Mateus 27

Ashéninka Pajonal NT (CJO_WBT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Owakira okitejitanaki, ikenkithawaetakaawaka riraga jewatayitziririni ñaanakowenantatsiri eejatzi aataperoteenchari ikantawakaaka: —¿Tsikama akanterika iroñaaka Jesoshi owamaakaanantyaariri?
1 Ao romper o dia, todos os principais sacerdotes e os anciãos do povo entraram em conselho contra Jesus, para o matarem;
2 Roojatzi roojotakiri, raanakiri janta ijeekinta pinkathari iitachari Peraato. Irinta kaari joriiyo inta rirotaki oroomajatzi.
2 e, amarrando-o, levaram-no e o entregaram ao governador Pilatos.
3 Ipoñaashitanaka Joorashi riraga aakaantakiriri Jesoshi riyotaki rowamaakaantashityaari irinta, omaanta tekatsi rantawita kaari kameethatatsi. Riyotakotanaka, osheki ikenkithashiryaanaka, roojatzi ipiyantanaka Tajorentsipankoki roepiyapaeniri 30 ikithoki koriki ipinawitakariri chapinki raakaanantakariri. Raminapaakiri jewawentayitziririni ñaanakowenantatsiripaeni eejatzi aataperoteenchari.
3 Então Judas, que o traiu, vendo que Jesus havia sido condenado, tocado de remorso, devolveu as trinta moedas de prata aos principais sacerdotes e aos anciãos, dizendo:
4 —Ajaa, piyorikite. Tee okameethatzi iroka nantakiri: tema naakaantashitakari Jesoshi. Tekatsi rantawita: ikamashitya iroñaaka. Omaanta ikanteeyawakirini irintapaeni: —Omawitya, eerokaritya.
4 — Pequei, traindo sangue inocente. Eles, porém, responderam: — Que nos importa? Isso é com você.
5 Roojatzi rookanakiri iyorikite, romanatanakiri, patareei, janta Tajorentsipankoki, ishiyanaka roojatzi ishirikantapaaka.
5 Então Judas, atirando as moedas de prata para dentro do templo, retirou-se e se enforcou.
6 Ari, riraga jewawentziriri ñaanakowenantatsiri ragaatziri koriki, ikantzi: —Tee okameethatzi jaka akempoyeeri irika korikika. Rooma rirotaki apinatakiriri Jesoshi raakaanantyaariri.
6 E os principais sacerdotes, pegando as moedas, disseram: — Não é lícito colocá-las no cofre das ofertas, porque é preço de sangue.
7 Roojatzi ikenkithatakaawaka: —¿Tsikama akanterika korikika? Ikantzi: —Thame amanantero kipatsi akitatantyaariri kamatsiri riraga poñaachari paashiniki kipatsipaeni. Rootaki ramanantakawori kipatsi oetachari ragaetapiintziri kipatsi kowitzipitha.
7 E, tendo deliberado, compraram com elas o campo do oleiro, para cemitério de forasteiros.
8 Paerani roojatzi iroñaaka iiteetziro rowaga kipatsi: “Iwinawo Jesoshi raakaanantakariri”.
8 Por isso, aquele campo é chamado, até o dia de hoje, Campo de Sangue.
9 Imonkaatakiro rojankinatzitakarini paerani Jeremiiyashi:
9 Então se cumpriu o que foi dito por meio do profeta Jeremias: “Pegaram as trinta moedas de prata, preço em que foi estimado aquele a quem alguns dos filhos de Israel avaliaram,
10 — ausente —
10 e as deram pelo campo do oleiro, assim como me ordenou o Senhor.”
11 Ari, ragaetanakiri riraga Jesoshi janta ijeekinta pinkathari iitachari Peraato, ikatziyimotapaakari. Ikantawakiri irira: —¿Eerokama iwinkatharite joriiyopaeni? Ikantapaakiri: —Jee, naakakya.
11 Jesus estava em pé diante do governador, e este o interrogou, dizendo: — Você é o rei dos judeus? Jesus respondeu:
12 Roojatzi ikijakiri riraga jewawentayitziririni ñaanakowenantatsiripaeni eejatzi riraga aataperoteenchari ithawetakotakiri, omaanta imaeritashitaka rirori, tekatsi ikantzi.
