Lucas 18
Ashéninka Pajonal NT (CJO_WBT) vs NAA
1 Paashiniki kitejiri roshiyakaawenteeyakinirini eejatzi Jesoshi riyotaanewo. Ikowaki riyoteeri ikenkithatakaapiinteri Tajorentsi, ikyaaryoowenteeyeroni, eero ipakagaero.
1 Jesus lhes contou uma parábola para mostrar que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 Ikanteeyakirini: —Eenitatsi janta nampitsiki riraga kantakotantatsiri, kaari pinkathatziri Tajorentsi. Eejatzi tee riyotzi ikaminthayeri atziripaeni.
2 — Em certa cidade havia um juiz que não temia a Deus, nem respeitava ninguém.
3 Ari ojeeki janta nampitsiki apaani tsinani, kamaentsiri oemi. Iyaatashitapiintawitari riraga kantakotantatsiri, okantapiintawitari: “Pamitakotena, tee okameethatzi ikijapiintena riraga paashini shirampari”.
3 Havia também, naquela mesma cidade, uma viúva que sempre o procurava, dizendo: “Julgue a minha causa contra o meu adversário.”
4 Tee ikowawita riraganki ramitakoteromi, omaanta ikenkithashiryaanaka, ikantzi: “Tee nopinkathawitari Tajorentsi, eejatzi tee nokoyi nokaminthayeri paashinipaeni atziri.
4 Por algum tempo, ele não a quis atender, mas depois pensou assim: “É bem verdade que eu não temo a Deus, nem respeito ninguém.
5 Omaanta osheki ashiiryaakina iroka tsinanika. Namitakoteroota, eerokya opokashitantanaana, eero ashiiryaanaana eejatzi”.
5 Porém, como esta viúva fica me incomodando, vou julgar a sua causa, para não acontecer que, por fim, venha a molestar-me.”
6 Ikantanaki Awinkatharite: —Pamine, tee ikameethatzi riraga kantakotantatsiri nokenkithatakotakirika, omaanta ramitakotakiro iroka tsinani oñaashirenkapiintziriri.
6 Então o Senhor disse:
7 Omaantakya riraga Tajorentsi, ikameethaperotaki. Aririka ikantyaani ramanapiinteri aapatziyanari ikenkithatakaapiinteri rirori, tema aritaki ramitakotakiri.
7 Será que Deus não fará justiça aos seus escolhidos, que a ele clamam dia e noite, embora pareça demorado em defendê-los?
8 Kyaaryootaki iroka nokamantemiri: intsipaete ramitakoeyerini Tajorentsi maawaeni kenkithatakagaeyeririni. Omaanta aririka nopiyee jaka kipatsikika ¿arima roojatzi noñeeyapaemini pikantyaani pameenteeyenani, pikenkithatakagaeyirini Tajorentsi?
8 Digo a vocês que, depressa, lhes fará justiça. Contudo, quando o Filho do Homem vier, será que ainda encontrará fé sobre a terra?
9 Paashini eejatzi roshiyakaawentakiri Jesoshi. Ikenkithatakotziri riraga kantakaaperotzinkari, riraga theenkaeyiririni paashinipaeni atziri. Ikantziri:
9 Jesus também contou esta parábola para alguns que confiavam em si mesmos, por se considerarem justos, e desprezavam os outros:
10 —Riyaataki apite shirampari Tajorentsipankoki ikenkithatakayeri Tajorentsi. Apaani rirotaki warijeeyo, omaanta paashini piyotziniriri iyorikite joriiyopaeni eekiro iperikya oroomajatzi.
10 — Dois homens foram ao templo para orar: um era fariseu e o outro era publicano.
11 Ikantaka ikatziyapaaka riraga warijeeyo, ikantawitapaakari: “Tajorentsi, ariwee, osheki nokameethataki naaka. Tekatsi nante, tee nokimitari riraga koshitantatsiri, riraga amatawitantatsiri, shirontayitaworini osheki tsinani. Eejatzi tee nokimitari irika ayitziriri atziri iyorikite.
11 O fariseu ficou em pé e orava de si para si mesmo, desta forma: “Ó Deus, graças te dou porque não sou como os demais homens, roubadores, injustos e adúlteros, nem ainda como este publicano.
12 Nametakawo maawaeni tominko notzitapiinta apite kitejiri, eejatzi nopagaantapiintayitzimironi maawaeni naayitzirini. Naakirika 10 oetarika, apaani nopakimi”.
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo o que ganho.”
13 Omaanta riraga piyotapiintziniriri oroomajatzi iyorikite ikatziyaneentapaaka inteena. Tee ikantakaaperota rirori, omaanta osheki ipashiwentakaakawo rantayitzirini, rootaki kaari raminanta jenokinta, apatziro rompojashipaneetaka. Ikantzi: “Tajorentsi, pineshironkatena naari, tee nokameethaperotzi, eeniro osheki nantani”.
