Atos 19
I T’an Dios (CTUBL) vs AAI
1 Che' ya'to an Apolos ti Corinto, Pablo tsa' ñumi ba'an wits. Tsa' c'oti ti Efeso. Tsi' taja cha'tiquil uxtiquil xcʌnt'añob ya'i.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Tsi' c'ajtibeyob: ¿Tsa' ba aq'uentiyetla Ch'ujul bʌ Espíritu che' bʌ tsa' la' ñopo? che'en. Tsi' subeyob: Maxto anic tsa cubi lojon mi an Ch'ujul bʌ Espíritu, che'ob.
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Pablo tsi' subeyob: ¿Chuqui ti ch'ʌmja' tsa' aq'uentiyetla? che'en. Tsi' subeyob: Jini tsa' bʌ i yʌc'ʌ Juan, che'ob.
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Pablo tsi' subeyob: Juan tsi' yʌq'ueyob ch'ʌmja' jini tsa' bʌ i cʌyʌyob i mul. Tsi' subeyob winicob x'ixicob cha'an mi' ñopob jini tal bʌ ti' pat, jiñʌch Jesús jini Cristo, che'en.
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Che' bʌ tsi' yubiyob jini t'an, tsi' ch'ʌmʌyob ja' ti' c'aba' lac Yum Jesús.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Che' bʌ tsi' yʌc'ʌ i c'ʌb Pablo ti' jol winicob x'ixicob, tsa' ochi jini Ch'ujul bʌ Espíritu ti' pusic'al. Tsa' cajiyob ti yan tac bʌ t'an. Tsi' cha'leyob alt'an.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Añob che' bajche' lajchʌntiquil winicob ti pejtelel.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Tsa' ochi Pablo ti sinagoga. Ch'ejl i pusic'al, tsi' cha'le t'an uxp'ejl uw. Tsi' pejcayob i bʌ. Tsi' xic'beyob cha'an mi' ñopob i sujmlel i yumʌntel Dios.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Tsa' tsʌts'a i pusic'al lamital winicob. Ma'anic tsi' ñopoyob. Tsi' p'ajayob i bijlel Dios ti' tojlel winicob x'ixicob. Jini cha'an Pablo tsa' loq'ui ya' ba' añob. Tsi' pʌyʌ majlel xcʌnt'añob ja'el. Tsi' cʌntesayob ti jujump'ejl q'uin ti escuela i cha'an Tiranno.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Tsi' cha'le cʌntesa cha'p'ejl jab. Jini cha'an tsi' yubibeyob i t'an lac Yum Jesús pejtelel jini chumulo' bʌ ti Asia, judíojob yic'ot griegojob.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Dios tsi' c'ʌmbe i c'ʌb Pablo cha'an mi' pʌs wen ñuc tac bʌ i melbal.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Jini cha'an tsi' ch'ʌmʌyob majlel ba'an xc'amʌjelob jini pañuelo tac yic'ot welñʌc'ʌl tac tsa' bʌ i tʌlʌ Pablo. Tsa' lajmi i chʌmel xc'amʌjelob. Tsa' loq'uiyob i xibʌjlel.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Jini xʌn pañimil bʌ judíojob tsa' bʌ i cha'leyob wujt tsi' lon ñopo i c'ʌmben i c'aba' lac Yum Jesús cha'an mi' chocob loq'uel xibajob. Tsi' yʌlʌyob: Mic subeñet loq'uel ti' c'aba' jini Jesús mu' bʌ i sub Pablo, che'ob.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Che' lajal tsi' meleyob wuctiquil winicob, i yalobilob juntiquil judío, i c'aba' Esceva. I yum motomajob jini Esceva.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 I xibʌjlel jini winic tsi' jac'beyob: Mij cʌn Jesús. Mij cʌn Pablo ja'el. Pero jatetla, ¿majquiyetla? che'en.
