Marcos 7
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs VC
1 Aj mu mij ɨ fariseos ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi, majta séecan huaꞌ jamuán ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta aꞌáa maj jaꞌráacɨj a Jerusalén.
1 Os fariseus e alguns dos escribas vindos de Jerusalém tinham sereunido em torno dele.
2 Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj huoꞌséj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Jesús jamuán huacɨ́j maj quee anomuéetyaꞌxɨꞌɨj matɨꞌɨjta tyíꞌcuaꞌajcaj, aꞌyájna matɨꞌɨj tyeeyíꞌtɨhuaꞌaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu mij jeꞌej puaꞌaj tyihuáꞌxajtacaꞌaj.
2 E perceberam que alguns dos seus discípulos comiam o pão com as mãos impuras, isto é, sem as lavar.
3 (Jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos majta ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyityaajúꞌcaꞌaj jeꞌej maj ɨ huaꞌ huásimuaꞌ tyéejyiꞌracaꞌaj, maj anaquéej anomuéetyaꞌxɨꞌɨn matɨꞌɨjta tyíꞌcuaꞌajcaj.
3 {Com efeito, os fariseus e todos os judeus, apegando-se à tradição dos antigos, não comem sem lavar cuidadosamente as mãos;
4 Ajta tɨpuaꞌaj umetyojoꞌváꞌnanan, camu tyíꞌcuaꞌnyij tɨpuaꞌaj mequee anaquéej anóomuejtyeꞌen. Majtáhuaꞌaj séecan muiꞌcaa tyiꞌijyiꞌraj, metyíꞌjoꞌsicaꞌaj ɨ váasuj ɨ maj jitzán yaꞌcaa, majta ɨ xáꞌrij, majta ɨ tyúuꞌutaatzij.)
4 e, quando voltam do mercado, não comem sem ter feito abluções. E há muitos outros costumes que observam por tradição, como lavar os copos, os jarros e os pratos de metal.}
5 Aꞌɨ́j mu jɨn ɨ fariseos, majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨjɨn:
5 Os fariseus e os escribas perguntaram-lhe: Por que não andam os teus discípulos conforme a tradição dos antigos, mas comem o pão com as mãos impuras?
6 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
6 Jesus disse-lhes: Isaías com muita razão profetizou de vós, hipócritas, quando escreveu: Este povo honra-me com os lábios, mas o seu coração está longe de mim.
7 Capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨpuaꞌaj manaatyáanajche:
7 Em vão, pois, me cultuam, porque ensinam doutrinas e preceitos humanos {29,13}.
8 Jiꞌnye muaꞌaj xu seríj yoꞌhuáꞌxɨj jeꞌej tɨ ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtacaꞌ siaj sij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej maj ɨ tyeɨ́tyee tyáꞌxɨeꞌveꞌ.
8 Deixando o mandamento de Deus, vos apegais à tradição dos homens.
9 Aꞌyaa pu ajta tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
9 E Jesus acrescentou: Na realidade, invalidais o mandamento de Deus para estabelecer a vossa tradição.
10 Jiꞌnye aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ Moisés tɨjɨn: “Tzáahuatyiꞌraꞌaj paj jimi tyíchaꞌɨɨj aꞌ táataj pajta aꞌ náanaj”, ajta aꞌyan tɨjɨn: “Siataꞌaj jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyáꞌxaj ɨ jutáataj naꞌríij ɨ junáanaj”.
10 Pois Moisés disse: Honra teu pai e tua mãe; e: Todo aquele que amaldiçoar pai ou mãe seja morto.
11 Siajta muaꞌaj aꞌyaa xu tyiꞌtáꞌcaa tɨ aꞌtɨ́j aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ juhuásimuaꞌ yee Corbán (aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨjɨn muꞌvéjrij pu puéꞌeen),
11 Vós, porém, dizeis: Se alguém disser ao pai ou à mãe: Qualquer coisa que de minha parte te pudesse ser útil é corban, isto é, oferta,
12 siajta aꞌyan tyíꞌxaj tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen, tɨquee cheꞌ jitzán juxɨeꞌveꞌ tɨꞌij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ juhuásimuaꞌ.
12 e já não lhe deixais fazer coisa alguma a favor de seu pai ou de sua mãe,
13 Aꞌɨ́j xu jɨn muaꞌaj yóꞌhuaꞌnaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ jaꞌmuayeꞌraj siajta jeꞌen séecan aꞌyan chaꞌtaj sianaꞌaj tyíꞌmuaꞌtyej. Siajta séecan tyiꞌtɨ́j jɨn aꞌyan jéehua rɨcɨj.
