Lucas 4
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI
1 Tɨꞌquij Jesús jimi huatyáꞌɨtzee ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aj puꞌij ujaꞌrájraa ɨ játyaꞌnaj jitze tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Jordán, ajta aꞌɨ́jna ɨ júuricamaꞌraꞌ aꞌɨ́ɨ pu yoꞌvíꞌtɨj aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Aꞌáa puꞌij huáꞌpuatyej xɨcáj jáꞌtyeej, ajta ɨ tyiyáaruꞌ pu tyúutyesiꞌriaꞌcaꞌaj tɨ jaamuéꞌtɨn tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen ɨ Dios jimi. Ajta ɨ Jesús capu tyiꞌtɨ́j huácuaj tɨꞌɨj naꞌaj aꞌáa jáꞌtyeej, aj puꞌij huataíꞌcuatacaꞌ.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Tɨꞌquij ɨ tyiyáaruꞌ aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Aj puꞌij ɨ tyiyáaruꞌ yoꞌvíꞌtɨj joꞌtɨj jaꞌajtyee, tɨꞌij néijmiꞌi jaataséjratyeꞌen ɨ cháanacaj,
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Tɨpuaꞌaj pajtunutaj nyéetzij jimi pajta naatyáanajche, néijmiꞌi pu muéetzij tyíꞌmuaꞌaꞌrij jaꞌmej.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Aj puꞌij ɨ tyiyáaruꞌ yoꞌvíꞌtɨj aꞌájna a Jerusalén, aꞌáan pu jaꞌantyiviꞌtɨj ɨ tyeyúuj japua ɨ tɨ jéetzeꞌ ájtyeej, aꞌyaa puꞌij tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 jiꞌnye aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 Aꞌɨ́ɨ mu muaꞌajriásij ɨ jumuácaꞌ jɨmeꞌ
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Tɨꞌɨj ɨ tyiyáaruꞌ quee cheꞌ jeꞌej tyéejtyoj jeꞌej tɨ huárɨnyij, tɨꞌij jaꞌantyimuéꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aj puꞌij jimi ajtáraa ꞌasta naꞌaj quee atyojoꞌréꞌnyej aꞌnáj tɨ aꞌyan tyuꞌxáꞌpuɨꞌɨntariꞌhuacaꞌ tɨ ajtáhuaꞌaj huatóotyeseꞌen.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Aj puꞌij Jesús jóꞌraa aꞌájna a Galileea, ajta jéehua jitzán huatyáꞌɨtzee ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, majta néijmiꞌi ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa maj joꞌcháatɨmaꞌcaa, aꞌɨ́ɨ mu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ rɨjcaj aꞌɨ́jna ɨ Jesús.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Aꞌɨ́ɨ pu tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta néijmiꞌi ɨ tyeɨ́tyee tyámuaꞌ mu tyeetyájtoo.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Jesús pu aꞌáa joꞌmej a Nazaret joꞌtɨj joꞌvéꞌsej. Tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ matɨꞌɨj puaꞌaj jusoꞌpii, aꞌúu pu tyeyúuj tzajtaꞌ joꞌtyájrupij tɨꞌɨj tyeyíꞌtɨhuaꞌaj, aj puꞌij huatyéechaxɨj tɨ joꞌjíjveꞌen ɨ yuꞌxarij.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Matɨꞌɨj mij jaatapíj ɨ yuꞌxarij Isaías tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, aꞌaj puꞌij joꞌtyoo ɨ tɨ aꞌyan tyéꞌyuꞌsiꞌhuacaꞌaj tɨjɨn:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 Ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios pu nye jimi séejreꞌ,
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 nyej nyij huoꞌtéꞌexaatyeꞌen tɨ arí atyojoꞌréꞌnyej aꞌnáj tɨ ɨ tavástaraꞌ tyámuaꞌ huáꞌuurej.