13 O publicano, estando em pé, longe, nem mesmo ousava levantar os olhos para o céu, mas batia no peito, dizendo: “Ó Deus, tem pena de mim, que sou pecador!”
14 Nokamantemi, oshekini naawita rantani riraga shirampari, omaanta ikaminthaakiri Tajorentsi. Aririka ipiyee ipankoki riyotanaki iñaaperotakiri rirori ikameethatzi. Omaantakya riraga warijeeyo, tee ikimitari. Eero iñaaperotziri riraga Tajorentsi kantakaaperotachari. Omaanta riraga kaari kantakaaperotachani ipeyeeri pinkathariwenantatsini.
14 Digo a vocês que este desceu justificado para a sua casa, e não aquele. Porque todo o que se exalta será humilhado; mas o que se humilha será exaltado.
15 Okantaka tsinanipaeni amaeyakinirini Jesoshi eentsipaeni, okowaki ipampiteeyerini eejatzi ikanteri Tajorentsi ramitakotantyaariri. Omaanta iñaantawakawori riyotaanewo, ithañaakowitakawo eero amiri eentsitepaeni: tee ikowakaawityaari ipokashiteri.
15 Traziam também as crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos, ao verem isso, os repreendiam.
16 Omaanta ikaemiri Jesoshi eentsipaeni, ikantakiri riyotaanewo: —Pishinetenari ipokashitenaata eentsipaeni. Eerowa pikatziyakari. Nokowaki ipokashiteenaata. Piñeeyakirini irikapaeni eentsika: tee itheenkaeyanani, inta rameenteeyakinani. Tema reewawenteeyirini Tajorentsi maawaeni kimiteeyaririni rirori.
16 Jesus, porém, chamando as crianças para junto de si, disse:
17 Eejatzi, kyaaryootaki iroka nokamantemiri: maawaeni kaari oshiyarini eentsi riraga aapatziyanari kameetha, eero imatziri reentsitetari Tajorentsi.
17 Em verdade lhes digo: Quem não receber o Reino de Deus como uma criança de maneira nenhuma entrará nele.
18 Paashini kitejiri riyaatashitakiri Jesoshi apaani iwinkatharite joriiyo. Ikantapaakiri: —Iyotaanari kameethari. Pikamantena: ¿oetakama nanteri nañaantyaari, nokanteetatyeeyaani?
18 Certo homem de destaque perguntou a Jesus: — Bom Mestre, que farei para herdar a vida eterna?
19 Ikantawakiri Jesoshi: —¿Iitaka pikanantanari: “Kameethari”? Tekatsi kameethatatsini, inta apatziro Tajorentsi ikameethatzi.
19 Jesus respondeu:
20 Piyotakoeyironi maawaeni ikaminaakaeri Tajorentsi: “Eero piñaathatzimotawo piina paashini tsinani, eero powamaantzi, eero pikoshitzi, eero pitheeyakotari paashini atziri, pipinkathateri piri eejatzi piniro”.
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério”, “não mate”, “não furte”, “não dê falso testemunho”, “honre o seu pai e a sua mãe”.
21 Rakanakiri: —Tema maawaeni iroka nomonkaatakiro: eenironi newankaritapaakini, roojatzi iroñaaka.
21 Então o homem disse: — Tudo isso tenho observado desde a minha juventude.
22 Ikemantawakawori iroka, ikantanakiri Jesoshi: —Eenitatsi apaani koetyeemotakimiri eejatzi: pipimanteeyeroni maawaeni tzimimotayitzimirini, pipaeyerini ashironkaenkari owinawo. Aririka pimatakiro iroka, ojeeke osheki tzimimoeyeemirini janta jenokinta. Pipimantakirorika powaagawo, pipokanaki poyaataperotanakina.
22 Ouvindo isso, Jesus lhe disse:
23 Ikemantawakawori iroka, osheki rowashiretanaka. Rooma ashaagantzinkaripero, tee ikoyi ipimantero rowaagawo, omaanta rompetakawo.
23 Mas, ouvindo ele estas palavras, ficou muito triste, porque era riquíssimo.
24 Iñaakirira Jesoshi rowashiretanaka, roojatzi ikantaki: —Opomeentsitzimotakari ashaagantzinkari ikowaki Tajorentsi ipinkathariwenteri.
24 Jesus, vendo-o assim triste, disse:
25 Napiitemiro noshiyakaawentemiro: tema opomeentsitzimotakari riraga kameeyo roshinthateri imooki kithapi. Omaanta ashaagantzinkari opomeentsitzimotaperotyaari ikowaki Tajorentsi ipinkathariwenteri.