13 anulando a palavra de Deus por vossa tradição que vós vos transmitistes. E fazeis ainda muitas coisas semelhantes.
14 Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé ɨ tyeɨ́tyee, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
14 Tendo chamado de novo a turba, dizia-lhes: Ouvi-me todos, e entendei.
15 Tyiꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ jéjreꞌ maꞌcan capu jeꞌej jaꞌuurej ɨ tyévij. Ajta ɨ tɨ tzajtaꞌ maꞌcan aꞌɨ́ɨ pu xaa jeꞌej puaꞌaj joorej.
15 Nada há fora do homem que, entrando nele, o possa manchar; mas o que sai do homem, isso é que mancha o homem.
16 Aꞌtɨ́j tɨ iityánamuaj cheꞌ tyámuaꞌ naa tyáanamuaj.
16 {bom entendedor meia palavra basta.}
17 Tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa huojoꞌtyáhuii ɨ tyeɨ́tyee aj puꞌij chiꞌtáj joꞌtyájrupij, aj mu mij ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ huóꞌixaaj.
17 Quando deixou o povo e entrou em casa, os seus discípulos perguntaram-lhe acerca da parábola.
18 Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
18 Respondeu-lhes: Sois também vós assim ignorantes? Não compreendeis que tudo o que de fora entra no homem não o pode tornar impuro,
19 jiꞌnye capu tzajtaꞌ tyáruꞌpij ɨ xɨéjnyuꞌcariaꞌraꞌ jitze, sulu xayáaraꞌ pu jitze aráyixaj, ajta jeꞌen iiráamej ɨ chuitɨriáaraꞌan jitze?
19 porque não lhe entra no coração, mas vai ao ventre e dali segue sua lei natural? Assim ele declarava puros todos os alimentos. E acrescentava:
20 Aꞌyaa pu ajta tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
20 Ora, o que sai do homem, isso é que mancha o homem.
21 Jiꞌnye tzajtaꞌ ɨ tyévij, ɨ xɨéjnyuꞌcariaꞌraꞌ tzajtaꞌ, aꞌúu pu jeꞌrányinyiij ɨ muaꞌtzíiraꞌaj tɨ jeꞌej puaꞌaj een, tɨ caꞌnyíjraꞌaj jatáꞌcaa ɨ tyévij tɨꞌij jaataxɨéꞌveꞌen tɨ séej jamuán huáhuiꞌnyij tɨquee jatyéviꞌtɨn, tɨꞌij tyuꞌnáhuaꞌan, naꞌríij tɨ tyuꞌjéꞌcaj,
21 Porque é do interior do coração dos homens que procedem os maus pensamentos: devassidões, roubos, assassinatos,
22 tɨ séej jamuán huóoxanaꞌcɨreꞌen tɨ quee jatyéviꞌtɨn, tɨ tyíꞌnyacuaꞌtzaj, tɨ jeꞌej puaꞌaj rɨjcaj, nusu tɨ huáꞌcuanamuaj, tɨ jeꞌej puaꞌaj huojoꞌmuaꞌraj, naꞌríij tɨ jeꞌej puaꞌaj tyihuáꞌxajtaj, ajta tɨ jéehua óotzaahuatyeꞌej, ajta quee jitzán juxɨéꞌvaꞌaj jeꞌej tɨ tyihuáꞌhuɨɨreꞌ ɨ séecan.
22 adultérios, cobiças, perversidades, fraudes, desonestidade, inveja, difamação, orgulho e insensatez.
23 Néijmiꞌi pu aꞌíjna tzajtaꞌ tyejeꞌrányinyiij ajta jeꞌen jeꞌej puaꞌaj joorej ɨ tyévij.
23 Todos estes vícios procedem de dentro e tornam impuro o homem.
24 Aj puꞌij téꞌej ɨ Jesús aꞌáa joꞌmej aꞌájna a tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Tiro. Aꞌáa pu chiꞌtáj joꞌtyájrupij, jiꞌnye capu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ aꞌtɨ́j jáamuaꞌreej tɨ aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj, ajta capu huatáɨꞌriitariacaꞌ tɨ huatyóoꞌavaaj.
24 Em seguida, deixando aquele lugar, foi para a terra de Tiro e de Sidônia. E tendo entrado numa casa, não quis que ninguém o soubesse. Mas não pôde ficar oculto,
25 Jiyeꞌtzín pu íitɨꞌ jáamuaꞌreeriꞌ tɨ séej tyiyójcaꞌaj tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij ajeꞌréꞌnyej tɨꞌquij tyítunutacaꞌ aꞌájna joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús.
