Mateus 12
Irineane tasorentsi oquenquetsatacotaqueri Avincatsarite Jesoquirishito (CNINT) vs AAI
1 Ari pashini saavaro noijajeitanaqueri Jesoshi, ijivajeitanaquena anta oantsipeequi. Narotaque iroamerepee. Ari aajeitaquena notashe, irootaque naviitantanacarori oitsoqui tirico, noajeitacaro.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ari ineajeitaquena variseopee, irosati icantantacari Jesoshi:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Ari yacanaqueri:
3 — ausente —
4 Ari iqueapaaque ivancoqui Tasorentsi, icantapaaqueri yora saserote: “Aajeitaquena notashe”. Ari otimaveta anta tanta yoashiyeetanariri Tasorentsi. Te oshinetanteaji iroajeitearo ashanincapee, apaniro irinti yoaro saserote. Iro cantaincha icavintsaajeitavaqueri, te incoyeji iroashinoncayeri, irootaque ipajeitantacariri Iravirini, aisati itsipajeitari. Yoajeitaca. Meeca te pincanteji: “Te oncameetsateji yantiniri Iravirini”, ari ¿paita picantantari meeca: “Te oncameetsateji yantiri yoca”?
4 — ausente —
5 Aisati isanquenatini Moishishi: “Eiro pantaveetantarotsi saavaro”. Iro cantaincha maaroni saavaro ijatapiniti saserote ivancoqui Tasorentsi, yantaveetapiniti. Te pinquishimenterini, tempa pineacameetsataquero yantayetiri.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Tempa atiri yanaacojeitaquero ivanco Tasorentsi, ocameetsati ancavintsaajeiteri irinti, eiro avashinoncairitsi.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Pineaquero, isanquenatini peerani: “Icanti Tasorentsi: ‘Te noncoyeji poapinitenari ovisha, pintaapinitenari; irointiquea nocoasanotaque pincavintsaajeiteri pishaninca’ ”. Pinquemasanoterome oca icantiri Tasorentsi, eiro picantimentirime yoca aviitirori tirico, te aneeroji irantane.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Noponeaca narori inquitequi, natiritapaaque. Narotaque nainti cantatsine paitarica antayeteri saavaroqui.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Ari novaajeitanaja, noqueajeitapaaquero pancotsi yapatojeitantari.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Itimi anta tsiricoipacori. Ari yora variseopee isampijeitavaqueri Jesoshi:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Ari yacanaqueri:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Tempa atiri yanaacotiri ovisha icameetsatasanotaque. Ocameetsataque ancavintsayeri saavaroqui.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Impoiji icantiri yora tsiricoipacori:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Iro cantaincha iquisajeitanaca variseopee. Ijajeitanaji, yoametavacaajeitanaca, icantajeiti:
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Iotaque Jesoshi icoajeitaque iroyeri, irootaque yovaantanajari. Ari noijajeitanaqueri, nocarajeitiri oshequi itsipapee atiri. Itimi oshequi mantsiayetatsiri, iro cantaincha yoavisacojeitaqueri maaroni,
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 impoiji icantajeitaqueri:
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Ari itsoteajiro Jesoshi maaroni iquenquetsatacotaqueriniri peerani Isayashi. Jero oca irineane Apa Tasorentsi isanquenatiniri:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “Jeri yoca Quirishito nocoacaaqueri irantenaro maaroni nocoacaaqueriri. Oshequi nonintaqueri, oshequi noneacameetsataqueri. Nontianqueneri noshire, quiso oanaqueri, amitacotapiniteri. Incamantajeiteri itsipapee atiri jaoca noncanteari noameetsatanteariri maaroni.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Eiro icantavacaimentarotsi paitapeerica, eiro iquenquejairitsi itsipapee. Eiro icajemacotapinitiritsi itsipapee.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Eiro yoashinoncairitsi oashiretachari. Eiro yamatavitiritsi coatsiri iriotena. Aitaque, incanteani incavintsante, aisati impincatsariventantasanote.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Iriotaque oavisacojeiterineri itsipapee atiri, te intimeji pashini oavisacojeiterine”. Irootaque icantiri Tasorentsi peerani.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Impoiji yameetaqueneri Jesoshi neiriri camaari: te irameneji, aisati te irineanateji. Ari yoavisacotajiri: yamenacaajiri aisati ineanatacaajiri.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Ari yoajeitanaqueri cavaco maaroni neacojeitaqueriri. Isampitavacaajeitaca:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Iro cantaincha icantajeiti variseopee:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Ari iotaque Jesoshi iquenqueshirejeitiri, icantajeitiri:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Pamene: irioricame Satanashi amitacotenaneme notianquiri noyamaaririnte, tempa nompoyereavacaajeiteame.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Aisati irioricame amitacotenaneme notianquiri camaari, ¿irisatimpa camaari amitacojeitiriri pishanincapee iriori yojocantariri camaari?