12 E, sendo acusado pelos principais sacerdotes e pelos anciãos, Jesus nada respondeu.
13 Ikantawakiri riraga Peraato: —¿Tema pikemakiri ikantakotzimiri? ¿Iitaka kaari pikananta eerori?
13 Então Pilatos perguntou: — Não está ouvindo quantas acusações fazem contra você?
14 Tekatsi ikantzi Jesoshi, tee rakiri. Roojatzi rotsikanatanakariroña riraga ikenkithashiryaanaka.
14 Mas Jesus não respondeu nem uma palavra, a ponto de o governador ficar muito admirado.
15 Ari maawaeni ojarentsi, aririka omonkaataka kitejitatsiri rawijantanakarini paerani ronampiri Tajorentsi Ejiipitoki, riraga Peraato ikantapiintawakiri maawaeni jeekatsiri: —Eeniro ijeeki oshekini pinampijatzi janta omonkyaagamentotsiki. ¿Pikowakima noemishitowaemiri apaani omonkyaagaarewo? Rootaki ikantapiintziri maawaeni ojarentsi roemishitowapiintziri omonkyaagaarewo, ninkarika ikoyiri joriiyopaeni.
15 Ora, por ocasião da festa, o governador costumava soltar ao povo um preso, conforme eles quisessem.
16 Eeniro ijeeki omonkyaagamentotsiki shirampari ikemakotakiri joriiyopaeni, iitachari Warawaashi.
16 Naquela ocasião, eles tinham um preso muito conhecido, chamado Barrabás.
17 Roojatzi iroñaaka kitejiri ipiyotaka oshekini atziri, rootaki ikanantawakariri: —Piyotzi nametakawo noemishitowaemiri apaani jeekatsiri omonkyaagamentotsiki. ¿Ninkama pikowakiri noemishitowaemiri iroñaaka? ¿Rirotakima Warawaashi? Teerika pikoyiri irira, ¿rirotakima pikowaki irika Jesoshika, riraga piitziri Rotyaantanewo Tajorentsi?
17 Estando, pois, o povo reunido, Pilatos lhes perguntou: — Quem vocês querem que eu solte: Barrabás ou Jesus, chamado Cristo?
18 Riraga Peraato riyotakotziri jewatatsiripaeni joriiyopaeni osheki ikijashitari riraga Jesoshi; tema tee ikowakayaari riraga joriiyopaeni royaateri rirori raapatziyari. Rirowitaka ikanterimi maawaeni joriiyo: “Nokowaki poemishitowaenari riraga Jesoshi”.
18 Porque sabia que era por inveja que eles tinham entregado Jesus.
19 Eejatzi inkaaganki otyaantakiri iina riraga Peraato kantziriri: “Okantzi piina: ‘Eero powamaakaantziri riraganki, ikameethaperotaki. Nomishitawakiri inkaaganki, osheki nokenkithashiryaakotawakiri’ ”. Rootaki kaari ikowantawita rowamaakaanterimi.
19 E, estando Pilatos sentado no tribunal, a mulher dele mandou dizer-lhe: — Não se envolva com esse justo, porque hoje, em sonho, sofri muito por causa dele.
20 Omaanta riraga jewatayitziririni ñaanakowenantatsiripaeni eejatzi aataperoteenchari ikantziri riraga atziripaeni: —Pikanteri: “Poemishitowaeri Warawaashi. Riraga Jesoshi, pikentakotakaanteri”.
20 Mas os principais sacerdotes e os anciãos persuadiram o povo a que pedisse Barrabás e condenasse Jesus à morte.
21 Roojatzi rapiitawakiri, ikantawakiri riraga Peraato: —Pamine sha, ikaataki apite. ¿Ninkama pikowakiri noemishitowaemiri? Ikantzi maawaeni: —¡Warawaashi!
21 De novo, o governador perguntou: — Qual dos dois vocês querem que eu solte? Eles responderam: — Barrabás!
22 Ikantawakiri: —¿Tsika akanterika irika Jesoshika, riraga iiteetziri Rotyaantanewo Tajorentsi? Ikantakiri maawaeni: —¡Pikentakotakaanteri!
