Marcos 6
Ashéninka Pajonal NT (CJO_WBT) vs NVT
1 Roojatzi riyaatantanaa Jesoshi, areetapaa inampiki rirori. Royaateeyeerini riyotaanewo.
1 Jesus deixou essa região e voltou com seus discípulos para Nazaré, cidade onde tinha morado.
2 Roojatzi kitejiri imakoryaantapiintari, riyotaantapae janta pankotsiki ipiyotantapiintarira joriiyopaeni. Rotsikanatawakari osheki kemawakiriri. Itheenkaeyakirini Jesoshi, ikanteeyini: —Tema rirotaki asheninkapero aari. ¿Tsika ipoñaakaakawoka iroka riyotaantziri? ¿Tsika ikantakari itajonkantayitantakarini? ¿Kaarima irika wetsikapiintzirori jeekamentotsi? Rirotaki otomi Mariiya, tema rirotaki rirentzipaeni Jantyaako, Josee, Joorashi, eejatzi Shimo. Eejatzi ritsiropaeni, tema ojeekimoteeyakaeni jaka.
2 No sábado seguinte, começou a ensinar na sinagoga, e muitos dos que o ouviam se admiraram e perguntavam: “De onde vem tanta sabedoria e poder para realizar esses milagres?
3 — ausente —
3 Não é esse o carpinteiro, filho de Maria e irmão de Tiago, José, Judas e Simão? Suas irmãs moram aqui, entre nós”. E sentiam-se muito ofendidos.
4 Ikantzi Jesoshi: —Iñaaperoeyakirini atziri kamanantzirorini iñaani Tajorentsi. Omaanta rirorika kamanantawityaawoni inampijatzi osheki itheenkiri.
4 Então Jesus lhes disse: “Um profeta recebe honra em toda parte, menos em sua cidade e entre seus parentes e sua própria família”.
5 Kyaaryo inampiweri itheenkaeyakirini riraga Jesoshi, rootaki kaari itajonkantapiinanta janta inampiperoki. Apatziro ipampitayitzirini apaanipaeni mantsiyatzinkari, retsiyatakotayitzirini.
5 Por isso, não pôde realizar milagres ali, exceto pôr as mãos sobre alguns enfermos e curá-los.
6 Omaanta tee raapatziyeeyarini inampijatzi, rootaki rotsikanatantanakari riraga Jesoshi, ikenkithashiryaaka: “¿Iitaka kaari raapatziyeeyantanani?” Rantayitzirini riyotaanewopaeni Jesoshi (Mt. 10.1-15; Rk. 9.1-6) Ikinakinayitanakini Jesoshi nampitsikipaeni, riyotaantayitanakini.
6 E ficou admirado com a incredulidade daquele povo. Então Jesus percorreu diversos povoados, ensinando a seus moradores.
7 Eejatzi riyoyaakiri riyotaanewo 12. Imatakaakiri rowawijaakotantyaariri kyaantawitariripaeni kamaari. Roojatzi rotyaanteeyakirini; itsipatawakaanteeyanakarini, apitepaeni riyaatayitanakini nampitsikipaeni.
7 Reuniu os Doze e começou a enviá-los de dois em dois, dando-lhes autoridade para expulsar espíritos impuros.
8 Ikantaperotawakiri: —Aririka piyaatanaki, tekatsikya paanaki. Eero payi poyaari, eero payiro pithaate. Eejatzi eero payi piyorikite. Omaantakya paanaki pikotzi.
8 Instruiu-os a não levar coisa alguma na viagem, exceto um cajado. Não poderiam levar alimento, nem bolsa de viagem, nem dinheiro.
9 Eejatzi pijapatotanakya, omaanta eero paanaki paashini pimaatha.
9 Poderiam calçar sandálias, mas não levar uma muda de roupa extra.
10 Eejatzi ikantawakiri: —Tsikarika pijeekapaaki, aritaki pijeekaarikotapaaki, roojatzi piyaatantakya paashiniki nampitsi.
