Marcos 8

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Tɨꞌɨj ooj ɨ Jesús aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj aꞌájna a Galileea, jéehua mu tyeɨ́tyee tyúusɨɨj, majta quee tyiꞌtɨ́j tyíchaꞌɨɨcaꞌaj maj jáacuaꞌnyij, Jesús puꞌij huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
1 Naqueles dias, quando outra vez se reuniu grande multidão, e não tendo o que comer, Jesus chamou os discípulos e lhes disse:
2 —Nyényaxaamujrityeꞌ huaꞌ jimi mu tyeɨ́tyee, jiꞌnye muꞌríj huéeicaj xɨcáj áꞌtyeej maj nyaj jamuán yahuatyúꞌuj majta quee tyiꞌtɨ́j tyíchaꞌɨj maj jáacuaꞌnyij.
2 — Tenho compaixão desta gente, porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm o que comer.
3 Ajta tɨpuaꞌaj nyahuaꞌréꞌityixɨꞌɨn mej mij jóꞌcɨɨnyej ɨ juchéj mequee xu tyuꞌcuáꞌan, camu tyoꞌtáviicueꞌraj ɨ juyéj japua, jiꞌnye séecan mu ɨmuáj curiáꞌcɨxɨj.
3 Se eu os mandar para casa em jejum, desfalecerão pelo caminho; e alguns deles vieram de longe.
4 Aꞌyaa mu mij tyityaatanyúj ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
4 Mas os discípulos lhe responderam: — Como poderá alguém saciá-los de pão neste deserto?
5 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
5 Então Jesus perguntou: Eles responderam: — Sete.
6 Aj puꞌij jaataꞌíjtacaꞌ maj ooráꞌsej ɨ tyeɨ́tyee a chóotaꞌ, tɨꞌquij jaꞌancuráɨꞌpuj ɨ páan tɨ aráahuaꞌpuaj aráꞌasej, ajta tɨꞌɨj tyaatatyóotziꞌriaꞌaj ɨ Dios, aj puꞌij jaꞌantyítaaraxɨj, ajta jeꞌen huoꞌrɨ́ɨꞌpuɨꞌtyej ɨ maj jamuán huacɨ́j, mej mij aꞌɨ́ɨmaj huoꞌrɨ́ɨꞌpuɨꞌtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyaa mu mij aꞌɨ́jna jɨn huarɨ́j.
6 Então mandou o povo assentar-se no chão. E, pegando os sete pães, partiu-os, após ter dado graças, e os deu aos seus discípulos, para que estes os distribuíssem, repartindo entre o povo.
7 Majta mu jeꞌcácaa ɨ hueꞌtyée tyíꞌchaꞌɨɨcaꞌaj, Jesús pu ajta aꞌɨ́jna jɨn tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, ajta jeꞌen huoꞌtaꞌíj maj huoꞌrɨ́ɨꞌtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee.
7 Tinham também alguns peixinhos. E, abençoando-os, mandou que estes igualmente fossem distribuídos.
8 Néijmiꞌi mu tyúꞌcuaa majta tyámuaꞌ tyityaatajuꞌxaj, majta jeꞌen aráahuaꞌpuaj sicɨɨ jitze tyaꞌváꞌjɨstyaꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee ɨ tɨ antyítaarixɨj.
8 Comeram e se fartaram; e dos pedaços restantes recolheram sete cestos.
9 Majta ɨ maj tyúꞌcuaa, muáacuaj víꞌraꞌaj mu aꞌchu aráꞌaxcaa. Aj puꞌij Jesús huaꞌréꞌityixɨj ɨ tyeɨ́tyee,
9 Eram cerca de quatro mil homens. Então Jesus os despediu.
10 ajta jeꞌen ɨ báarcuj jitze atyájraa huaꞌ jamuán ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Dalmanuta.
10 Logo a seguir, tendo entrado no barco juntamente com os seus discípulos, foi para a região de Dalmanuta.
11 Aꞌɨ́ɨmaj maj mu ɨ fariseos ajeꞌréꞌnyej matɨꞌɨj mij huatyóohuij maj tyeeꞌíhuoꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús. Ajta mej mij tyiꞌtɨ́j jɨn jaꞌantyimuéꞌtɨn, aꞌyaa mu tyaatáhuaviiriꞌ tɨ tyiꞌtɨ́j huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj mej mij jáamuaꞌreej tɨ ɨ Dios jimi joꞌvéꞌmej.