22 Pilatos lhes perguntou: — Que farei, então, com Jesus, chamado Cristo? Todos responderam: — Que seja crucificado!
23 Ikantawitari rirori: —¿Iitama rantakiri nokentakotakaanantyaariri? Eekiro ikaemapaakitzi: —¡Pikentakotakaanteri! ¡Pikentakotakaanteri!
23 Pilatos continuou: — Que mal ele fez? Porém eles gritavam cada vez mais: — Que seja crucificado!
24 Osheki ikijanaka maawaeni. Riyotanaki riraga Peraato ratsipetashitaka rojampitawitakari. Ikanantakariri riraga ronampiri: —Pamakotenawoota iñaa. Ramakotakiniri, roojatzi ikiwawakotaka rako riyotantyaari atziri tee ikowawita rowamaakaanteri riraga Jesoshi. Tee ikowawita, roojatzi ikantawakiri: —Kaari naari kowatsini nowamaakaanteri, kaari. Pikowakirika eerori, eerokamacheetaka kentakotakaanterini.
24 Vendo Pilatos que nada conseguia e que, ao contrário, o tumulto aumentava, mandou trazer água e lavou as mãos diante do povo, dizendo: — Estou inocente do sangue deste homem; fique o caso com vocês!
25 Ikantakiri: —Nokowaperotaki, rooma naakakya kantakimiri. Kameetha ikijenaata naari Tajorentsi, eejatzi kameetha ikijeri maawaeni notyomi nashi.
25 E o povo todo respondeu: — Que o sangue dele caia sobre nós e sobre os nossos filhos!
26 Roojatzi roemishitowakiri riraga Warawaashi. Roemishitowakiri, ikantawakiri riraga joraaro: —Paaneeri Jesoshi, powajankiteri, roojatzi pikentakoteri.
26 Então Pilatos lhes soltou Barrabás. E, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o para ser crucificado.
27 Ikantaka joraaropaeni raanakiri irira janta ipankokira pinkatharentsi, roojatzi ikaemapaakiri paashinipaeni joraaro.
27 Logo a seguir, os soldados do governador, levando Jesus para o Pretório, reuniram em torno dele toda a tropa.
28 Roojatzi raatonkoryaakiri iithaari. Ikithaatziri paashini kithaarentsi kityonkamawoneentatsiri.
28 Tiraram a roupa de Jesus e o vestiram com um manto escarlate.
29 Roojatzi riwetsikantakanari amantheerentsi kitocheetatsiri ramantheetakaakiri. Eejatzi ipakiri kotzitsi, ikantziri: —Poerikiro pikotzi. Riraga jewawenantatsiri paerani rametakawo ikithaatapiintawo kityonkari, ramantheetawo ramantheeri pinaperotachari, eejatzi roerikapiintziro ikotzi pinatachari. Roojatzi rotziwerowashitapaakari, roshiyakaawaetashitaka ipinkathajeempiyaakari, ikantziri: —Eeroka, nowinkatharite. ¿Peewatanakimi, peewawenterimi maawaeni joriiyopaeni? Ishirontawentakari: —Injii, injii, injii.
29 E, tecendo uma coroa de espinhos, a puseram na cabeça dele, e colocaram um caniço na sua mão direita. E, ajoelhando-se diante dele, zombavam, dizendo: — Salve, rei dos judeus!
30 Reewapootakiri maawaeni. Roojatzi raapithatanakiri ikotzi. Rompojantanakari iitokira.
30 E, cuspindo nele, pegaram o caniço e batiam na sua cabeça.
31 Osheki ishirontawentanakari injii, injii, injii. Roojatzi raatonkoryaagaeri kityonkamawoneentatsiri, ikithaatakagaari iithaaripero, roojatzi raantanakari ikentakotantyaariri.
31 Depois de terem zombado dele, tiraram-lhe o manto e o vestiram com as suas próprias roupas. Então o levaram para ser crucificado.