10 Disse ele: “Onde quer que forem, fiquem na mesma casa até partirem da cidade.
11 Eerorika raakameethateeyawakimini janta nampitsiki, eejatzi eerorika ikemijanteeyawakimini, ari pishirinkanaki potekakontatanakya piitzikira riyotantyaari eero pipiyashitari eejatzi. Omaanta ari rowashironkaakiripa Tajorentsi iinja.
11 Mas, se algum povoado se recusar a recebê-los ou a ouvi-los, ao saírem, sacudam a poeira dos pés como sinal de reprovação”.
12 Ari riyaateeyanakini riyotaanewopaeni. Ikamanteeyakirini atziripaeni: —Pikenkithashiryagaeya, eero pantapiintziro eejatzi kaari kameethatatsi, inta pookaero.
12 Então eles partiram, dizendo a todos que encontravam que se arrependessem.
13 Rowawijaakoeyakirini osheki kyaantawitariri kamaari. Ijeetantayitakarini oyeenka oriiwo osheki mantsiyaripaeni, retsiyatakoeyakirini.
13 Expulsaram muitos demônios e curaram muitos enfermos, ungindo-os com óleo.
14 Osheki kemakoeyiririni Jesoshi, rootaki ikemakotantakariri eejatzi pinkathari iitachari Erooreshi. Ikantayitzini atziripaeni: —Rirotaki Jowa kaawoshitantatsiri, kamawiteenchari: piriintanaa. Rootaki ipiriinantari itajorentsitzira.
14 Logo o rei Herodes ouviu falar de Jesus, pois todos comentavam a seu respeito. Alguns diziam: “João Batista ressuscitou dos mortos. Por isso tem poder para fazer esses milagres”.
15 Eenitatsi paashini kantayitawitacharini: —Rirotakirika Iriiyashini: piriintaachari. Paashini kantayitatsirini eejatzi: —Rirotaki kamanantzirorini iñaani Tajorentsi. Roshiyaari kamanantayitzirorini iñaani Tajorentsi paerani.
15 Outros diziam: “É Elias”. Ainda outros diziam: “É um profeta, como os profetas de antigamente”.
16 Ikemakotantariri riraga Jesoshi, ikantzi Erooreshi: —Rirotateekityaami Jowa. Nochekakaantawitakari ikentsiki omaanta piriintanaa eejatzi.
16 Quando Herodes ouviu falar de Jesus, disse: “João, o homem a quem decapitei, voltou dos mortos!”.
17 Ari paerani Erooreshi raapithatakiri rirentzi iina. Iita rirentzi Jiripi, ro iinantawitarini, Eroriiyashi. Riraga Jowa ikantapiintawitakari Erooreshi: —Tee okameethatzi paapithateri pirentzi iina. Okijanakiri Eroriiyashi, okowaperotaki owamaakaanteri, omaanta tee ikoyi riraga oemi. Osheki oñaashirenkapiintakiri, rootaki raakaanantakariri Jowa, romonkyaakaantakiri omonkyaagamentotsiki.
17 O rei havia mandado prender e encarcerar João para agradar Herodias. Ela era esposa de seu irmão, Filipe, mas Herodes tinha se casado com ela.
18 — ausente —
18 João dizia a Herodes: “É contra a lei que o senhor viva com a esposa de seu irmão”.
19 — ausente —
19 Por isso Herodias guardava rancor de João e queria matá-lo, mas não podia fazê-lo,
20 Ipinkathatawitakari riraga Jowa, riyotziri ikameethaperotzi, raapatziyaperotari Tajorentsi. Rootaki kaari ikowanta rowamaakaanteri. Tema ithaawakaawitatyaari Jowa, ikenkithatakaapiintziri. Raapatziyawitawo ikantziriri Jowa, omaanta tee riyotzi tsika ikantya.
20 pois Herodes o respeitava e o protegia, sabendo que ele era um homem justo e santo. Herodes ficava muito perturbado sempre que falava com João, mas mesmo assim gostava de ouvi-lo.
21 Monkaataka kitejiri ikoñaatantakari paerani Erooreshi. Rowakagaeyakarini osheki inashitayitacharini jewatatsiripaeni karireeyajatzi. Rootaki kitejiri owamaakaanantakyaariri rowaga Eroriiyashi Jowa.
