Mateus 6
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NTLH
1 ’Caxu tyiꞌtɨ́j jɨn tyámuaꞌ rɨjcaj huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee mej mij aꞌɨ́ɨmaj jamuaaséj. Tɨpuaꞌaj aꞌyan xáarɨnyij, capu tyiꞌtɨ́j jamuaatáꞌsij aꞌɨ́jna ɨ siaj jajvástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ.
1 — Tenham o cuidado de não praticarem os seus deveres religiosos em público a fim de serem vistos pelos outros. Se vocês agirem assim, não receberão nenhuma recompensa do Pai de vocês, que está no céu.
2 Aꞌɨ́j xu jɨn, siatɨꞌɨj tyihuáꞌpuejveꞌej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ, caxu jaxajta yee aꞌyaa tu huarɨ́j, matɨꞌɨj ɨ séecan rɨcɨj ɨ ju tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ cáayej jitze aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee huatoojéꞌyacan jɨn tyámuaꞌ rɨcɨj. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn aꞌɨ́ɨ mu meríj néijmiꞌi tyuꞌmuéꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ maj ɨ tyeɨ́tyee tyámuaꞌ tyihuáꞌxaj.
2 — Quando você der alguma coisa a uma pessoa necessitada, não fique contando o que fez, como os hipócritas fazem nas
3 Pajta muáaj patɨꞌɨj huáꞌhuɨɨriaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ, capáj jaꞌixaatyaꞌaj jaꞌihuáaraꞌ ɨ siaj néemiꞌij óojaahuatyeꞌ,
3 Mas você, quando ajudar alguma pessoa necessitada, faça isso de tal modo que nem mesmo o seu amigo mais íntimo fique sabendo do que você fez.
4 aꞌyaa paj huárɨnyij avíitzij jɨmeꞌ. Ajta aꞌɨ́jna ɨ paj jajvástaraꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jaséj ɨ tɨ juꞌ avaaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij muaatáꞌsij ɨ paj jaamuéꞌtɨj.
4 Isso deve ficar em segredo; e o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
5 ’Siatɨꞌɨj muaꞌaj tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, caxu aꞌyan rɨjcaj matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee tyámuaꞌ tyáꞌtzaahuatyeꞌ, ɨ tɨ huaꞌráanajchi maj huatyényuunyij muaatyaꞌúuj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, naꞌríij muaꞌajcacɨ́ꞌcaꞌaj ɨ cáayej jitze, mej mij séecan huoꞌséj. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨmaj mu meríj aꞌɨ́jna huamueꞌtɨj mej mij ɨ tyeɨ́tyee tyámuaꞌ huojoꞌsejra.
5 — Quando vocês orarem, não sejam como os hipócritas. Eles gostam de orar de pé nas
6 Pajta muáaj, patɨꞌɨj tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, pataꞌaj utyájrutyej aꞌchiꞌtáj, pajta tyeꞌtyáanaj ɨ puéertaj jɨmeꞌ, aj pej pij huatyényuunyij aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ paj jajvástaraꞌ ɨ tɨ quee séejreꞌ. Ajta aꞌɨ́jna ɨ paj jajtáataj ɨ tɨ jaséj jeꞌej paj rɨcɨj avíitzij jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu muaatáꞌsij ɨ paj jaamuéꞌtɨj.
6 Mas você, quando orar, vá para o seu quarto, feche a porta e ore ao seu Pai, que não pode ser visto. E o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
7 ’Ajta patɨꞌɨj tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, capáj aꞌyan tyeeyíꞌtɨhuaꞌan matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, ɨ maj jéehua áꞌtɨjtɨꞌ metyenyúusimaꞌaj aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ nyúucarij tɨ quee jeꞌej huatóomuaꞌaj, ajta aꞌyan tyihuáꞌmiteerasteꞌ tɨ aꞌɨ́jna jɨn ɨ Dios huáꞌnamuajran.
7 — Nas suas orações, não fiquem repetindo o que vocês já disseram, como fazem os pagãos. Eles pensam que Deus os ouvirá porque fazem orações compridas.
8 Caxu aꞌyan rɨjcaj matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj, jiꞌnye ɨ siaj jajvástaraꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌríj jamuaꞌree tyiꞌtɨ́j tɨ jamuáꞌɨtziityeꞌ, tyij siajta sequée xu jaatáhuaviiriꞌ.
