cha'leñob e'tel ti Templo jini motomajob che' ti' yorajlel c'aj o? pero mach mulilic che' jini.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Mic subeñetla, wʌ'an ñumen ñuc bʌ bajche' jini Templo.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Com i yutslel la' pusic'al, mach comic tsʌnsʌbil bʌ c majtan. Tsa'ic la' ch'ʌmbe isujm, ma'anic tsa' la' subu ti xmulil jini mach bʌ añobic i mul.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Come i Yalobil Winic i Yumʌch jini q'uin che' mi laj c'aj la co. Che' tsi' yʌlʌ Jesús.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Che' bʌ tsi' cʌyʌyob, tsa' majli ti ochel ti sinagoga.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Awilan, ya'an juntiquil winic tiquin bʌ i c'ʌb. Cha'an yomob i jop'beñob i mul tsi' c'ajtibeyob Jesús: ¿Tic'bil ba lajmesaya che' ti' yorajlel c'aj o? che'ob.
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Jesús tsi' subeyob: Mi an a cha'an tiñʌme', mi tsa' yajli ti ch'en ti' yorajlel c'aj o, ¿mach ba muq'uic a chuc loq'uel?
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Ñumen ñuc i c'ʌjñibal winic bajche' tiñʌme'. Jini cha'an mach tic'bilic ti mandar i melol chuqui uts'at ti' yorajlel c'aj o, che'en.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Jesús tsi' sube jini winic: Sʌts'ʌ a c'ʌb, che'en. Tsi' sʌts'ʌ. Tsa' cha' wen'a. Lajal tsa' majli bajche' yambʌ i c'ʌb.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Jini fariseojob tsa' majliyob. Tsi' pejcayob i bʌ cha'an mi' ña'tañob bajche' mi caj i tsʌnsañob Jesús.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Che' bʌ tsi' ña'ta Jesús tsa' loq'ui majlel. Cabʌl winicob x'ixicob tsi' tsajcayob majlel. Tsi' lu' lajmesayob.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 — ausente —
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 — ausente —
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “Q'uelela x'e'tel c cha'an tsa' bʌ c yajca, jini mu' bʌ j c'uxbin. Tijicña c pusic'al mij q'uel. Mi caj c bujt'esan ti quEspíritu. Jini mi caj i subeñob gentilob chuqui toj.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Ma'anic mi caj i cha'len leto, mi c'am bʌ t'an. Ma'anic majqui mi caj i yubin i t'an ti calle tac.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Ma'anic mi caj i c'ʌs jini pets' t'uchtʌbil bʌ chiquib jam. Ma'anic mi caj i junyajlel yʌp unjax bʌ ya wistʌl i c'ʌc'al i pislel cas jinto mi' yujtel ti uts'at toj bʌ i meloñel.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Jini gentilob ti' xuc'tilel i pusic'al mi caj i cha'leñob pijt ti' c'aba'”, che'en.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Tsa' pʌjyi tilel ba'an Jesús juntiquil x'uma' xpots' am bʌ i xibʌjlel. Che' bʌ tsi' lajmesa jini x'uma' xpots' tsi' cha'le t'an. Tsa' c'oti i wut.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Tsa' toj sajtiyob i pusic'al pejtelel winicob x'ixicob. Tsi' yʌlʌyob: ¿Jim ba i Yalobil David? che'ob.
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Che' bʌ tsi' yubiyob fariseojob tsi' yʌlʌyob: Ti' p'ʌtʌlel jach Beelzebú, i yum xibajob, mi' choc loq'uel xibajob jini winic, che'ob.
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Yujil Jesús chuqui woli' yʌlob ti' pusic'al. Tsi' subeyob: Mi tsi' t'oxoyob i bʌ ti leto i winicob juntiquil yumʌl, mi caj i jisʌbeñob i yumʌntel. Ma'anic mi' caj ti jalijel jump'ejl tejclum mi otot ba' mi' t'oxob i bʌ ti leto.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Mi woli' bajñel choc loq'uel i bʌ Satanás, woli jach i bajñel contrajin i bʌ. Che' jini ¿bajche' mi' mejlel ti jalijel i yumʌntel?
