Lucas 20
Kameethari Ñaantsi: ikenkitha-takoitziri awinkatharite Jesucristo; Owakerari aapatziya-wakagaantsi (CPBNT) vs NAA
1 Ikanta Jesús riyotaayetakeri atziri tasorentsipankoki, ikenkithatakairi Kameethari Ñaantsi. Irojatzi ripokantapaakari reeware Imperatasorentsitaarewo, itsipatakari Yotzinkariite, ripokitaka Itzinkamipaini eejatzi.
1 Aconteceu que, num daqueles dias, estando Jesus a ensinar o povo no templo e a evangelizar, chegaram os principais sacerdotes e os escribas, juntamente com os anciãos,
2 Rosampitapaakeri Jesús, ikantziri: “Pinkantena, ¿Jimpe itzimajaantzika pinkathari otyaantzimiri pantantawori jiroka?”
2 e lhe perguntaram: — Diga-nos com que autoridade você faz estas coisas? Ou quem lhe deu esta autoridade?
3 Irojatzi rakantanakari Jesús, ikantziri: “Tzimatsi eejatzi nosampitemiri naaka, ontzimatye pakena.
3 Jesus respondeu:
4 Tema romitsitsiyaatantake Juan-ni, ¿iitaka otyaantakeriri? ¿Pawama? ¿Iriima otyaantakeri atziri?”
4 O batismo de João era do céu ou dos homens?
5 Ari ikantawakaiyanakani irirori: “Arika ankantakeri Pawa otyaantakeriri, ari inkantanakai: ‘¿Oitaka kaari pikemisantantari?’
5 Então discutiram entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele dirá: “Por que não acreditaram nele?”
6 Irooma ankanteririka: ‘Tema atziri otyaantakeriri’, ari rishemyagaitakai. Tema maawoini atziripaini ikantaiyini Kamantantaneri rinatzi Juan-ni.”
6 Mas, se dissermos: “Dos homens”, o povo todo nos apedrejará, porque está convicto de que João era profeta.
7 Ari ikantaiyakeni: “Te niyote iita otyaantakeriri.”
7 Por fim, responderam que não sabiam de onde era.
8 Ari ikantzitanakari Jesús irirori: “Eejatzi naaka, eero nokamantzimiro iita otyaantakenari.”
8 E Jesus lhes disse:
9 Ikanta Jesús roshiyakaawentanakeniri atziripaini, ikantzi: “Tzimatsi pankitzirori chochokimashi. Irojatzi raminantakari iita aminerone iwankiremashi, jatake irirori intaina osheki ipeyaka.
9 A seguir, Jesus passou a contar ao povo esta parábola:
10 Ari rotyaantawetaari rimperatanewo ragaateme okithoki iwankire. Ikanta iñaawakeri antawairentzi, ripasapasatawakeri, roipiyairi tekaatsi raanai.
10 No devido tempo, mandou um servo aos lavradores para que lhe dessem do fruto da vinha. Mas os lavradores, depois de espancá-lo, o despacharam de mãos vazias.
11 Rotyaantake itsipa. Eejatzi roshiyakaawakeri, ikisawaitawakeri, romposaposaatawakeri, roipiyairi tekaatsi raanai.
11 Em vista disso, enviou-lhes outro servo, mas também a este espancaram e, depois de insultá-lo, despacharam de mãos vazias.
12 Irojatzi rotyaantantakariri mawatanaintsiri rimperatanewo. Eejatzi roshiyakagaitakeri, rantawakeri, roipiyakeri.
12 Mandou ainda um terceiro; também a este, depois de feri-lo, expulsaram.
13 Ikantzi ashitawori iwankiremashi: ‘¿Tsika nonkantyaaka? Iriirika notyaantake netakotanewo notomi naaka, aamaaka ari impinkathaitakeri.’
13 Então o dono da vinha disse: “Que farei? Enviarei o meu filho amado; talvez o respeitem.”
14 Ikanta antawairentzi iñaawakeri itomi ripokake, ikantawakagaiyani: ‘Pokake ashitaiyaawone paata pankirentsimashi. Jame owamayeri, ayeroota aaka.’
14 — Mas, quando os lavradores viram o filho, começaram a discutir entre si: “Este é o herdeiro; vamos matá-lo, para que a herança seja nossa.”