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Aj puꞌij téꞌej jaatyéejirej ɨ yuꞌxarij, ajta jeꞌen jaatapíj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, tɨꞌquij ooyíxɨj. Néijmiꞌi ɨ maj aꞌúun jeꞌrátyaꞌcaꞌaj mu jaséjracaꞌaj.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Aj puꞌij huatyóochej tɨ aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen tɨjɨn:
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Néijmiꞌi mu tyámuaꞌ tyáꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, majta tyámuaꞌ naa tyojoꞌsejracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ naa namuajriaꞌcaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaataxájtacaꞌ. Aꞌyaa mu tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj tɨjɨn:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Aꞌyaa pu ajtáhuaꞌaj tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna, maj jéehua ɨ úucaa séjriaꞌcaꞌaj ɨ maj jujɨɨmuaꞌastacaꞌaj tɨꞌɨj yan séjriaꞌcaꞌaj ɨ Elías, aꞌájna tɨꞌɨj huéeicaj nyinyiꞌraꞌaj japuan jéꞌtaꞌ áꞌtyeej maj quee cheꞌ viiyacaꞌaj, ajta jéehua huatújriꞌhuacaꞌaj néijmiꞌqueꞌ tɨꞌɨj naꞌaj aꞌáa tɨ huatacaꞌaj a Israel,
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Elías capu huataꞌítyiꞌhuacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ úucaa ɨ maj huóojɨɨmuaꞌastariacaꞌ ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, sulu aꞌáa pu jóꞌmeꞌen séej jimi ɨ íitɨꞌ tɨ jusɨ́ɨjtacaꞌaj, aꞌáa tɨ jáꞌchajcaꞌaj aꞌájna a Sarepta, véjriꞌ aꞌájna a chájtaꞌnaj jitze ɨ Sidón.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Jéehua mu majta séjriaꞌcaꞌaj ɨ maj caꞌatzájmaꞌcaa aꞌájna a Israel, tɨꞌɨj ooj tyiꞌtyávaacaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Eliseo ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, ajta capu aꞌtɨ́j tyúꞌhuaaj, sulu aꞌɨ́j puꞌuj aꞌɨ́jcɨ ɨ Naamán Siria tɨ jáꞌmaꞌcan.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj tyeyúuj tzajtaꞌ jeꞌrátyaꞌcaꞌaj, néijmiꞌi mu jéehua huatanyínyuꞌcacucaꞌ.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Aj mu mij ájhuiixɨj, matɨꞌɨj mij yoꞌvíꞌtɨj caꞌnyéjrij jɨmeꞌ, mej mij jiꞌrátoonyij ɨ chájtaꞌnaj jitze, aꞌáa mu yoꞌréꞌnyijtyej joꞌtɨj jaꞌancátyee ɨ jɨríj jitze, mej mij aꞌáan jaꞌancárɨeenyij joꞌtɨj jaꞌancátyee.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús aꞌáa pu huaꞌ jéꞌtaꞌ huatyenyéej tɨꞌɨj jóꞌraa.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Jesús pu aꞌáa joꞌmej aꞌájna a Capernaúm, chájtaꞌ aꞌáa tɨ jaꞌajtyámaꞌcan a Galileea, ajta aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze ɨ maj jitzán jusoꞌpihuaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu tyihuáꞌmuaꞌtyahuaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Majta ɨ tyeɨ́tyee jéehua mu tyámuaꞌ yóꞌnamuajracaꞌaj jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj, jiꞌnye aꞌyaa pu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨꞌɨj ɨ tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Aꞌújna u tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌúu pu sɨ́ɨj tyáatɨꞌ joꞌtyávaacaꞌaj tɨ tyiyáaruꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij caꞌnyíin jɨn jaatajé aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌyan tɨjɨn:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Capáj jeꞌej taꞌuurej. ¿Jiꞌnye pej pij tyitaꞌantyiúꞌnyiꞌ ityájma muáaj Jesús Nazaret paj jáꞌmaꞌcan? ¿Nyi aꞌɨ́jna jɨn mupoꞌvéꞌmej pej pij taꞌantyipuáꞌrityeꞌen? Nyáaj nu muamuaꞌtyej, aꞌyaa nu tyáꞌmuaꞌreej paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ naa een ɨ Dios tɨ jimi joꞌvéꞌmej.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Jesús puꞌij jajtyáꞌxɨj ɨ tyiyáaruꞌ aꞌyan tɨjɨn:
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Néijmiꞌi mu tyámuaꞌ tyuꞌtátzɨɨn ɨ tyeɨ́tyee, majta aꞌyan tyúuꞌihuoraꞌcaꞌaj tɨjɨn:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Majta néijmiꞌqueꞌ jaxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨꞌɨj naꞌaj joꞌmaj joꞌcháatɨmaꞌcaa.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Aj puꞌij ɨ Jesús iirájraa ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ tɨꞌquij aꞌáa jaꞌráꞌaj a Simón tɨ jaꞌchej. Ajta aꞌɨ́jna ɨ muꞌnyáaraꞌ ɨ Simón, aꞌɨ́ɨ pu tyíꞌcuiꞌcaꞌaj, jéehua pu puɨ́stacaꞌaj, aj mu mij jaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨ tyáahuaatyeꞌen.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Jesús puꞌij ecóotutacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi, tɨꞌquij jajtyáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jɨn tyíꞌcuiꞌ, aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ cuiꞌnyiꞌraꞌaj. Tɨꞌquij ájchej ajta jeꞌen tyihuoꞌcueꞌej.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Tɨꞌɨj huaréꞌchumuaꞌriacaꞌ, aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee mu huaꞌréꞌviꞌtɨxɨj ɨ Jesús jimi néijmiꞌcaa ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌij huaꞌváꞌmuarɨeꞌxɨj séej ajta séej, ajta jeꞌen tyihuóꞌhuaa.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Majta ɨ tyiyáaruꞌ ɨ tyeɨ́tyee maj tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, néijmiꞌi mu iiráacɨj, aꞌyaa mu tyíꞌtyejijhuacaꞌaj tɨjɨn:
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Tɨꞌɨj huatapuáꞌriacaꞌ, Jesús pu eerájraa aꞌájna a chájtaꞌ, aꞌáa puꞌij jaꞌráꞌaj joꞌtɨj quee a aꞌtɨ́j. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́ɨ mu uyóꞌhuoosij, matɨꞌɨj mij aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej. Aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jaatyáꞌɨtzen, tɨꞌij quee jóꞌyiꞌcan,
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Aꞌyaa puꞌij ɨ Jesús tyuꞌmáꞌcaꞌaj huaꞌixáatyaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.