Atos 4
Chuave NT (CJV_TBL) vs AAI
1 Ena Pita te Yoane ari yai opai ka yo di ere moipiki ari fi mun ei teinga yokamai u te kiminem fi mun ei teinga iki kiapam beinga yai ori u te Sarusi ari yokamai u yai surai moingi tei wime.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Te yai surai “Yesu yono manomdi arironguamere ari goinga ama epe arirowaimie,” ka epe di mari de moipikoro ena ari winga yokamai niki de fire
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 yai surai a ki sire taroma engua iran “Koimoi ka kori bei erowapune,” diro kan si ereime.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Si ereimba ari yai opai munmane yai surai kanom fi kun daime. Fi kun daingoro ena epena ari munmane wom epemere 5000 Yesu fi ki si teime.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Ena kamun takongoro koimoi Yura ari wanopa yokamai te ari dumanom ori beinga yokamai te ka di guwo dungua nuwi si ereinga yokamai te fi mun ei teinga ari ori i kanom Anasi te Kaiyafasi te Yoane te Eresanda te fi mun ei teinga yai ori ariyoma suwo u Yerusarem tei ure kuku boire
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 — ausente —
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 ewi dongua finga yai surai akire fure suna tei dere mina wako ereime, “Eramom ne yai surai yoporam boi erongoro tai beipire? Te eramom ‘Beiyo!’ di erongoro beipire?” di ereingoro
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Yai Gumam Murom Pita miriyom ikai koi si di tere yoporam boi tongoro ena “Yura ari wanopao,
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 ‘Kauwom niki dongua yaromi ne yokama gumanomdi tei moingua tamere beiro nokapu moime?’ di firo ka kori di norowaimo?
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Ena ne yokama te Isirae ari yai opai muruwo na kanam dikai fiyo! Ne yokamai Yesu Kirisito Nasareti akai yai moingua ire eri yoro bakomdi si goingoro ena Yai Gumam ako yono manomdi arirome. Yesu i yoporam boiro moingua ena yai kauwom niki dongua yaromi u nokapu fume.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Te ne yokamai iki keinga ne yokamai kokonan gan yokamai kongo ta ‘I niki dongua,’ dire ma deingoro ena ari suwo ure kongo i ire iki kowiri kauwom towane beime. Yokamai kongo i ma deingamere ari epe Yesu ma deimba Yesu yai ori fuka dire moime.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Ena iran Yai Gumam Yesu awi mansinomdi dongua yaromi towane nonon akire di norongoro moi kuwom suwapunga akaiyomdi tei morapune. Yai ta akire di norowangua i faikeme,” Pita epe dume.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Ena Pita te Yoane kuri fikere ka dipikai te munom ganom iki ikai fipikai te surai ari wanopa moikeipikai ari yokamai inokore munmane eiro te “Yai surai Yesu ye ama wan moipire,” firo kanime.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Te yokamai kaningai yai kauwom niki donguai nokapu moingua yai surai moipiki tei ama moingoro ena ka mokom di erowainga faikeme.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Ena iran ari yokamai yai surai “Kuku boipunga ikom ma dere u mena fiyo!” di erere mora mena fipikai ari nenen di ipo ka dero epe
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 “Nonon yai surai tora bei erowapune? Ari yai opai Yerusarem kei fainga yokamai kaningai yai surai tai ori yoporam boingua beipire. Kaninga iran nonon di eke dowapunga faikemie.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Yai surai kanom wayom i u man man fure ari yai opai muruwo firaro beikeinga nonon kura kam diro ‘Yesu kam ari di erekeiyo!’ ama di erowapune,”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 yokamai diro yai surai unom boire epe di ereime, “Yesu kam ari kirawa si erekere te ama di mari de erekeiyo!” di ereimba
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Pita te Yoane surai mokom bairo “Nonon ne yokamai kanom dinga gore duwapunbo Yai Gumam kam dungua gore duwapune? Ne yokamai inokore ei fire ipu siyo!
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Te nonon mora ipu supunie. Tarom i fipika te tarom i kanipika kakom kakom di mari dowapire,” epe dipikoro
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 yai surai kuri firaro beipika kuku boinga yokamai kura kam dire “Ne fiyo!” di ereime. Yai kauwom niki dongua nokapu moingua yaromi non iki 40 fume. Yaromi nokapu moingoro ari yai opai muruwo kanere Yai Gumam kam akire di teinga iran kuku boinga yokama yai surai kupa eikeimie.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 — ausente —
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Ena Yura ari ori yokamai Pita te Yoane ewi deingoro yai surai u mena ure Yesu gama moingi tei fure fi mun ei teinga yokamai te ari dumanom ori beinga yokamai kanom dingamere epe di erepire.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Di erepikoro ena Yesu gama muruwo fire nomanenom towane ei moiro Yai Gumam ka make ei teime, “Ari Wanopao, ne Yai Gumam moire kamundi te man man muruwo te fui nuwi te taikan muruwo ikai koi moinga bei enie.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Te ne ka di norenga ne bengamere epe: Ne Muronum Sumuna ne kokonan gan Dawiri di tongoro ena no awanom Dawiri giramdi dunguamere epe:
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 — ausente —
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Dawiri epe dungua mapunom i epe: Epena kakom i yai ori surai Eroti te Pondiasi Pairoti te ari Yura ari moikeinga yokama te Isirae ari iki birom ori tawa kuku boire ne kokonan gan Yesu yo tongua yai kura boi teime. Yesu i yo tongua yai moingoro ena ne kiapanom bengua kokonan tene.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Ne yoporam boinga te ‘Na epe benaye,’ di finga ne ka di guwo dinie. Ena iran yokamai kuku boire tai ta muruwo koma ne ka di guwo di enga beimie.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Ari Wanopao, yokamai ‘Nonon noinaimie,’ ka epe dinga ne firo akire di noro! Akire di norowanga nonon ne kokonan ganuma moipunga kuri fikere ne gunom kanum di mari dowapune.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Te ne yoporam boiro ari nupi fainga bei nokapu de ero! Te Yesu ne kokonan gan moingua te yo tongua yai moingua ena nonon yaromi kam diro kokonan ori munmane te ari ganom nouro dinga tarom munmane benapune,” ka make epe mora ei teingoro
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 yokamai kuku boiro ka make einga ikom koka tongoro Yai Gumam Murom fu yokamai denom minom ikai koi fure si di erongoro ena yokamai kuri fikere Yai Gumam gunom kam di mari deime.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Ena ari fi ki singa yokamai muruwo nomanenom towane eire ka towane fime. Epe firo yokamai “Tai i na tainam dume,” dikeimba yokamai guwai gainom ako neinga ari suwo ereimie.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Te Yesu ewi dongua finga yokamai yoporam boire Ari Wanopanom Yesu arongua kam dingoro Yai Gumam bei nokapu wom de erome.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Te ari suwo manom sinom woi neinga bo ari suwo ikinom kei fainga yokamai ari erere kongo mukom ire fu ewi dongua finga yokama moingi tei fure ereingoro ena yokamai ire ari guwai gainom dikengua ipu sire ereimie. Kongo ipu si ereinga ena ari guwai gainom ako nekeinga moikeime.
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 — ausente —
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Ena yokamai meina epe beinga yai ta i kam Yosisi ama moingoro te ewi dongua finga yokama kam ta Banapasi dire eime. Banapasi kam mapunom i epe dungua: ari denom minom bei erowai te erongua yai. Yaromi Liwai wam moiro te Saipasi akai tei kui nome.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Te Banapasi mansinom ari erere meina teiri iro uro ewi dongua finga yokama erome.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.