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Mi wolic choc loq'uel xiba ti' p'ʌtʌlel Beelzebú, ¿baqui mi' tajob i p'ʌtʌlel la' walobilob cha'an mi' chocob loq'uel? Jini cha'an la' walobilob mi caj i tsictesañob la' mul.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Mi wolic choc loq'uel xibajob ti' p'ʌtʌlel i yEspíritu Dios, isujmʌch tsa'ix juli i yumʌntel Dios ba' añetla.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 ¿Bajche' mi mejlel ti ochel juntiquil ti' yotot jini p'ʌtʌl bʌ winic cha'an mi' chilben loq'uel i chubʌ'an, mi ma'anic tsi' ñaxan cʌchʌ jini p'ʌtʌl bʌ winic? Che' mi' yujtel i cʌch mi mejlel i chilben i chubʌ'an.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Jini mach bʌ anic quic'ot woli' contrajiñon. Jini mach bʌ anic mi' pʌy tilel tiñʌme' quic'ot woli jach i pam puc.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Jini cha'an mic subeñetla, pejtelel mulil yic'ot p'ajoñel mi mejlel i ñusʌbentel winicob x'ixicob. Cojach jini p'ajoñel ti' contra Espíritu mach mejlic ti ñusʌbentel.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Majqui jach mi' cha'len t'an ti' contra i Yalobil Winic mi caj i ñusʌbentel i mul. Majqui jach mi' cha'len t'an ti' contra Ch'ujul bʌ Espíritu mach mejlic i taj i ñusʌbentel i mul, mi wʌle ti ili pañimil, mi ti yambʌ pañimil mu' bʌ i tilel.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Che' c'oc' jini te', mi la' wʌl c'oc' i wut ja'el. Mi mach wenic jini te', mi la' wʌl mach wenic i wut. Come mi' cʌjñel jini te' ti' wut.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Jatetla i yalobiletla xc'ʌñʌñej. ¿Bajche' mi mejlel la' cha'len t'an ti toj che' jontoletla? Come chuqui jach but'ul ti lac pusic'al mi' tsictiyel ti lac t'an mu' bʌ i loq'uel ti la quej.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Jini uts'at bʌ winic mi' loc'san uts'at tac bʌ ti uts'at bʌ i pusic'al. Jini jontol bʌ winic mi' loc'san jontol tac bʌ ti jontol bʌ i pusic'al.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Pero mic subeñetla, mi caj i melob i bʌ winicob x'ixicob ti' q'uiñilel tojmulil cha'an jujump'ejl t'an tsa' bʌ i yʌlʌyob mach bʌ anic i c'ʌjñibal.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Mi uts'at a t'an mi caj a sujbel ti toj. Mi mach uts'atic a t'an mi caj a sujbel ti xmulil. Che' tsi' yʌlʌ Jesús.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Cha'tiquil uxtiquil sts'ijbayajob yic'ot fariseojob tsi' subeyob: Maestro, com lojon j q'uel i yejtal a p'ʌtʌlel, che'ob.
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Jesús tsi' subeyob: Jini jontolo' bʌ cabʌlo' bʌ i ts'i'lel, woli' wersa c'ajtiñob i q'uel i yejtal c p'ʌtʌlel. Ma'anic mi caj i yʌq'uentelob i q'uel, jini jach i yejtal c p'ʌtʌlel tsa' bʌ pʌsle ti Jonás, jini x'alt'an.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Che' bajche' tsa' cʌle Jonás uxp'ejl q'uin uxp'ejl ac'ʌlel ti' ñʌc' colem chʌy, che' ja'el mi caj i cʌytʌl i Yalobil Winic ti' mal lum uxp'ejl q'uin uxp'ejl ac'ʌlel.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Jini winicob ch'oyolo' bʌ ti Nínive mi caj i wa'tʌlob ti' q'uiñilel melo' mulil yic'ot jini winicob x'ixicob año' bʌ wʌle. Mi caj i subeñob i mul. Come tsi' cʌyʌyob i mul che' bʌ tsi' cha'le subt'an Jonás. Awilan, umba'an ñumen ñuc bʌ bajche' Jonás.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Jini x'ixic tsa' bʌ i cha'le yumʌl ya' ti sur mi caj i wa'tʌl ti' q'uiñilel melo' mulil yic'ot jini winicob x'ixicob año' bʌ wʌle. Mi caj i subeñob i mul. Come jini x'ixic tsa' tili ti ñajtʌl cha'an mi' yubin i ña'tʌbal Salomón. Awilan, umba'an ñumen ñuc bʌ bajche' Salomón.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Che' mi' loq'uel i xibʌjlel ti' pusic'al winic, mi' cha'len xʌmbal ba'an tiquin pañimil. Mi' sajcan ba' mi' c'aj i yo. Ma'anic mi' taj.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Jini cha'an mi' yʌl: “Muq'uix c cha' majlel ti cotot ba' tsa' loq'uiyon”, che'en. Che' mi' c'otel, jocholix mi' taj. Wen misubilix. Wen chajpʌbilix.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Mi' cha' majlel i pʌy tilel yambʌ wuctiquil espíritujob ñumen jontolo' bʌ. Mi' yochelob. Ya' mi' cajelob ti chumtʌl. Ñumen leco mi' caj ti ajñel jini winic ti wi'il bajche' ti ñaxan. Lajal mi caj i yujtelob jini jontolo' bʌ winicob x'ixicob año' bʌ ti pañimil wʌle, che'en Jesús.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Che' woli' pejcan winicob x'ixicob, awilan ya' wa'alob ti' pat otot i ña' yic'ot i yijts'iñob. Woli' c'ajtiñob cha'an mi' pejcañob.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Juntiquil tsi' sube Jesús: Awilan, ya' wa'alob a ña' yic'ot a wijts'iñob ti' pat otot. Yomob i pejcañet, che'en.
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Jesús tsi' sube jini tsa' bʌ ujti ti t'an: ¿Majqui c ña'? ¿Majqui quijts'iñob? che'en.
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Tsi' jʌmts'u i c'ʌb ba'an xcʌnt'añob i cha'an. Tsi' yʌlʌ: Wʌ' añob c ña' yic'ot quijts'iñob.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Come majqui jach mi' cha'len chuqui yom c Tat am bʌ ti panchan jiñʌch quijts'in, quijti'an yic'ot c ña', che'en Jesús.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.