15 Raawakeri, raanakeri othapiiteki pankirentsimashi, rowamaakeri. ¿Oitaka ranteri ashitawori pankirentsimashi?
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram.
16 Tema pokanake irirori, rowamaakeri maawoini kempoyiirori rowane, raminai itsipa atziri.” Ikanta jirikapaini ikaatzi kemakerori ikantakeri Jesús, ikantaiyanakeni: “¡Onkamintha eero imata!”
16 Virá, exterminará aqueles lavradores e entregará a vinha a outros. Ao ouvir isto, disseram: — Que tal não aconteça!
17 Ikanta Jesús raminanakeri atziripaini, ikantanakeri: “¿Tsika okantziranki osankenatainchari?
17 Mas Jesus, com o olhar fixo neles, disse:
18 Jiroka okantakota mapi: Iitarika ontziwatyaawone, ari risataake. Iriima anawyagairi, ari ishemyaakeri.
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
19 Ari ikowawetaka reeware Imperatasorentsitaarewo itsipatakari Yotzinkariite raakaanterime Jesús, tema riyotake iriitake ikenkithatakotzi. Temaita rimatziro, osheki ithaawantakari atziri piyotainchari.
19 Naquela mesma hora, os escribas e os principais sacerdotes procuravam prender Jesus, porque entenderam que ele havia contado essa parábola contra eles; mas temiam o povo.
20 Irojatzi rotyaantantaitakariri aminaantantaneri, roshiyakotapaakyaari atziri kameethashireri, ikowaiyawetani rikompitakayaarime Jesús, inthawetakotzimaityaari pinkathariki.
20 Eles passaram a vigiar Jesus. Enviaram espiões que se fingiam de justos para ver se o apanhavam em alguma palavra, a fim de entregá-lo à jurisdição e à autoridade do governador.
21 Ikanta rareetaiyakani, ikantapaakeri Jesús: “Yotaantanerí, okaatzi piñaanetari eeroka irooperori inatzi, kaari Inintakaantashitari atziri. Piyotaantziro eeroka irooperori Inintakaantziri Pawa.
21 Então lhe perguntaram: — Mestre, sabemos que o senhor fala e ensina corretamente e não se deixa levar pela aparência das pessoas, mas ensina o caminho de Deus segundo a verdade.
22 ¿Okameethatzima amperi koriki ikowakaantane Pinkathari César?”
22 É lícito pagar imposto a César ou não?
23 Iri kantzimaitacha Jesús riyotawake ikowatzi ramatawiteri ikaatzi osampitakeriri, ikantanakeri irirori: “¿Oitaka piñaantantanari?
23 Mas Jesus, percebendo a artimanha deles, respondeu:
24 Janjaatya poñaayenari koriki. ¿Iitaka ashitawori ipoo oshiyakaawentainchari? ¿Iitaka ashitawori iwairo eejatzi?” Ikantaiyini: “Rashi César.”
24 — Mostrem-me um denário. De quem é a figura e a inscrição? Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
25 Eekero ikantatzi Jesús: “Tema iri César ashitari, pantantyaanari okaatzi ikowakayimiri. Iriima ikaatzi rashitari Pawa, pantantyaanari ikowakaayetzimiri irirori.”
25 — Pois deem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Te roitsinampairi rikompitakayaari, apatziro riyokitziiwentanakeri ikemakeri ikantake, tekaatsi inkantanake.
26 Não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, admirados da sua resposta, calaram-se.
27 Ikanta ripokaiyakeni Sadoc-iite iñeeri Jesús. Iriitake Sadoc-iite kantayetatsiri eero rañagai kamayetatsiri. Rosampitapaakeri Jesús,
27 Chegando alguns dos saduceus, que dizem não haver ressurreição,
28 ikantapaakeri: “Yotaanarí, rosankenatake pairani Moisés-ni, kantatsiri: ‘Arika inkame atziri, rookanawentanaiyaawo iina. Eerorika rowaiyakaawo, okameethatzi ragairo irirentzi iinantaiyaawo irirori. Arika rowaiyakagaiyaawo tsinane, oshiyawaityaawo iriime ashityaarineme irirentzi kamaintsiri.’
28 perguntaram a Jesus: — Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se um homem casado morrer sem deixar filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.
29 Jame oshiyakaawentawakero: Tzimatsi ikaatzi 7 irirentzi. Etawori itzimi raawetaka iina, tekera osamaniteeta, kamake, te rowaiyakaawo iina.
