Marcos 2

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Tyoomáꞌcaj aꞌchu puaꞌan xɨcáj, Jesús pu ajtáhuaꞌaj aꞌáa joꞌtyájrupij a Capernaúm. Matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ tɨ aꞌáa jeꞌrácatyii ɨ chiꞌtáj,
1 Dias depois, Jesus entrou de novo em Cafarnaum, e logo se ouviu dizer que ele estava em casa.
2 jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee tyúusɨɨj, camu cheꞌ áꞌvejricaꞌaj aꞌájna a tɨ jeꞌtyényinyiꞌij, ajta ɨ Jesús huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios.
2 Muitos se reuniram ali, a ponto de não haver lugar nem mesmo junto à porta. E Jesus anunciava-lhes a palavra.
3 Aj mu mij mamuáacuaj ɨ tyeɨ́tyee séej ajoꞌréꞌnyijtye ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ tɨ quee tyéchavaaj.
3 Trouxeram-lhe, então, um paralítico, carregado por quatro homens.
4 Ajta jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee eetyóosɨɨriaꞌcaꞌaj a tɨ jeꞌtyényinyiꞌij aꞌɨ́j pu jɨn quee ɨꞌriitacaꞌaj maj ajtyáxɨɨrej joꞌtɨj ɨ Jesús joꞌtyávaacaꞌaj, aj mu mij antyicɨ́j ɨ chiꞌij japua, matɨꞌɨj mij jaꞌnáacuj aj mu mij juꞌcájtoo ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ.
4 E, não podendo aproximar-se de Jesus, por causa da multidão, removeram o telhado no ponto correspondente ao lugar onde Jesus se encontrava e, pela abertura, desceram o leito em que o paralítico estava deitado.
5 Tɨꞌɨj ɨ Jesús huoꞌséj maj tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ tɨjɨn:
5 Vendo-lhes a fé, Jesus disse ao paralítico:
6 Séecan mu aꞌáa jaꞌajtyáꞌcaꞌaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ mu mij aꞌyan tyiꞌriáꞌmuaꞌaj tɨjɨn:
6 Alguns escribas estavam sentados ali e pensavam em seu coração:
7 “¿Jiꞌnye tyóocaꞌnyej tɨꞌij aꞌyan tyíꞌxajtaj aꞌmújna? Nyúucariaꞌraꞌ pu jeꞌej puaꞌaj namuajreꞌ ɨ Dios jimi. Aꞌɨ́ɨ puꞌuj ɨ Dios jaayíꞌtɨn tɨꞌij tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee.”
7 — Como ele se atreve a falar assim? Isto é blasfêmia! Quem pode perdoar pecados, a não ser um, que é Deus?
8 Ajta ɨ Jesús pu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej maj yeꞌej tyíꞌmuaꞌajcaa, aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
8 E Jesus, percebendo imediatamente em seu espírito que eles assim pensavam, disse-lhes:
9 ¿Tyiꞌtanyí quee tyésiꞌ, nyi nyaj aꞌyan tyaatéꞌexaatyeꞌen ɨ tɨquee tyéjchevej yee: “Nuꞌríj tyimuaatúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ paj jɨn quee xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j ɨ Dios jimi”, nusu nyaj aꞌyan yee: “Ájchesij, pajta jaꞌantyiꞌɨꞌɨj muaꞌ utáatzij pajta jeꞌen jóꞌraꞌnyij”?
9 O que é mais fácil? Dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados”, ou dizer: “Levante-se, tome o seu leito e ande”?
10 Aꞌyaa nu nyij tyajamuaataséjratyeꞌsij tɨ ɨ yójraꞌ ɨ Dios ajta aꞌɨ́jna jɨn antyúumuaꞌreej íiyan ɨ cháanacaj japua tɨꞌij tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzeerej ɨ Dios jimi.
10 Mas isto é para que vocês saibam que o Filho do Homem tem autoridade sobre a terra para perdoar pecados. E disse ao paralítico:
11 —Aꞌyaa nu muéetzij tyíꞌmuaꞌixaatyeꞌ, ájchesij, pataꞌaj jaꞌantyiꞌɨꞌɨj muaꞌ utáatzij, áricuj joꞌpaj jaꞌchej.
11 — Eu digo a você: Levante-se, pegue o seu leito e vá para casa.
12 Aj puꞌij ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ ájchej, aj puꞌij jatyɨ́j ɨ juꞌutáatzij tɨꞌquij jóꞌraa, néijmiꞌi metyiꞌséeracaj ɨ tyeɨ́tyee. Aj mu mij néijmiꞌi jeꞌej tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ majta tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, aꞌyan metyiꞌxáataj tɨjɨn:
12 Ele se levantou e, no mesmo instante, pegando o leito, retirou-se à vista de todos, a ponto de todos se admirarem e darem glória a Deus, dizendo: — Jamais vimos coisa assim!
13 Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj ɨ Jesús aꞌáa joꞌmej joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij, majta ɨ tyeɨ́tyee jimi mu ajtyáxɨɨriacaꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌij tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj.
13 De novo, Jesus foi para junto do mar, e toda a multidão vinha ao encontro dele, e ele os ensinava.
14 Tɨꞌɨj aꞌáa joomáꞌcaj aꞌɨ́j pu huaséj ɨ Leví, yójraꞌ tɨ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ Alfeo, aꞌúu pu jeꞌrácatyii joꞌmaj huajaꞌjijveꞌ ɨ maj tyíꞌtɨꞌɨjcɨcariaꞌaj ɨ Roma pujmuaꞌ. Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
14 Quando ia passando, viu Levi, filho de Alfeu, sentado na coletoria e lhe disse: Ele se levantou e o seguiu.
15 Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌrɨ́j tɨꞌɨj ɨ Jesús aꞌáa tyajaꞌcuajꞌcáj joꞌtɨj jaꞌchej ɨ Leví, majta jéehua ɨ maj huáꞌjijvaꞌcaꞌaj ɨ maj tyíꞌtɨꞌɨjcɨcariaꞌaj, majtáhuaꞌaj séecan ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, aꞌɨ́ɨ mu majta tyíꞌcuaꞌajcaa ɨ méesaj japua, jamuán ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, jiꞌnye jéehua mu ɨ maj Jesús jamuán huajúꞌcaꞌaj.