11 Os fariseus chegaram e começaram a discutir com Jesus. E, tentando-o, pediram-lhe um sinal vindo do céu.
12 Aj puꞌij ɨ Jesús tyámuaꞌ naa tyoꞌcayáatɨraa tɨꞌquij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
12 Jesus, porém, arrancou do íntimo do seu espírito um gemido e disse:
13 Aj puꞌij ahuojoohuáꞌxɨj ɨ tyeɨ́tyee, tɨꞌquij ajtáhuaꞌaj atyájraa ɨ báarcuj jitze aj mu mij antacɨ́j után jitze pujmuaꞌ.
13 E, deixando-os, tornou a embarcar e foi para o outro lado.
14 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j ɨ Jesús, aꞌɨ́ɨ mu yoꞌhuáꞌxɨj maj yaꞌráaɨꞌpuɨꞌɨn ɨ páan maj jáacuaꞌnyij, séej muꞌuj ɨ páan huaɨ́ꞌɨsimaꞌaj ɨ báarcuj jitze.
14 Ora, os discípulos se esqueceram de levar pão e, no barco, não tinham consigo senão um só.
15 Jesús puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj tɨjɨn:
15 Jesus os preveniu, dizendo:
16 Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌyaa mu tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj maj quee páan tyíchaꞌɨɨcaꞌaj.
16 E eles começaram a discutir entre si, dizendo: — Ele diz isso porque não temos pão.
17 Jesús pu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej maj tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj, aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
17 Jesus percebeu isso e perguntou:
18 ¿Nyi xaꞌvaꞌjɨꞌsíjmee siajta quee tyiꞌtɨ́j séej, siajta ajta naxɨéjmee siajta quee tyiꞌtɨ́j namuaj? ¿Nyi sequée cheꞌ jamuaꞌreej?
18 Tendo olhos, não veem? E, tendo ouvidos, não ouvem? Não se lembram
19 Nyatɨꞌɨj huoꞌrɨ́ɨpuꞌuj ɨ páan tɨ anxɨ́vicaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj anxɨ́ víꞌraꞌaj aráꞌaxcaa, ¿aꞌchunyéj puaꞌan sicɨɨ setyaꞌváꞌjɨstej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee?
19 de quando parti os cinco pães para os cinco mil, quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze!
20 —Arí nyatɨꞌɨj huoꞌrɨ́ɨpuꞌuj ɨ páan tɨ aráahuaꞌpuaj aráꞌaxcaa aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj muáacuaj víꞌraꞌaj aráꞌaxcaa, ¿aꞌchunyéj puaꞌan sicɨɨ setyaꞌváꞌjɨstyaꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ aváꞌɨtzee?
20 — E de quando parti os sete pães para os quatro mil, quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Responderam: — Sete!
21 Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Matɨꞌɨj támij aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌájna a Betsaida, aj mu mij taꞌrácuun ajooviꞌtɨj ɨ Jesús jimi, matɨꞌɨj mij jaatáhuaviiriꞌ tɨ jaꞌajtamuárɨeꞌen.
22 Então chegaram a Betsaida. E lhe trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Jesús pu jajvíꞌ muácaꞌraꞌan jitze aꞌɨ́jcɨ ɨ taꞌrácuun tɨꞌquij jeꞌráaviꞌtɨj ajéjreꞌ aꞌájna joꞌtɨj jaꞌchajtaꞌ. Aj puꞌij juꞌɨ́ꞌriqueꞌ jaꞌrámejraxɨj a jɨ́ɨsaꞌ, ajta jeꞌen jaꞌráamuarɨej tɨꞌquij jaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨpuaꞌaj arí maꞌúnyeerij
23 Jesus, tomando o cego pela mão, levou-o para fora da aldeia. Então cuspiu nos olhos do homem e, impondo-lhe as mãos, perguntou:
24 Aj puꞌij ɨ taꞌrácuun atányeeriacaꞌ, tɨꞌquij aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
24 O homem, recuperando a visão, respondeu: — Vejo pessoas, mas elas parecem árvores que andam.
25 Jesús puꞌij ajtáhuaꞌaj jaꞌráamuarɨej a jɨ́ɨsaꞌan ɨ taꞌrácuun, aj puꞌij ɨ tyáatɨꞌ atányeeriacaꞌ tɨꞌquij huarúj. Puꞌríj tyámuaꞌ naa néijmiꞌi tyíꞌsejracaꞌaj.
25 Então Jesus novamente pôs as mãos sobre os olhos dele. E o homem, passando a ver claramente, ficou restabelecido; e distinguia tudo de modo perfeito.