21 Finalmente, no aniversário de Herodes, Herodias teve a oportunidade que procurava. Ele deu uma festa para os membros do alto escalão do governo, para seus oficiais militares e para os cidadãos mais importantes da Galileia.
22 Okyaapaaki ishinto roori janta rowaeyaninta opirantakotapaakiri. Iñaaperotawakiro kameetha riraga Erooreshi eejatzi itsipateeyarini. Ikantziro ewankawo: —Pikowakotena iitarika pikoyiri. Aritaki nopakimi.
22 Sua filha, também chamada Herodias, entrou e apresentou uma dança que agradou muito Herodes e seus convidados. “Peça-me qualquer coisa que deseje, e eu lhe darei”, disse o rei à moça.
23 Iñaakina Tajorentsi, riyotzi eero namatawitzimi. Oetarikapaeni pikowakotakinari, aritaki nopakimi. Pikowakirika nopagaantemi noepatsite, aritaki nopakimi kashetani.
23 E prometeu, sob juramento: “Eu lhe darei o que pedir, até metade do meu reino!”.
24 Shitowanee roori, ojampitapaakiro iniro: —¿Oetaka nokowakoteriri? Akawakiro roori: —Ro pikowakoteriri iito Jowa kaawoshitakotziriri Tajorentsi.
24 Ela saiu e perguntou à mãe: “O que devo pedir?”. A mãe lhe disse: “Peça a cabeça de João Batista!”.
25 Intsipaete opiyashitanaari pinkathari. Okowakotapaakiri, okantziri: —Nokoyi iroñaaka pipakotenawo piratoki iito riraga Jowa.
25 A moça voltou depressa ao rei e disse: “Quero a cabeça de João Batista agora mesmo num prato!”.
26 Osheki rowashiretanaka. Tema aritaki ikantakiro inkaaganki: “Eero namatawitzimi”. Eejatzi ikemaeyawakirini maawaeni itsipateeyakarini. Tee iroñaaka ikowae ramatawitero.
26 O rei muito se entristeceu com isso, mas, por causa do juramento que havia feito na frente dos convidados, não pôde negar o pedido.
27 Ari rotyaantakiri owamaantatsiri, ikantawakiri: —Pamakinawo iito Jowa. Ari riyaatanaki janta romonkyaakirinta, ichekapaakiri ikentsiki.
27 Assim, enviou no mesmo instante um carrasco com ordens de cortar a cabeça de João e trazê-la. Ele decapitou João na prisão,
28 Ramakotakiro piratoki iito, ipapaakiro ewankawo. Roori, owaakiniro iniro.
28 trouxe a cabeça num prato e a entregou à moça, que a levou à sua mãe.
29 Ikemakotakiri riyotaanewoni Jowa, ari riyaatashiiyakirini. Raaneero iwatha ikitatero.
29 Quando os discípulos de João souberam o que havia acontecido, foram buscar o corpo e o colocaram numa sepultura.
30 Paashini kitejiri ipiyayitaani riraga rotyaantanewo Jesoshi. Ikanteeyapaakirini maawaeni rantayitakirini. Eejatzi ikantakoeyapaeroni maawaeni riyotaanteeyakirini.
30 Os apóstolos voltaram de sua missão e contaram a Jesus tudo que tinham feito e ensinado.
31 Osheki atziri piyotawenteeyapaakaririni Jesoshi. Apaanipaeni jatayiteeni, eekiro ipokatzi paashini, rootaki kaari imatanta rowaeyaani rirori eejatzi riyotaanewo. Ikanteeyakirini irirapaeni: —Thame ayowaeyanakini, aate janta tekatsinta atziri amakoryaawakiita eechonkiini.
31 Jesus lhes disse: “Vamos sozinhos até um lugar tranquilo para descansar um pouco”, pois tanta gente ia e vinha que eles não tinham tempo nem para comer.
32 Roojatzi riyaateeyanakini, ikinakotanaki pitotsiki.
32 Então saíram de barco para um lugar isolado, a fim de ficarem a sós.
33 Omaanta iñeeyawakirini oshekini atziri, riyoteeyanakirini tsikarika riyaate. Ipoñaayitanakani ipankokipaeni, ishiyashitanakari, ishirethapyaatanakawo othapyaakini. Ranaakoeyakirini rirori, royaapaakiri.