32 Ikanta raanakiri joraaro riraga Jesoshi koroshiki. Romperatakari irira raaneero antawo inchato oetachari koroshi. Osheki otenatzi, ipomeentsiperotawo raaneero. Janta awotsiki itonkiyotawakari shireenejatzi iitachari Shimo. Romperatawakari joraaro ikantziri: —Ajaa, koroshi, paaneeniri irika. Roojatzi itsipatanakari, raanakiniri koroshi.
32 Ao saírem, encontraram um cireneu, chamado Simão, a quem obrigaram a carregar a cruz de Jesus.
33 Roojatzi rareetapaaka maawaeni tonkaariki oetachari Koorikota. Ari aetziro aari apaanteki: iitonakintsi.
33 E, chegando a um lugar chamado Gólgota, que significa “Lugar da Caveira”,
34 Areetapaaka, ipawiteetapaakari riraga Jesoshi awishoowaantsi oowa otsipatakawo kepishiyanto. Ikemijantawitawakawo, tee ikoyi rirero.
34 deram vinho com fel para Jesus beber; mas ele, provando-o, não quis beber.
35 Roojatzi ikentakotakiri joraaropaeni koroshiki. Roojatzi rowatzikakotakiri. Eejatzi iñaathawaetaka irirapaeni riyotantyaari ninkarika aakironipa iithaari.
35 Depois de o crucificarem, repartiram entre si as roupas dele, tirando a sorte.
36 Roojatzi ijeekantanaka jaga, raminakowenteri riraga Jesoshi. Ro ijeekantakari, raminakowenteriita, rowawijaakotzirikari paashini atziri.
36 E, assentados ali, o guardavam.
37 Eejatzi inkaaganki rojankinatakoetakiro owaanini inchakotaki: “Irika rirotaki Jesoshi iwinkatharite joriiyopaeni”. Roojatzi ikentakoetakiro jeñokiiniki iitoki Jesoshi.
37 Por cima da cabeça de Jesus puseram por escrito a acusação contra ele: “ Este é Jesus, o Rei dos Judeus ”.
38 Eejatzi ikentakotakiri apite koshitantatsiri; apaani rowatzikakotakiri rakoperoki riraga Jesoshi, eejatzi paashini rowatzikakotakiri rampateki.
38 E dois ladrões foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
39 Eenitatsi oshekini atziri awijayitatsirini awotsiki ininatakiri riraga Jesoshi. Rotekayinatapaaka irinta. Ishirontawentapaakari, injii, injii, injii.
39 Os que iam passando blasfemavam contra ele, balançando a cabeça e dizendo:
40 Ikantapaakiri: —Pishekiroreeromi Tajorentsipanko, okaate kitejiri 3, piwetsikaeromi. Ajaatya, powawijaakotya eeroka. Eerokarika Itomi Tajorentsi, ari payiite jaawiki.
40 — Ei, você que destrói o santuário e em três dias o reedifica! Salve a si mesmo, se você é o Filho de Deus, e desça da cruz!
41 Eejatzi ikimitaka riraga jewatayitziririni ñaanakowenantatsiri eejatzi riraga iyotaantayitzirorini Iwaperite Tajorentsi, eejatzi riraga warijeeyopaeni, eejatzi riraga aataperoteencharipaeni ishirontawentakari. Ikantzi:
41 De igual modo, os principais sacerdotes com os escribas e anciãos, zombando, diziam:
42 —Rowawijaakotakiri apaanipaeni anampijatzi, omaanta iroñaaka tee imatziro rowawijaakotya rirori. Thame aminawakiriita, rirotakirika awinkatharite kimitaka pikantzi, kameetha rayiite jaawiki iroñaaka. Rayiiterika jaawikika, ari aapatziyanakyaari aaka. Injii, injii, injii.
42 — Salvou os outros, a si mesmo não pode salvar. É rei de Israel! Que ele desça da cruz, e então creremos nele.
43 Tema ipinkathatawitarira Tajorentsi rirori: rowawijaakoteriita iroñaaka. Aamaashitya aritaki rowawijaakoterimi itomi, rooma ikantzi: “Naakakya Itomi Tajorentsi”. Injii, injii.
43 Confiou em Deus; pois que Deus venha livrá-lo agora, se, de fato, lhe quer bem; porque ele disse: “Sou Filho de Deus.”