29 Ora, havia sete irmãos: o primeiro casou e morreu sem filhos;
30 Irojatzi raantawetaawori itsipa irirentzi oyaatapaakeriri. Eejatzi ikantakari irirori, kamake, te rowaiyakaawo.
30 o segundo
31 Ipoñaawetapaaka itsipa irirentzi, eejatzi ikantaka irirori. Ari ikantakari maawoini irirentzi ikaatzira 7. Tekaatsi owaiyakayaawone tsinane.
31 e o terceiro também casaram com a viúva, e assim foi com os sete. Todos morreram sem deixar filhos.
32 Okanta osamanitake kamai eejatzi iroori.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 Arika rañaayetaime paata ikamayetakera, ¿Iitaka oimentaperotari tsinane? Tema oimentawetakari ikaatzira 7.”
33 Portanto, na ressurreição, de qual deles a mulher será esposa? Porque os sete casaram com ela.
34 Ari rakanakeri Jesús, ikantanakeri: “Apatziro raayetzi iina atziripaini añaayetziri iroñaaka jaka, rakotagaitziri kowatsiri iina.
34 Jesus respondeu:
35 Iriima añagaatsine paata ikamawetakaga, eero raayetai iina, eero rakotagaitairi kowatsine iina.
35 mas os que são considerados dignos de alcançar a era vindoura e a ressurreição dentre os mortos não casam, nem se dão em casamento.
36 Tema eero ikaamanetapai janta, roshiyapaiyaari maninkariite, tema itomi Pawa rinayetaatzi rañaayetai.
36 Pois não podem mais morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 Jiroka ikenkithatakoitziri rañaayetai kamayetaintsiri, ¿tema piñaanatero rosankenare Moisés-ni riñaanatantakariri Pawa kitocheemaishiki? Ikantakeri:
37 E que os mortos ressuscitam, Moisés o indicou no trecho referente à sarça, quando afirma que o Senhor é o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.
38 Ari ayotziri, añaayetatsi irirori, tema te rimatziro kaminkari impinkathateri Pawa, apatziro añaayetatsiri. ¿Piñaakero? Tema ikaatzi kamayewetachari, irojatzi rañiimotziri Pawa.”
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, e sim de vivos; porque para ele todos vivem.
39 Ari ikantanake apaani Yotzinkari: “Yotaantanerí, pimatakerowa.”
39 Então alguns dos escribas disseram: — Boa resposta, Mestre!
40 Tekaatsi kowanaatsine rosampitanairi.
40 E não ousaram mais fazer perguntas a Jesus.
41 Ikanta Jesús rosampitantake, ikantzi: “¿Oitaka ikantantaitari, ‘jirika Cristo-tatsine, iriitake incharinetyaari David-ni?’
41 Mas Jesus lhes perguntou:
42 Tema iri David-ni osankenatakerori kantatsiri:
42 Pois o próprio Davi afirma no Livro dos Salmos:
43 Irojatzi paata nowasanketantaiyaariri kisaneentayetakemiri,
43 até que eu ponha
44 Piñaakero, ikantzita David-ni irirori: ‘Nowinkatharite rinatzi Cristo.’ ¿Iitama incharinetantaityaariri David-ni?”
44 — Portanto, Davi o chama de Senhor. Então como ele pode ser filho de Davi?
45 Maawoini atziripaini ikemaiyakerini Jesús ikantakeri riyotaanewo:
45 Quando todo o povo estava ouvindo, Jesus disse aos seus discípulos:
46 “Paamaiyaari Yotzinkariite. Osheki iñaamatawo rowaneenkakitya, ishametakaayetero iithaarekoryampyaa. Ikowi pinkatha riwethatapiintaityaari arika iñagaiteri. Arika riyaate pankotsiki rapatotapiintaita, ikowapiintziro rosatekya niyankineki. Ari ikantzitari arika rowaiyaani isheninka, ikowapiintzi rosatekya.
46 — Cuidado com os escribas, que gostam de andar com vestes talares e muito apreciam as saudações nas praças, as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes.
47 Rowashironkaakero kinankawo raapithatziro opanko. Iro rosamaninkantayetawori ramanapiinta eero riyotantaitari. Oshekimaita rowasankeyeetairi.”
47 Eles devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações. Estes sofrerão juízo muito mais severo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.