8 Não sejam como eles, pois, antes de vocês pedirem, o Pai de vocês já sabe o que vocês precisam.
9 Aꞌyaa xu sij muaꞌaj tyityeetyényuunyij tɨjɨn:
9 Portanto, orem assim:
10 Cheꞌ mujoꞌvéꞌmeꞌen ɨ paj jɨn tyíꞌijta.
10 Venha o teu
11 Tyitaatáꞌ ɨ tɨ tyíꞌcueꞌriꞌ tɨ tyúuxɨeꞌveꞌ aꞌnáj tɨnaꞌaj.
11 Dá-nos hoje o alimento que precisamos.
12 Tyitaatúꞌuunyiꞌ ɨ tyaj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j,
12 Perdoa as nossas ofensas
13 Capáj tyiꞌtáꞌcareꞌen tɨ taamuéꞌtɨn aꞌɨ́jna ɨ tɨ quee xáꞌpuɨꞌ,
13 E não deixes que sejamos tentados,
14 ’Jiꞌnye tɨpuaꞌaj muaꞌaj setyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj jamuáaruuj, aꞌɨ́ɨ pu ajta muaꞌajmaj tyajamuaatúꞌuunyiꞌraj ɨ siaj jajvástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ,
14 — Porque, se vocês perdoarem as pessoas que ofenderem vocês, o Pai de vocês, que está no céu, também perdoará vocês.
15 ajta tɨpuaꞌaj sequée tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj jamuáaruuj, capu ajta tyajamuaatúꞌuunyiꞌraj aꞌɨ́jna ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tyiꞌtɨ́j siaj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j.
15 Mas, se não perdoarem essas pessoas, o Pai de vocês também não perdoará as ofensas de vocês.
16 ’Siatɨꞌɨj juꞌítziꞌveꞌej, caxu acóotzaahuatyaꞌaj matɨꞌɨj ɨ maj juxaamuɨjrityeꞌ, jiꞌnye aꞌyaa mu jéjristaꞌ rɨcɨj ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, mej mij ɨ tyeɨ́tyee jáamuaꞌreej tɨjɨn múuꞌitziꞌveꞌej. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ maj aꞌɨ́ɨmaj meríj jaamuéꞌtɨj jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j tyihuáꞌcɨꞌtyij.
16 — Quando vocês jejuarem, não façam uma cara triste como fazem os hipócritas, pois eles fazem isso para todos saberem que eles estão jejuando. Eu afirmo a vocês que isto é verdade: eles já receberam a sua recompensa.
17 Pajta muáaj, patɨꞌɨj jaꞌɨtziꞌveꞌej, pataꞌaj acaꞌjɨstaꞌmityeꞌen, pajta tyámuaꞌ huáꞌuurej,
17 Mas você, quando jejuar, lave o rosto e penteie o cabelo
18 mej mij quee ɨ tyeɨ́tyee jáamuaꞌreej yee puaꞌitziꞌveꞌ. Aꞌɨ́ɨ puꞌuj aꞌ vástaraꞌ ɨ paj quee jaséj jamuaꞌreej, ajta aꞌɨ́jna ɨ aꞌ vástaraꞌ tɨ jaséj ɨ tɨ juꞌ avaaj, aꞌɨ́ɨ pu muaatáꞌsij ɨ paj jaamuéꞌtɨj.
18 para os outros não saberem que você está jejuando. E somente o seu Pai, que não pode ser visto, saberá que você está jejuando. E o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
19 ’Caxu jéehua tyoꞌsɨɨreꞌej ɨ juchiꞌtáj ɨ tɨ huápuɨꞌɨj tyáꞌnajchij, joꞌmaj ɨ tyajpuásij tyojóꞌjɨpuaj joꞌtɨj ajta néijmiꞌi ɨ tyajáꞌmuaꞌaꞌrij tyojoꞌhuɨ́ꞌtzɨj, joꞌmaj majta ɨ náhuaꞌrij joꞌtyáruꞌpij mej mij tyuꞌnáhuaꞌan.
19 — Não ajuntem riquezas aqui na terra, onde as traças e a ferrugem destroem, e onde os ladrões arrombam e roubam.