44 Eejatzi ikimitaka riraga koshintzi ikentakoteetakiri, ishirontzitaka rirori.
44 Também os ladrões que haviam sido crucificados com ele o insultavam.
45 Ikaataki oorya tampatsika, omapokapaaka otsitenitanaki maawaeni kipatsi, roojatzi shaawiteni.
45 A partir do meio-dia, houve trevas sobre toda a terra até as três horas da tarde.
46 Rooteentsi okitejitanee, antawo ikaemanaki Jesoshi, ikantzi: —Erii, Erii, ¿raama jawaatani? Rootaki akantziri apaanteki: “Notajorentsite, Notajorentsite, ¿iitaka pookantanari?”
46 Por volta de três horas da tarde, Jesus clamou em alta voz, dizendo:
47 Ikemantawakariri riraga jeekaneentsiri, ikantzi: —Pikemiri, ikaemiri Iriiyashi.
47 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isto, diziam: — Ele chama por Elias.
48 Roojatzi ishiyanaka atziri, rowiinkakiro piyonkashinkanari awishoowaantsi oowa kepishaari. Rojataakiro chekopikira rowaankakotanakiniri riraga Jesoshi, rajookawakiromi.
48 E, logo, um deles correu a buscar uma esponja e, tendo-a embebido em vinagre e colocado na ponta de um caniço, deu-lhe de beber.
49 Omaanta ikantziri paashinipaeni: —Eero pantziro. Thame aminawakiriita aririka ipokashitapaakiririka Iriiyashi rowawijaakoteriita. Injii, injii.
49 Os outros, porém, diziam: — Espere! Vejamos se Elias vem salvá-lo.
50 Roojatzi rapiitziro ikaemi. Antawo ikaemi. Roojatzi ikamantanaka.
50 E Jesus, clamando outra vez em alta voz, entregou o espírito.
51 Ikamantaka Jesoshi, omapokanaka otzijagaanaka antawoni otzikaakiro janta Tajorentsipankoki inthomaenta. Tontari ironta, otzikaakiro omookira. Omapokanaka itanaka jenoki otzijagaanaka owaag, roojatzi jaawiki, apitemankitanaka. Eejatzi omoyekanaka kipatsi, moye, moye. Okotaanaki antawo mapi maawaeni.
51 Eis que o véu do santuário se rasgou em duas partes, de alto a baixo; a terra tremeu e as rochas se partiram;
52 Eejatzi rashitaryaakotanaka ijeekira kaminkari, ipiriintanaka oshekini aapatziyariri Tajorentsi.
52 os túmulos se abriram, e muitos corpos de santos já falecidos ressuscitaram;
53 Rimpaetaki ipiriintanaa Jesoshi, riyaateeyanakini Jerojareeki. Iñeeyawakirini oshekini atziri.
53 e, saindo dos túmulos depois da ressurreição de Jesus, entraram na cidade santa e apareceram a muitos.
54 Eejatzi riraga omperatariri joraaro eejatzi joraaropaeni riraga kempoyaakiriri riraga Jesoshi iñaawakiro omoyeka kipatsi eejatzi iñaawakiri riraga piriintayitaneencharini, iñaawakiro otsitenitanaki, maawaeni. Roojatzi ithaawantanakariroña, ikantzi: —Kyaaryo, rirotaki Itomi Tajorentsi.
54 O centurião e os que com ele guardavam Jesus, vendo o terremoto e tudo o que se passava, ficaram possuídos de grande temor e disseram: — Verdadeiramente este era o Filho de Deus.
55 Eejatzi jaga, eeniro oshekini tsinani aminawaetawakiri riraga Jesoshi. Rootaki oyaawaetanakirini, opoñeeyakani Karireeyaki. Kijokiro owapiintanakirini, oneshironkatzirini, opapiintzirini rowanawo.
55 Estavam ali muitas mulheres, observando de longe. Eram as que vinham seguindo Jesus desde a Galileia, para o servir.
56 Okaatakiro Mariiya rowaga makaraarajato; paashini Mariiya rowaga riniro Jantyaako eejatzi Josee; eejatzi paashini rowaga riniro Jantyaako eejatzi Jowa, rirojatzi itomi Sewereeyo apite. Roojatzi oñaawakiri rirori, ikamanaki.