33 Contudo, muitos os reconheceram e os viram partir, e pessoas de várias cidades correram e chegaram antes deles.
34 Imitaanaki riraga Jesoshi eejatzi riyotaanewopaeni, iñaapaakiri osheki oyaakiriri. Roojatzi osheki retakoshiryaaperotapaakari roshiyakaantapaakiri owisha kaari ishenteetzi. Osheki riyotagaeyapaakirini oetarikapaeni.
34 Quando Jesus saiu do barco, viu a grande multidão e teve compaixão dela, pois eram como ovelhas sem pastor. Então começou a lhes ensinar muitas coisas.
35 Roojatzi itsiteniityaanaki oorya. Ipokashitapaakiri riyotaanewopaeni, ikantapaakiri: —Iroñaaka ajeekaki jaka tekatsi pankotsi, tekatsi owanawontsi. Eejatzi itsiteniityaanaki oorya.
35 Ao entardecer, os discípulos foram até ele e disseram: “Este lugar é isolado, e já está tarde.
36 Okameethatzi potyaanteeyerini atziri riyaateeta owantsiki, nampitsikipaeni. Ramanantapaente rowanawo.
36 Mande as multidões embora, para que possam ir aos campos e povoados vizinhos e comprar algo para comer”.
37 Rakanakiri Jesoshi, ikantziri riraga riyotaanewopaeni: —Piperiita eeroka owanawontsi. Ikantawakiri riroripaeni: —¿Pikoyima niyaate namanantakite owakagaeyaaririni atziripaeni? Osheki opinata: eero imonkaata koriki.
37 Jesus, porém, disse: “Providenciem vocês mesmos alimento para eles”. “Precisaríamos de muito dinheiro
38 Ikantawakiri: —¿Tsikama okaatzika owanawontsi? Piyaate, paminakitero. Ari iñaakitziro, ikantapaeri: —Apatziro apawakooni okaatzi paa, eejatzi apite mereto.
38 “Quantos pães vocês têm?”, perguntou ele. “Vão verificar.” Eles voltaram e informaram: “Cinco pães e dois peixes”.
39 Ikantawakiri: —Poejeekiri atziripaeni jaga katawomashiki. Pipiyoteeyerini, eejatzi pinashiteeyakyaarini.
39 Então Jesus ordenou que fizessem a multidão sentar-se em grupos na grama verde.
40 Ari ipiyoteeyakirini, ijeekaeyanakini. Apaanipaeni piyoteenchari ikaatzi 100 atziri, rinashitaka paashinipaeni piyoteenchari ikaateeyini 50. Eenitatsi osheki paashinipaeni piyoteenchari.
40 Assim, eles se sentaram em grupos de cinquenta e de cem.
41 Ari raakiro riraga Jesoshi paa eejatzi mereto, raminanaki jenokinta, ikantziri Iriri: —Ariwee, Pawa, eerokataki pakinawori iroka noyaarika. Ikagaakiro paa. Ipayitakirini riyotaanewopaeni roshirinkakiniri piyoteenchari. Eejatzi mereto, royiitakiniri maawaeni atziri,
41 Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e os abençoou. Então, à medida que ia partindo os pães, entregava-os aos discípulos para que os distribuíssem ao povo. Também dividiu os peixes para que todos recebessem uma porção.
42 ari rowaeyakani. Ikemaeyanakani, tee ithonkanakiro owanawontsi.
42 Todos comeram à vontade,
43 Raayiteeroni tzimagaantapaentsiri, riyeekiteeyironi kantziriki okaatzi 12.
43 e os discípulos recolheram doze cestos com os pães e peixes que sobraram.
44 Ikaateeyini owaenchari 5.000 shirampari, eejatzi tsinanipaeni, eejatzi eentsipaeni.
44 Os que comeram foram cinco mil homens.
45 Roojatzi rotyaantakiri riraga Jesoshi riyotaanewo, ikantziri: —Thame potetanakya pitotsiki. Peewateeyenani intatsikeronta inkaareki, janta Wetheeraki: notyaanteeyeriniita ipankokipaeni irika piyoteenchari. —Jee, ari.