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Jini winic am bʌ i xibʌjlel tsa' tijp'i i chuc jini xwujtob. Tsi' ñolch'iyob ti pejtelob. Tsa' mʌjli i cha'an jini am bʌ i xibʌjlel. Tsa' puts'iyob loq'uel ti otot, pits'ilobix, lojwemobix.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Tsa' caji i yubiñob pejtelel judíojob yic'ot griegojob chumulo' bʌ ti Efeso. Ti pejtelob tsi' cha'leyob bʌq'uen. Tsa' ñuq'uesʌnti i c'aba' lac Yum Jesús.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Cabʌl tsa' bʌ i ñopoyob tsa' tili i subob i mul. Tsi' bajñel tsictesayob i bʌ cha'an chuqui tac tsi' cha'leyob.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Cabʌl tsa' bʌ i cha'leyob wujt tsi' tempayob i jun. Tsi' puluyob ti' wut winicob x'ixicob. Tsi' tsicbeyob i tojol, lujump'ejl i yuxc'al mil sʌsʌc taq'uin.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Jini cha'an cabʌl tsa' ñojpi i t'an Dios. Tsa' wen tsictiyi i p'ʌtʌlel.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Che' bʌ tsa' ujti pejtelel jini, Pablo tsi' ña'ta ti Espíritu yom ñumel ti Macedonia yic'ot ti Acaya cha'an mi' majlel ti Jerusalén. Tsi' yʌlʌ: Wersa yom mic majlel ti Roma ja'el che' bʌ ñumeñonix ti Jerusalén, che'en.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Jini cha'an tsi' choco majlel ti Macedonia cha'tiquil tsa' bʌ i coltayob ti' ye'tel, jiñobʌch Timoteo yic'ot Erasto. I bajñel tsa' jale ts'ita ya' ti Asia.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Jini efesojob tsa' cajiyob ti cabʌl t'an cha'an i bijlel Dios.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Come an juntiquil xten plata, i c'aba' Demetrio, tsa' bʌ i melbe ti sʌsʌc taq'uin i yotot tac jini dios i c'aba' Diana. Cabʌl tsi' cha'leyob ganar i yaj e'telob.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Demetrio tsi' tempa jini x'e'telob yic'ot yaño' bʌ lajal bʌ i ye'tel. Tsi' subeyob: Winicob, la' wujil cabʌl mi lac cha'len ganar cha'an la que'tel.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 La' wujil chuqui woli' mel Pablo, come tsa'ix la' q'uele. Tsa'ix la' wubibe i t'an. Tsa'ix i xic'beyob cabʌl winicob x'ixicob cha'an mi' cʌyob Diana, mach wʌ'ic jach ti Efeso, pero colel i ñumel ti pejtelel Asia ja'el. Mi' yʌl mach diosic jini melbil tac bʌ ti c'ʌbʌl.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Jini cha'an bʌbʌq'uen mi' jilel la que'tel yic'ot i yotlel jini x'ixic dios, Diana, jini ñuc bʌ. Bʌbʌq'uen mi' jisʌntel i ñuclel jini dios mu' bʌ i ch'ujutesañob pejtelel año' bʌ ti Asia yic'ot ti pejtelel pañimil, che'en.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Che' bʌ tsa'ix i yubiyob jini t'an cabʌl tsa' mich'ayob. Tsi' cha'leyob c'am bʌ t'an. Tsi' yʌlʌyob: ¡Ñuc lac dios Diana wʌ' ti Efeso! che'ob.
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Wen ju'ucñayob ti pejtelel tejclum. Ti ajñel tsi' tempayob i bʌ ti parque, chuculobix i cha'an Gayo yic'ot Aristarco ch'oyolo' bʌ ti Macedonia, i pi'ʌlob Pablo ti xʌmbal.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Pablo yom ochel ba' añob pero jini xcʌnt'añob tsi' tiq'uiyob.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Cha'tiquil uxtiquil winicob año' bʌ i ye'tel ti Asia, i cʌñʌyo' bʌ Pablo, tsi' chocbeyob majlel winicob cha'an mi' subeñob ti wocol t'an mach yomic mi' yochel ti parque.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Jelchojc jax i t'an jini tempʌbilo' bʌ ti parque. Ju'uc'ñayob jax ti t'an. Cabʌlob mach yujilobic chucoch tsi' tempayob i bʌ.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Jini judíojob tsi' pʌyʌyob loq'uel Alejandro ba' p'ululob winicob x'ixicob cha'an mi' pejcañob. Alejandro tsi' pʌsbeyob i c'ʌb cha'an mi' ñʌjch'elob, come yom i yʌq'ueñob i ch'ʌmben isujm.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Che' yujilobix judíojʌch jini Alejandro, cha'p'ejl ora tsi' chʌn cha'leyob c'am bʌ t'an ti pejtelelob. C'am tsi' yʌlʌyob: ¡Ñuc lac dios Diana wʌ' ti Efeso! che'ob.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Jini sts'ijbaya cha'an tejclum tsi' ñʌch'tesayob. Tsi' subeyob: Winicob, ¿baqui an juntiquil winic mach bʌ yujilic mi ti pejtelel lac tejclum Efeso mi' cʌntʌbentel i yotlel jini x'ixic dios Diana yic'ot i yejtal tsa' bʌ i choco jubel Júpiter?
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Actan, che' jini, ma'anic majch mi mejlel i contrajin jini t'an. Jini cha'an yom mi la' ñʌjch'el. Yom mi la' ch'ʌmben isujm chuqui yom mi la' mel.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Come jini winicob tsa' bʌ la' pʌyʌ tilel ma'anic mi' xujch'iñob jini templo. Ma'anic mi' p'ajob la' dios.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 La' tilicob Demetrio yic'ot i pi'ʌlob ti e'tel mi an chuqui yom i yʌlob ti' contra juntiquil winic. An melobʌjʌl, an xmeloñelob. La' i melob i bʌ cha'an i mul.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Mi anto chuqui woli la' ña'tan, jini año' bʌ i ye'tel mi mejlel i yubiñob che' mi' tempañob i bʌ.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Come bʌbʌq'uen mi' caj ti sujbel lac mul cha'an jini leto tsa' bʌ ujti sajmʌl. Ma'anic mi mejlel lac sub chucoch tsa' tejchi jini ju'ucña bʌ t'an, che'en.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Che' bʌ tsa' ujti ti t'an, tsi' subeyob sujtel jini tempʌbilo' bʌ.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.