26 Aj puꞌij ɨ Jesús jaataꞌítyacaꞌ tɨꞌij jóꞌraꞌnyij ɨ juchéj, ajta aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
26 E Jesus o mandou para casa, recomendando-lhe:
27 Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, aꞌɨ́jna ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌáa mu jóꞌjuꞌ aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Cesarea de Filipo. Juyéj jitze mu ajoojuꞌcaj, tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
27 Então Jesus e os seus discípulos foram para as aldeias de Cesareia de Filipe. No caminho, perguntou-lhes:
28 Aj mu mij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
28 Os discípulos responderam: — Uns dizem que é João Batista; outros dizem que é Elias; e ainda outros dizem que é um dos profetas.
29 Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
29 Então Jesus perguntou: Respondendo, Pedro lhe disse: — O senhor é o Cristo.
30 Ajta ɨ Jesús pu huoꞌtáꞌijmuejriꞌ maj quee aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej.
30 Então Jesus os advertiu de que a ninguém dissessem tal coisa a seu respeito.
31 Jesús puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej tɨ ɨ yójraꞌ ɨ Dios jéehua jajpuéetzij jaꞌmej, majta quee jaxɨeꞌvaꞌaj muáꞌjuꞌun ɨ huáasij, ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityatatyíj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj maj jajeꞌcatan, ajta jeꞌen huéeicaj xɨcáj jitze huatájuuritaj.
31 Então Jesus começou a ensinar-lhes que era necessário que o Filho do Homem sofresse muitas coisas, fosse rejeitado pelos anciãos, pelos principais sacerdotes e pelos escribas, fosse morto e que, depois de três dias, ressuscitasse.
32 Aꞌyaa pu tyámuaꞌ naa tyihuóꞌixaaj aꞌhuoꞌitéerican jɨmeꞌ. Aj puꞌij ɨ Pedro jeꞌráaviꞌtɨj ajta huatyóochej tɨ jajtyáꞌxɨꞌɨn.
32 E isto ele expunha claramente. Então Pedro, chamando-o à parte, começou a repreendê-lo.
33 Ajta ɨ Jesús pu juhuáritaꞌ cacháacajra, huoꞌséerajraa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, aj puꞌij jajtyáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro aꞌyan tyeꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
33 Mas Jesus, voltando-se e vendo os seus discípulos, repreendeu Pedro e disse:
34 Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j ajta ɨ tyeɨ́tyee, tɨꞌquij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
34 Então, convocando a multidão e juntamente os seus discípulos, Jesus lhes disse:
35 Jiꞌnye aꞌtɨ́j tɨ tyúutyesiꞌriaꞌaj tɨꞌij quee huámuɨꞌnyij, aꞌɨ́ɨ pu yoꞌrɨésij ɨ ju júuricamej, ajta ɨ tɨ huámuɨꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ nyaj jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen, nusu tɨ jaꞌantzaahuaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu júurij jaꞌmej jusén jɨmeꞌ.
35 Pois quem quiser salvar a sua vida a perderá; e quem perder a vida por minha causa e por causa do evangelho, esse a salvará.
36 ¿Tyiꞌtanyí jeꞌej tyeetyáhuɨɨreꞌej ɨ tyévij tɨpuaꞌaj néijmiꞌi huamuéꞌtɨn ɨ cháanacaj, ajta jeꞌen yóꞌrɨeenyij ɨ ju júuricamej?
36 De que adianta uma pessoa ganhar o mundo inteiro e perder a sua alma?
37 Nusu aꞌyájna ¿aꞌchúquij tyíꞌnajchitan ɨ tyévij tɨꞌij jáahuɨɨreꞌen ɨ júuricamaꞌraꞌ?
37 Que daria uma pessoa em troca de sua alma?
38 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j nyetyeviꞌraꞌ nyéetzij naꞌríij aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj quee tyámuaꞌ een majta jéehua jáꞌɨtzeereꞌ, aꞌyaa pu ajta tyuꞌtóotyeviꞌraꞌastaj ɨ Yójraꞌ ɨ Dios aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj jitzán yavaꞌcányesij ɨ cháanacaj japua vaꞌcán jɨn tyiꞌtyaváaj ɨ Dios jimi, majta jamuán ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ.
38 Pois quem, nesta geração adúltera e pecadora, se envergonhar de mim e das minhas palavras, também o Filho do Homem se envergonhará dele, quando vier na glória do seu Pai com os santos anjos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.