15 Achando-se Jesus à mesa, na casa de Levi, estavam junto com ele e com os seus discípulos muitos publicanos e pecadores; porque estes eram muitos e também o seguiam.
16 Séecan mu ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, ɨ maj fariseos puéꞌeen, matɨꞌɨj jaaséj tɨ ɨ Jesús huaꞌ jamuán tyíꞌcuaꞌajcaa, aꞌyaa mu tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j ɨ Jesús tɨjɨn:
16 Os escribas dos fariseus, vendo Jesus comer em companhia dos pecadores e publicanos, perguntavam aos discípulos dele: — Por que ele come e bebe com os publicanos e pecadores?
17 Jesús pu huóꞌnamuajriꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
17 Tendo ouvido isto, Jesus lhes respondeu:
18 Séej mu aꞌyan tyúuꞌitziꞌvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ Juan maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj, majta ɨ fariseos, aj mu mij séecan ɨ tyeɨ́tyee ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
18 Ora, os discípulos de João e os fariseus estavam jejuando. Algumas pessoas foram perguntar a Jesus: — Por que os discípulos de João e os discípulos dos fariseus jejuam, mas os seus discípulos não jejuam?
19 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
19 Jesus respondeu:
20 Ajta aꞌyaa pu atyojoꞌréꞌnyesij ɨ xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jáꞌviꞌtɨn ɨ tɨ huatyényeɨɨchij, tɨꞌɨj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyej, aj mu mij juꞌitziꞌveꞌen.
20 No entanto, virão dias em que o noivo lhes será tirado, e então, naquele dia, eles vão jejuar.
21 Capu aꞌtɨ́j jaacuꞌnyaꞌpuan ɨ cáanarij tɨ míꞌmaꞌcan ɨ cáanarij jɨmeꞌ tɨ jájcuaj, jiꞌnye huatyátzuꞌtaj ɨ cɨ́ɨxurij tɨ jájcuaj tɨꞌɨj huatyájoꞌsinyiꞌhuaj, aj puꞌij jaꞌnásujtzaꞌnaj ɨ tɨ míꞌmaꞌcan, tɨꞌquij jéetzeꞌ vaꞌtɨ́j anasúutzaꞌnyij jaꞌmej.
21 Ninguém costura um remendo de pano novo em roupa velha; porque o remendo novo tira um pedaço da roupa velha, e o buraco fica ainda maior.
22 Camu majta ɨ nahuáj tɨ jájcuaj ucátoꞌsij ɨ cɨ́xoꞌrij tzajtaꞌ tɨ uriáꞌcueꞌrijhua, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu újmueꞌrij tɨꞌquij ootátzaanyij ɨ cɨ́xoꞌrij tɨ uriáꞌcueꞌrijhua, aj puꞌij jóꞌvesij ɨ cɨ́xoꞌrij ajta ɨ nahuáj. Aꞌɨ́j pu jɨn juxɨeꞌveꞌ maj juꞌcájtoꞌnyij ɨ cɨ́xoꞌrij tzajtaꞌ tɨ jájcuaj ɨ nahuáj tɨ ajta jájcuaj.
22 E ninguém põe vinho novo em odres velhos, porque, se fizer isso, o vinho romperá os odres e se perdem tanto o vinho como os odres. Mas põe-se vinho novo em odres novos.
23 Aꞌájna xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii, Jesús pu aꞌáa joomaꞌcaꞌaj joꞌtɨj tyeríicuj jaꞌhuastiꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj aꞌáa joojuꞌuj, aꞌɨ́ɨ mu huatyóohuij maj jíꞌijtzaanaxɨꞌɨn ɨ muéeyaꞌraꞌ ɨ tyeríicuj.
23 Aconteceu que, num sábado, Jesus atravessava as searas, e os seus discípulos, ao passar, começaram a colher espigas.
24 Majta ɨ fariseos aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
24 Então os fariseus disseram a Jesus: — Olhe! Por que eles estão fazendo o que não é lícito aos sábados?
25 Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
25 Ele lhes respondeu:
26 Tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ Abiatar puaaríj jɨn tyiꞌtyaváacaj, David pu utyájrupij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ tɨꞌquij jáacuaj ɨ páan ɨ maj jaatámuꞌvejritacaꞌ ɨ Dios jimi, ɨ maj aꞌɨ́ɨ manaꞌaj jacuaꞌcariaꞌaj ɨ puaaríij, ajta jeꞌen aꞌɨ́ɨjma huacueꞌej ɨ maj jamuán huajúꞌcaꞌaj.
26 Como entrou na Casa de Deus, no tempo do sumo sacerdote Abiatar, e comeu os pães da proposição, os quais só aos sacerdotes era lícito comer, e ainda deu esses pães aos seus companheiros?
27 Ajtáhuaꞌaj pu ɨ Jesús aꞌyan tyihuóꞌixaaj tɨjɨn:
27 E Jesus acrescentou:
28 Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ yójraꞌ ɨ Dios aꞌɨ́jna jɨn antyúumuaꞌreej ɨ xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii.
28 Assim, o Filho do Homem é senhor também do sábado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.