20 Sulu siataꞌaj utyojóꞌsɨɨreꞌen u tajapuá aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jéehua tyáꞌnajchij, joꞌmaj quee ɨ tyajpuásij tyojóꞌjɨpuaj, joꞌtɨj ajta quee tyiꞌtɨ́j joꞌhuɨꞌtzɨj, majta quee ɨ náhuaꞌrij utyáruꞌpij.
20 Pelo contrário, ajuntem riquezas no céu, onde as traças e a ferrugem não podem destruí-las, e os ladrões não podem arrombar e roubá-las.
21 Jiꞌnye joꞌtɨj tyiꞌtɨ́j jáꞌsejreꞌ ɨ tɨ jéehua jaꞌmua jitze juxɨeꞌveꞌ, aꞌáa xu siajta tyojomuaꞌtzíityeꞌej xáꞌjuꞌun.
21 Pois onde estiverem as suas riquezas, aí estará o coração de vocês.
22 ’Ajta muaꞌ jɨꞌɨj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ paj jɨn atányeej pej pij majoꞌchaꞌcanyeꞌen, aꞌyaa puꞌij tɨpuaꞌaj jɨꞌréꞌnyeꞌ puaꞌaj rɨꞌsíjmeꞌnyij, tyámuaꞌ pej pij naa metyóonyeej,
22 — Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de vocês são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz.
23 ajta tɨpuaꞌaj quee tyiꞌtɨ́j huɨɨriaꞌaj muaꞌ jɨꞌɨj, aꞌyaa pej pij tɨ́caꞌ tyiꞌséereꞌej puáꞌmej. Ajta tɨpuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tatzárij quee tyiꞌtɨ́j huɨɨriaꞌaj, jéehua pu huápuɨꞌɨj aꞌ jitze huatyátɨcaꞌrij.
23 Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão. Assim, se a luz que está em você virar escuridão, como será terrível essa escuridão!
24 ’Capu aꞌtɨ́j pújoorej tɨ huaꞌpuácaa jimi tyuꞌtyáhuɨɨreꞌen, jiꞌnye séej pu tyichaꞌɨ́ɨriaꞌaj jaꞌmej ɨ tɨ tyéꞌijtyeꞌ, ajta ɨ séej xaa xɨeꞌveꞌej jaꞌmej, nusu ɨ séej tyámuaꞌ tyuꞌtyáhuɨɨreꞌej, ajta séej quee aráꞌastijreꞌej. Aꞌɨ́j pu jɨn quee ɨꞌríj siaj ɨ Dios tyámuaꞌ tyuꞌtyáhuɨɨreꞌen siajta aꞌɨ́jcɨ ɨ túmii.
24 — Um escravo não pode servir a dois donos ao mesmo tempo, pois vai rejeitar um e preferir o outro; ou será fiel a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e também servir ao dinheiro.
25 ’Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn: Caxu aꞌɨ́jcɨ jɨn tyíꞌmuaꞌajcaj jeꞌej siaj tyiꞌtɨ́j tyíꞌcuaꞌnyij, nusu jeꞌej siaj yeꞌej tyíꞌtyeyeꞌen, naꞌríij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ siaj tyuꞌtyóochejtyeꞌsij. ¿Nyi quee jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ ɨ Dios jimi siaj júurij xáꞌraꞌnyij, quee ɨ cueꞌráj nusu ɨ jáꞌmuahueꞌraꞌ naꞌríij aꞌɨ́jna ɨ siaj tyúucheꞌtyaa?
25 — Por isso eu digo a vocês: não se preocupem com a comida e com a bebida que precisam para viver nem com a roupa que precisam para se vestir. Afinal, será que a vida não é mais importante do que a comida? E será que o corpo não é mais importante do que as roupas?
26 Cásɨꞌ siahuoꞌséj mu pínaꞌsee ɨ maj jútyeꞌ raꞌraꞌ, camu tyíꞌhuastyaa, camu majta tyíꞌtzaꞌnacaa, camu majta jasɨꞌrii ɨ ímueꞌrij ɨ juchiꞌtáj, ajta aꞌɨ́ɨ pu tyihuáꞌcueꞌtyej aꞌɨ́jna ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ. Siajta muaꞌaj jéetzeꞌ xu jitzán juxɨeꞌveꞌ mequee mu pínaꞌsee.
26 Vejam os passarinhos que voam pelo céu: eles não semeiam, não colhem, nem guardam comida em depósitos. No entanto, o Pai de vocês, que está no céu, dá de comer a eles. Será que vocês não valem muito mais do que os passarinhos?
