Atos 27

Irineane tasorentsi oquenquetsatacotaqueri Avincatsarite Jesoquirishito (CNINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ainiro anta iyapitanote oshequi soraro, pajitachari Jorio. Ipajiyeeyetiri soraropee Aocoshita. Icanteetiri:
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ari notejeitanacaro pitotsi poneachari Ataramishiaqui, irovetaincha ojate nampitsipeequi anta otsapijaqui Ashia: anta oatapinitanta pitotsi. Ari noquenacoyetanaque, notsipatanacari Arishitaraco. Iponeanaca iriori Tesaronicaqui, ora maseroniaquiniri.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Oquitaitetamanaque nareetaca Shiroqui. Yora Jorio, ineshinoncataqueri Pavoro: ishinetaqueri ijati iquivantiri ishaninca anta, ari intacojeitavacari.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Irosati novaantanaja aisati. Iro oimpiacotajename tampea, irootaque noquenantanacari Tsipirequi, antaqueronta.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Nomonteanajaro incajare oquempejitaro Shirishia, aisati Pampiria. Novaanaja, nareetanaca Miraqui, ora irishiaquiniri.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Ari ineapaaquero capitano pitotsi poneachari Arejantiriaqui: ojateme Itariaqui, irosati notejeitantanacaro.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Ocarati oshequi quitaiteri noquenacojeitanaque, jentsiquero. Opomerentsitimotaquena, iro cantaincha noquempejitapaacaro Jeniro. Te oshinetenaji tampea, irootaque noshoncantanacarori Quereta. Noquenanaque antaqueronta, anta quempeji Saramona.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Opomerentsitimotaquena, iro cantaincha noshoncanacaro ora ovoyeja. Impoiji nareetanaca onta ipajiyeetiri: Cameetsajari. Oquempejitacaro nampitsi pajitachari Irasea.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Meeca operaniitanaque, avisanaque meeca quitaiteri ititantapiniyeetari. Ari ocovencatasanotanaque noquenacotanaque: irotaintsi oshequi tampea, oshequi omotoncane. Icamantavetacari Pavoro:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Noshaninca, niotaque ompomerentsitimotaquee anquenacojeitanaque meeca. Ayeecari antearo tampea. Otsitiicari pitotsi, otsoncacari vaararontsi, aisati atsitiajeiticari arori.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Yora capitano, te inquemisanteriji Pavoro; iquemisantasanotiri yora jivatiriri marinero, irinti. Aisati iquemisantiri yora ashitarori pitotsi. Icantajeiti iriori:
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Irotajantsi ompocanteari antearo tampea, iro cantaincha te oncameetsatimoteriji nosavicasanojeite anta. Yora oshequiaintsiri icoajeitaque novaajeitanajea. Icoavetaca nareeteame Jenishiaqui, onta queretaquiniri. Anta onapiniti pitotsi, ocameetsatimojeitiri nosavicajeiteme anta. Icoaque anta iroyeavaquerotame tampea, ompeantajeari. Ocameetsati intsatacoterome pitotsi Jenishiaqui: te aneasanoteroji tampea anta.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Ari impoiji cameetsa ojeaoncaque tampea: ojati anta noshirejeivetacanta nojateme. Ijitashijeiveta ari nareejeiteame Jenishiaqui, irosati novaantanaja. Noquenacotanaque otsapijaqui Quereta.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Iro cantaincha, te osamaniteji, ari omapocaquena antearo tampea, icanteetiro Noreshite. Oponeanaca quipatsiqui,
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 otiancasanotaquero pitotsi nianquijaqui; tecatsi oncantea ojate oquenapaaquenta tampea. Ari noshinetacotanaca, aiquero otiancasanotirori.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Noquenacotanaque anta ovoyejajaniquiqui pajitachari Caora. Aisati oponeanaca tampea ovoyejaqui. Opomerentsitimojeivetaquena, iro cantaincha nomataquero naasanotavaquero pitotsijaniqui: ora onoshicapinitiri opatiqui.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Impoiji yoancaquero marinero. Ari yaamaacaro ari ontsipareanaquea taaverapee yovetsicantarori antearo pitotsi, irosati yoisotantacarori. Aisati itsaroajeitanaque ojocacojeitename quipatsiqui, anta Shiritequi, irootaque yaajeitantajarori maaroni tocoyatatsiri. Ishinetaquero pitotsi, icanti:
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Oquitaitetamanaque, aiquero catsini otiancacotasanojeitaquena tampea. Ari yoviincajeitaquero vaararontsi, pocn, pocn, pocn.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Omavatapaaque quitaiteri yoviincashitacaro aisati ovaararo pitotsi, soocatsa, maaroni.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Ari ocaratanaque oshequi quitaiteri: te inconijatajeji catsirincaiteri, aisati impoquiro, tecatsi. Ocantatiani tampea, antearo ojeaoncaque, sooo. Nojijeivetaca eiro navisacojeitajitsi.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Avisanaque oshequi quitaiteri, te noajeiteaji. Icatianaca Pavoro, icantaque:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Iro cantaincha piveshireajeitanaquea meeca. Coajica ontsitianaque pitotsi, iro cantaincha eiro atsitiajeititsi ainti.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Iriotaque Tasorentsi jocaacoventaquenari. Noquemisantiri nainti. Osaite noneaqueri inampire,
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 icantaquena: “Pavoro, eiro pitsaroitsi. Aitaque pareetaqueari Sesari. Picantaqueri Tasorentsi incavintsaajeiteri maaroni picarajeitaqueri aca: ari iquemisantaquempi”.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Meeca, piveshireajeitanaquea. Noquemisantiri Tasorentsi, niotaque ontsataaquea maaroni icantayetaquenari.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Ario coajica ojocacotaquee tampea ovoyejaqui, eiro acamajeititsi.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Ocaratanaque meeca 14 quitaiteri, meeca otsitenitanaque. Noquenacotashitanaca incajarequi pajitachari Atiria. Onianquiitetanaque, yaamaaca marinero ari noquempejitanacaro otsapijaqui.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Ineantacaro, osanajatirica. Ocarati 37 metero. Oshamaniji yapiitaquero. Ocarati meeca 28 metero niotantacari quempejitapaaque quipatsi.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Itsaroajeitanaque, icanti:
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Icoasanovetanaca yora marinero iravisacotanaque, iroviinquerome pitotsijaniqui inquenacotanteameri otsapijaqui. Icoaveta irijocajeitename narori. Icoajeivetaca iramatavijeitename, icantajeivetana:
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Yora Pavoro icantaqueri capitano, jeri soraropee:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Irosati ipesantacaro soraro socatsa: oca otsatacotantaveitaniri pitotsijaniqui. Yoviincaquero, pocn.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Irotanajantsi onquitaitetaje, icantajeitaqueri Pavoro:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Meeca nocantasanotaquempi, poajeitea. Oshintsitacaajempi. Piotasanotanaque: tecatsi oyempine catsini.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Icantantarori oca, ipasonquitaqueri Tasorentsi, noneajeitaqueri. Icarajaquero tanta, ijivataque yoanaca.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Yoveshireajeitanaja maaroni, yoajeitanaca.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Nocarajeitaque maaroni tetarori pitotsi 276.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Iquemajeitanaca, ari yoviincajeitaquero maaroni tirico, irosati opijoncatantanaja pitotsi.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Ari oquitaitetasanotanaji, te iriojeitajeroji quipatsi. Iro cantaincha ineaquero otsantsajatanaque irosati anta quipatsiqui, otiminta impanequi. Icoajeivetaca iraatacotapeeme anta.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Yojocajiro otsatacotantaveitaniri incajarequi. Ari itsatacoreajiro soocatsa oisotantaveitaniri oomaro. Yovancajiro tocoya, ora otsoviquiniri. Aacotanaquena tampea, icoajeiveta iraatacotapeeme impanequiqui.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Iro cantaincha navicacotapaaque nianquijaqui, eentapaaca quiripequiriqui. Avicasanotapaaque otsoviqui. Oquisotasanotapaaque, te oshevatajeaji. Ora omotoncane ocarajaquero opataquiqui, patire.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Icoajeiveta soraro iroajeiterime maaroni yora yoiminqueajeitaqueri. Iquenqueshiretanaca:
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Iro cantaincha icoaque capitano iroavisacoteri Pavoro. Te irishinejeiteriji iroajeiteri. Icantajeitaqueri maaroni iojeitatsiri yamaati:
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Avirojei caari iotatsi pamaate, jero oca taavera, aisati carajayetaintsiri: irootaque pamaatantanaqueari.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.