25 pois uma mulher, cuja filha possuía um espírito imundo, logo que soube que ele estava ali, entrou e caiu a seus pés.
26 Ajta aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ capu Israel jitze ajtyámaꞌcantacaꞌaj, sulu aꞌáa pu jáꞌmaꞌcan a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Sirofenicia. Aꞌɨ́ɨ puꞌij ajeꞌréꞌnyej tɨꞌquij jéehua aꞌyan tyaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨ jiꞌrámuarityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj ɨ yójraꞌ.
26 {Essa mulher era pagã, de origem siro-fenícia.} Ora, ela suplicava-lhe que expelisse de sua filha o demônio.
27 Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
27 Disse-lhe Jesus: Deixa primeiro que se fartem os filhos, porque não fica bem tomar o pão dos filhos e lançá-lo aos cães.
28 Aꞌyaa pu tyuꞌtanyúj aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ tɨjɨn:
28 Mas ela respondeu: É verdade, Senhor; mas também os cachorrinhos debaixo da mesa comem das migalhas dos filhos.
29 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
29 Jesus respondeu-lhe: Por causa desta palavra, vai-te, que saiu o demônio de tua filha.
30 Tɨꞌɨj ɨ íitɨꞌ aꞌáa jaꞌráꞌaj a juchéj, aꞌɨ́ɨ pu jaaséj ɨ juyój tɨ anjoꞌojcaꞌtyii ɨ utáatzij japua, ajta ɨ tyiyáaruꞌ arí iiráraꞌajcaa ɨ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj.
30 Voltou ela para casa e achou a menina deitada na cama. O demônio havia saído.
31 Ajtáhuaꞌaj pu eerájraa ɨ Jesús aꞌájna a Tiro, aꞌáa pu huatyéenyej a Sidón aꞌájna a tɨ aꞌyan tyaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Tamuáamuataꞌ tɨ aꞌchájtaꞌtajmee, tɨꞌquij aꞌáa jaꞌráꞌaj ɨ jájtyij tɨ jáꞌajmua a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Galileea.
31 Ele deixou de novo as fronteiras de Tiro e foi por Sidônia ao mar da Galiléia, no meio do território da Decápole.
32 Aꞌáa mu mij séej ayóotuiiriꞌ ɨ tɨ quee iityánamuaj ajta quee tyoꞌrɨ́ɨꞌriajcaꞌaj, aj mu mij jaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨ japuan rámejcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ.
32 Ora, apresentaram-lhe um surdo-mudo, rogando-lhe que lhe impusesse a mão.
33 Aj puꞌij ɨ Jesús jeꞌráaviꞌtɨj aꞌájna a tyeɨ́tyee tzajtaꞌ, tɨꞌquij juxɨtyéj urújtyaꞌxɨj ɨ naxɨéetaꞌ ajta juꞌɨ́ꞌriqueꞌ jaꞌantyiméjriꞌ ɨ nyanuriáaraꞌ jitze.
33 Jesus tomou-o à parte dentre o povo, pôs-lhe os dedos nos ouvidos e tocou-lhe a língua com saliva.
34 Aj puꞌij jútyeꞌ jóꞌnyeeriacaꞌ, ajta ucayáatɨraa aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tyáataj tɨjɨn:
34 E levantou os olhos ao céu, deu um suspiro e disse-lhe: Éfeta!, que quer dizer abre-te!
35 Aj puꞌij huarúj ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌcaꞌaj, tɨꞌquij ityanamuáaraj jaꞌraa, ajta huatáɨꞌriitariacaꞌ tɨ tyámuaꞌ naa tyuꞌtaxáj.
35 No mesmo instante os ouvidos se lhe abriram, a prisão da língua se lhe desfez e ele falava perfeitamente.
36 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj maj quee aꞌtɨ́j ixaatyeꞌej, ajta camu aꞌyan huarɨ́j jeꞌej tɨ tyihuoꞌtaꞌíj, sulu jéetzeꞌ mu huoꞌréꞌixaa.
36 Proibiu-lhes que o dissessem a alguém. Mas quanto mais lhes proibia, tanto mais o publicavam.
37 Néijmiꞌi mu jeꞌej tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ, aꞌyaa mu mij tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
37 E tanto mais se admiravam, dizendo: Ele fez bem todas as coisas. Fez ouvir os surdos e falar os mudos!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.