27 Aꞌɨ́j pu jɨn quee tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨ aꞌtɨ́j jéehua tyúumuaꞌtziityeꞌej, jiꞌnye capu jaatyáhuɨɨreꞌej tɨꞌij jéetzeꞌ jáꞌtyeeviꞌin júurij.
27 E nenhum de vocês pode encompridar a sua vida, por mais que se preocupe com isso.
28 ’¿Jiꞌnye siaj sij aꞌɨ́jna jɨn tyúumuaꞌtziityeꞌ ɨ siaj tyuꞌtyóochejtyeꞌen? Cásɨꞌ xaaséj mu xúuxuꞌuj jeꞌej tɨ tyíꞌhuoseꞌ aꞌájna a ɨtzitáj, capu tyíꞌmuɨjhuacaa capu ajta tyíꞌitzacaa.
28 — E por que vocês se preocupam com roupas? Vejam como crescem as flores do campo: elas não trabalham, nem fazem roupas para si mesmas.
29 Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn aꞌɨ́jna ɨ rey Salomón, ɨ tɨ jéehua tyíꞌijchaꞌɨɨcaꞌaj, capu aꞌnáj naa eenyeꞌen tyuꞌtyóochejtyej tɨꞌɨj mu xúuxuꞌuj.
29 Mas eu afirmo a vocês que nem mesmo Salomão, sendo tão rico, usava roupas tão bonitas como essas flores.
30 Aꞌyaa puꞌij tɨpuaꞌaj ɨ Dios tyámuaꞌ jaꞌuurej mu tuꞌpíj tɨ ijíij aꞌáa jáꞌsejreꞌ joꞌtɨj joꞌɨtzitaj, ajta ariáꞌpuaꞌaj mu jaatyáteeraj chuéj tzajtaꞌ taꞌajtaavijhua. Jéetzeꞌ puꞌij muaꞌajmaj tyámuaꞌ jáꞌmuaꞌuurej mu siaj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ xaa nyuꞌuj.
30 É Deus quem veste a erva do campo, que hoje dá flor e amanhã desaparece, queimada no forno. Então é claro que ele vestirá também vocês, que têm uma fé tão pequena!
31 Aꞌɨ́j xu jɨn quee tyúumuaꞌtziityeꞌej aꞌyan setyuuꞌíhuoꞌraj tɨjɨn: “¿Tyiꞌtanyí tyacuaꞌnyij?”, nusu yee: “¿Tyiꞌtanyí tyeyeꞌen?”, naꞌríij aꞌyan yee: “¿Tyiꞌtanyí tyetyuꞌtyátachejtyeꞌsij?”
31 Portanto, não fiquem preocupados, perguntando: “Onde é que vamos arranjar comida?” ou “Onde é que vamos arranjar bebida?” ou “Onde é que vamos arranjar roupas?”
32 Aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn tyiꞌpuéꞌeen ɨ maj jɨn tyúumuaꞌtziityeꞌ ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, siajta muaꞌaj xu tyivástaraꞌ ɨ tɨ arí jamuaꞌreej tyiꞌtɨ́j tɨ jamuáꞌɨtziityeꞌ.
32 Pois os pagãos é que estão sempre procurando essas coisas. O Pai de vocês, que está no céu, sabe que vocês precisam de tudo isso.
33 Aꞌyaa puꞌij siataꞌaj ɨ Dios jimi tyiꞌhuóomuaꞌtziityeꞌen, siajta aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ tajapuá tɨ tyejéꞌsejreꞌ, ajta siaj aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ tyíꞌxaꞌpuɨꞌɨn ɨ Dios jimi, aj xu sij néijmiꞌi tyaꞌancuriáaꞌsij ɨ tɨ tyajamuáꞌɨtziityeꞌ.
33 Portanto, ponham em primeiro lugar na sua vida o
34 Caxu aꞌɨ́jna jɨn jeꞌej tyíꞌmuaꞌajcaj jeꞌej tɨ ariáꞌpuaꞌaj tyeꞌmej. Ariáꞌpuaꞌaj xu sijta tyiꞌtyéseꞌej xáꞌjuꞌun aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j tyajáꞌmuacɨꞌtyij.
34 Por isso, não fiquem preocupados com o dia de amanhã, pois o dia de amanhã trará as suas próprias preocupações. Para cada dia bastam as suas próprias dificuldades.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.