45 Logo em seguida, Jesus insistiu com seus discípulos que voltassem ao barco e atravessassem o mar até Betsaida, enquanto ele mandava o povo para casa.
46 Ikanta riyaatanaki atziripaeni roojatzi riyaatanaki riraga Jesoshi tonkaariki, ikenkithatakayiri Tajorentsi
46 Depois de se despedir de todos, subiu sozinho ao monte para orar.
47 Tsiteniriki eekiro oepiyakotziri tampyaa. Ari iniyankitakotanaki inkaareki riyotaanewo, omaanta eeniro ijeekaki rirori apaniroeni tonkaariki.
47 Durante a noite, os discípulos estavam no barco, no meio do mar, e Jesus, sozinho em terra.
48 Ikanta iñaakiri riyotaanewo, ikomakomateeyawitanaawoni riyotakiri makoempekitapaaki. Ari riyaatashitanakiri rirori. Ranashaatanakawo inkaare, tee itsitsiyi. Roowiteenchami rawijanakirimi
48 Ele viu que estavam em apuros, remando com força e lutando contra o vento e as ondas. Por volta das três da madrugada, Jesus foi até eles caminhando sobre o mar. Sua intenção era passar por eles,
49 roojatzi iñeeyantawaarini, ranashaatapaakawo inkaare. Iiteeyawitawakarini peyari. Ari ikaemaeyanakini: —¡Eeeee! ¡Kaakitaki peyariwee!
49 mas, quando o avistaram caminhando sobre as águas, gritaram de pavor, pensando que fosse um fantasma.
50 Ari iñeeyawakirini maawaeni. Ithaawaeyanakini. Intsipaete iñaanatapaakiri rirori: —Piweshireeyanakyaani. Naaka pokatsi. Eero pithaawantana.
50 Ficaram todos aterrorizados ao vê-lo. Imediatamente, porém, Jesus lhes disse: “Não tenham medo! Coragem, sou eu!”.
51 Rotetapaaka pitotsiki itsipateeyapaakarini roojatzi opeyantanaa tampyaa. Riweshiryaawentari eejatzi osheki rotsikanateeyanakarini.
51 Em seguida, subiu no barco e o vento parou. Os discípulos ficaram admirados,
52 Iñeeyawitakarini inkaaganki itajonkiro paa omaanta tekira ikenkithashiryaakoperotari irira rirotaki Tajorentsi. Tema eeniro okijotzimoneentakiri rajankane.
52 pois ainda não tinham entendido o milagre dos pães. O coração deles estava endurecido.
53 Imontyaantanakawori, rareeteeyapaakani Jenejareeteki. Raatakoeyapaakani.
53 Depois de atravessarem o mar, chegaram a Genesaré. Levaram o barco até a margem
54 Rayiiteeyapaakini, intsipaete riyoteeyawakirini atziri.
54 e desceram. As pessoas reconheceram Jesus assim que o viram.
55 Ishiyashiteeyawakarini. Ramakoeyakinirini mantsiyatzinkaripaeni ishitashiki, janta ijeekapaakira Jesoshi, aritaki janta raakotanakiniri.
55 Quando ouviam que Jesus estava em algum lugar, corriam por toda a região, levando os enfermos em macas para onde sabiam que ele estava.
56 Ikinakinayitzini owaaninikipaeni nampitsi, nampitsikipaeni antawo, eejatzi owantsikipaeni. Tsikarika ikinayitzini Jesoshi ipiyotayitakinirini mantsiyaripaeni. Royiitakinirini niyanki nampitsiki, ikanteeyawakirini: —Pishineteenawo nopampitzitawakimiro opatziyaakiki piithaari. Ari rawijakoeyaneeni maawaeni pampitzitawakiriri iithaari.
56 Aonde quer que ele fosse — aos povoados, às cidades ou aos campos ao redor —, levavam os enfermos para as praças. Suplicavam que ele os deixasse pelo menos tocar na borda de seu manto, e todos que o tocavam eram curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.