25 Porque é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
26 Ikanta rojampitanakiri riraga kemawakiriri: —¿Arima? ¿Pomeentsitakama? ¿Ninkama materoni awijakotaatsini?
26 Os que ouviram isto perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
27 Rakanakiri Jesoshi: —Iroka kaari imatapiintzi atziri, omaanta imatakiro Tajorentsi rirori.
27 Mas Jesus respondeu:
28 Roojatzi ikantakiri Peetero: —Iyotaanari, nookaeyakironi maawaeni tzimimoeyanarini noyaateeyantakimirini iroñaaka.
28 Então Pedro disse: — Eis que nós deixamos nossa casa e seguimos o senhor.
29 Rakanakiri: —Kyaaryootaki iroka nokamantemiri: tee patsipetashitawo. Aririka pookaeyeroni pipankopaeni, piinapaeni, pirentzipaeni, pitsiropaeni, piripaeni, piniropaeni, pitomipaeni, pishintopaeni: omaanta rootaki pookaeyantyaaririni pikowaperotaki ipinkathariwentemi Tajorentsi, eero patsipetashitawo.
29 Jesus lhes respondeu:
30 Aritaki ipinatakimi Tajorentsi iroñaaka jaka kipatsikika, eejatzi ipinatawaemi iinja janta jenokinta: pikanteetatyeeyaani pañaaperotapae janta.
30 que não receba, no presente, muitas vezes mais e, no mundo por vir, receberá a vida eterna.
31 Riyoshiiteeyanakirini roojatzi ikaemantakari Jesoshi riyotaanewo 12, ikantakiri: —Pamine, iroñaaka aateeyeni Jerojareeki. Eenitatsi rojankinatakotzitakinarini paerani riraga kamanantayitzirorini iñaani Tajorentsi. Naaka poñaachari jenokinta, nokoñaatapaaki jaka kipatsikika. Iroñaaka janta Jerojareeki ari omonkaatya maawaeni rojankinatakotzitakinarini.
31 Chamando os doze para um lado, Jesus lhes disse:
32 Raakaantena asheninka aari, rayena kaari yotziri Tajorentsi. Ishirontawenteeyenani, rowashironkagaeyenani, reewapootayitenani,
32 Ele será entregue aos gentios, que vão zombar dele, insultá-lo e cuspir nele.
33 ipajapajaatena, rowamaena. Okaatapaakirika 3 kitejiri, nopiriintanee eejatzi.
33 Depois de açoitá-lo, eles o matarão, mas, ao terceiro dia, ressuscitará.
34 Omaanta tee riyotakoeyawakironi oetarika ikanteeyawitakaririni, ikompiteeyawakawoni.
34 Eles, porém, não entenderam nada disso. O significado dessas palavras lhes era encoberto, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Ikantanaka Jesoshi, ikinanaki awotsiki, rootzimateentsi rareetya nampitsiki iitachari Jerikoo. Ari ijeeki janta awotsinampiki shirampari kaari ñaantatsi, inethaakotapiintziri koriki awijayitatsirini.
35 Aconteceu que, quando Jesus se aproximava de Jericó, um cego estava sentado à beira do caminho, pedindo esmolas.
36 Ikemantawakari rirori ipokaeyapaakini osheki atziri, rojampitakiri paashini atziri: —¿Ninka pokatsiripaeni?
36 E, ouvindo o barulho da multidão que passava, perguntou o que era aquilo.
37 Rakanakiri: —Kaakitaki Jesoshi, riraga Najareetejatzi, royaateeyakirini osheki atziri. Ari ikinapaakawo jaka.
37 Anunciaram-lhe que Jesus, o Nazareno, estava passando.
38 Roojatzi ikaemakotantawakari: —Jesoshi, eeroka icharineeteni Iraviirini. ¡Pamitakaajeetenatya naaka!
38 Então ele gritou: — Jesus, Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
39 Ikanteeyanakirini jewateeyiririni Jesoshi: —¡Pimaerite! Omaanta, eekiro ikaemanakitzi: —¡Jesoshi! ¡Pamitakaajeetenatya!
39 E os que iam na frente o repreendiam para que se calasse. Mas ele gritava cada vez mais: — Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
40 Roojatzi ikatziyantapaaka Jesoshi, ikantanaki: —Pamakinari. Ikanta ramaetakiri. Roojatzi rojampitawakiri:
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. E, tendo ele chegado, Jesus perguntou:
41 —¿Iitaka pikoyiri? Rakanakiri: —Nowinkatharite, nokowaki noñaantee naari.
41 — O que você quer que eu lhe faça? Ele respondeu: — Senhor, que eu possa ver de novo.
42 Ikantanakiri: —Aritaki piñaantee iroñaaka. Pameentakina, rootaki petsiyatakotantaari.
42 Jesus lhe disse:
43 Aripaete iroñaaka iñaantanee. Roojatzi royaatantanakari Jesoshi, ikantanaki: —Iñaakagaana Tajorentsi, tema ikameethataki. Eejatzi ikimiteeyakarini maawaeni ñeeyakiririni, ikanteeyakini: —Tema ikameethataki Tajorentsi.
43 Imediatamente ele passou a ver de novo e seguia Jesus, glorificando a Deus. Também todo o povo, vendo isto, dava louvores a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.