56 Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago e de José, e a mulher de Zebedeu.
57 Rooteentsi otsitenityaanaki. Eeniro riyaatanaki apaani riyotaanewoni Jesoshi iitachari Josee. Ipoñaaka irinta Arimateeyaki; rirotaki ashaagantzinkari.
57 Ao cair da tarde, veio um homem rico de Arimateia, chamado José, que era também discípulo de Jesus.
58 Riyaatashitanakiri riraga Peraato, ikantapaakiri: —Kamaki Jesoshi. Nokowaki pishinetena naaneeri nomonkeeri omooki janta, riwetsikaetzinirinta kamatsiri. —Jee, ari. Roojatzi ikaemiri joraaro, ikantawakiri: —Pishineteri irika raaneeri.
58 Este foi até Pilatos e lhe pediu o corpo de Jesus. Então Pilatos mandou que o corpo lhe fosse entregue.
59 Roojatzi riyaataki rirori Josee, raakitziri, raanakiri, roojatzi rapineetakotanakiri tokoyakira kitetatsiri.
59 E José, levando o corpo, envolveu-o num lençol limpo de linho
60 Roojatzi romonkyaanakiri omooki, rowaga owakira imokaetziro mapi impeetaki. Ipineero, rotzitakiro antawo mapi omookira, rashitakotantakariri. Roojatzi riyaatapithatantanaari.
60 e o depositou no seu túmulo novo, que ele tinha mandado abrir na rocha; e, rolando uma grande pedra para a entrada do túmulo, foi embora.
61 Eenitatsi eejatzi janta Mariiya, rowaga makaraarajato, eejatzi ojameto otsipatakawo. Opokaki, roojatzi ojeekaki okaakinira omoo. Aminakowenantawakariri rirori romonkyaanakiri.
61 Estavam ali, sentadas em frente do túmulo, Maria Madalena e a outra Maria.
62 Rawijantanakawo kitejiri ikentakotantariri Jesoshi oetachari Kitejitatsini rawijantanakarini Ronampiri Tajorentsi paerani Ejiipitoki. Okitejitanaki riyaatashitapaakiri jewatayitziririni ñaanakowenantatsiri eejatzi warijeeyopaeni janta Peraatoki.
62 No dia seguinte, que é o dia depois da preparação, os principais sacerdotes e os fariseus se reuniram com Pilatos
63 Ikantapaakiri: —Nowinkatharite, nokemawakiri ikantzi chapinki riraga amatawitantatsiri: “Nokame, roojatzi okaate kitejiri 3, ari nopiriintanee nañagae”.
63 e lhe disseram: — Senhor, nós lembramos que aquele enganador, enquanto vivia, disse: “Depois de três dias ressuscitarei.”
64 Nokowaki potyaanteri joraaro iroñaaka ishentaperotero omoo janta romonkyaagaetakirinta. Raminaperotero roojatzi omonkaatantyaari kitejiri 3. Riyaatashitzirikari riyotaanewoni raanakirikari, roojatzi ikantzirikari atziripaeni: “Piriintanaa Jesoshi, rañagae”. Paerani osheki ramatawitantzini irinta Jesoshini, omaanta aririka raaneeri riyotaanewo rirori, ramatawitaperotzirikari irintapaeni anampijatzi, ikantzirikari: “Piriintanaa Jesoshi añagae”.
64 Portanto, mande que o túmulo seja guardado com segurança até o terceiro dia, para que não aconteça que, vindo os discípulos dele, o roubem e depois digam ao povo: “Ressuscitou dos mortos.” E este último engano será pior do que o primeiro.
65 Ikantawakiri rirori Peraato: —¡Ajaa, joraaropaeni! Paanakiri janta raminaperoteroota omoo.
65 Pilatos respondeu: — Uma escolta está à disposição de vocês. Vão e guardem o túmulo como bem entenderem.
66 Roojatzi riyaatantanaka, rashitakoperotakiri, roojatzi ishenteeyakironi riraga joraaro.
66 Indo eles, montaram guarda ao túmulo, selando a pedra e deixando ali a escolta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.