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Iro cantaincha irootaque Ishire Tasorentsi amitacotanari notiancantajariri camaari. Tempa irootaque piotanteameri ainiro icarajeitaquempi Tasorentsi, icoaveta impincatsariventajeitempime.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 Intimerica coatsiri incoshiteri shintsitatsiri, tempa irijivateri irayeri, shepi; iroisoteri, oiso, oiso. Impoiji incoshiteri ivaararo, eiro imatirotsi impiateari yora ashivetarori ivaararo.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Yora caari quemisantana, iriotaque quisaquenari. Aisati, iquisaquena maaroni caari amitacotana.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Aisati icantiri Jesoshi variseopee:
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Noncamantempi: noponeaca nainti inquitequi, natiritapaaque, iro cantaincha incavintsaajeiteri Apa maaroni cantimajeivetanari. Eiro icavintsaajeitiritsi irinti cantimatirori Ishire. Eiro icavintsairitsi meeca, aisati coajica eiro icavintsairitsi, irointi iroasanquetaasanojeiteri.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Ariorica ocameetsati inchato, ocameetsati oitsoqui iroori; terica oncameetsateji inchato, aisati iroori oitsoqui, te ocameetsateji. Ariorica pineero oitsoqui, tempa piotaque ocameetsatirica inchato.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Pishiajeitaqueri camaari, te pincameetsajeiteji: tecatsi pincantea poametante cameetsa. Te oncameetsateji piquenqueshirejeitiri, irootaque caari ocameetsatanta picantajeitiri.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Irinti cameetsatatsiri shirampari iquenqueshiretapinitiro cameetsayetatsiri, irootaque ocameetsatantari yantayetiri. Yora caari cameetsayetatsi iquenqueshiretapinitiro caari cameetsatatsi, irootaque caari ocameetsatanta yantayetiri.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Coajica incantacoventajeitaquempi Tasorentsi: inquenqueshiretacaajempiro maaroni picantajeitiri meeca.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Ocameetsajeitirica picantajeitiri, ari irineacameetsatempi, iro cantaincha terica oncameetsayeteji, incantempi: “Ainiro pantayetiri, oshequi pinquematsicatimentearo”.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Impoiji icantajeivetari variseopee aisati oametantayetirori Sanquenarentsi:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Yacanaqueri Jesoshi:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Peerani iniaquerini anteari omani, ocarataque mava quitaiteri inaqueri isheitoqui. Aisati narori, noncamaque, oncarataque mava quitaiteri nonaque narori omoroqui tsompoina.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Coajica incantacoventajeitempi Tasorentsi, incantajeitempi: “Ainiro pantanejei avirorijei. Peerani yora ninivesati iquemisantajeitaquerini yora Jonashi, iquenqueshirejeitantacari. Avintijei, pineajeivetacari Quirishito, oshequi yanaacotasanotiri Jonashi, ipincatsaritasanoti irinti, iro cantaincha te pinquemisantajeiteriji”.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Aisati incantajeitempi: “Ainiro pantayetiri avirorijei. Peerani ora ivincatsaroteni savasatini oquemaque oshequi iotaque Saromo, irootaque ojatantacari arejiqui oquemisantantacariri. Jeri isaviquimojeivetimpi avinti anaacotiriri Saromo, iro cantaincha te pimpincatsateriji”.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Noshiacantempiro aisati: oquempevetaca yora camaari itimantacari ishirequi shirampari, ipeaquero ishire ivanco. Ari yojoqueetiri camaari, yavisacovetaja yora itimantari. Ijataque camaari anta caaraiteriqui, anta opirijaiteaque. Icoaveta irimaoreeme, iro cantaincha te irimateroji.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Impoiji icantaniroti: “Nompianajeta novancoqui noponeacanta”. Ari ipianaja, ineapaaquero opishitaca, ocareniiteanaque, ovetsicayetaca isavicamentopee, imaamento, maaroni.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Ari ijatashitanaqueri pashini iamaaririnte, icarati 7. Oshequi yanaacojeitiri icamaaritasanojeiti. Icantiri: “Tsame pisavicajeite novancoqui”. Ari, peerani yashinoncaavetaca capichaji yora itimantari camaari; meeca irampiitajea irashinoncaasanotanajea catsini. Aisati pinquempejeitea avirorijei. Pashinoncaajeivetaca, te piojeiteniji. Meeca pineajeivetaquena, iro cantaincha te pimpincatsajeitenaji, irootaque pampiitajea, pashinoncaasanojeitajea.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Ari iquenquetsatacaajeitaquena Jesoshi, aisati yora apatojeitachari anta pancotsiqui. Irosati opocantapaacari iriniro Jesoshi, jeri irirentipee, ocatiapaaca saiteriqui, ocajemacantaqueri.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Icamanteetaqueri:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Yacanaqueri:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Ari ijicojeitaquena, icantiri:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Iriotaque noshanincatasanojeitacari maaroni antiniriri Apa Jenoquiniri icoacaajeitaqueriri: nocantajeitaqueri iye, tsio, jero ina.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.