João 9

Ashéninka Pajonal NT (CJO_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Iinja ikinakaanakina janta riraga Jesoshi. Noñaapaakiri shirampari kamampowaakitatsiri. Aritaki ikantapaaka owakira ikoñaatapaaki.
1 Jesus ia caminhando quando viu um homem que tinha nascido cego.
2 Nokaatziri riyotaanepaeni nojampiteeyirini, nokanteeyirini: —Iyotaanari, ¿iitaka ikoñaatantakari kamampowaakitatsiri? ¿Rooma rantayitzironi kaari kameethatatsi ashitariri ikamampowaakitantakari itomi? ¿Aririka irika antakirori kaari kameethatatsi ikamampowaakitantakari?
2 Os seus discípulos perguntaram: — Mestre, por que este homem nasceu cego? Foi por causa dos pecados dele ou por causa dos pecados dos pais dele?
3 Ikantawakiri: —Tekatsi rantzi, ikamampowaakitashitaka. Eejatzi ashitariri, tekatsi rantzi. Ro ikamampowaakitantakari irika itajonkakowenantakyaariri riraga Tajorentsi. Ikowakaakiri maawaeni atziri riyotanaki kyaaryo itajorentsitaki.
3 Jesus respondeu:
4 Iroñaakaroña okameethatzi antero oetarika ikowakiri Tajorentsi. Rotyaanantanari nokimitantari irira, notajonkakowenantakyaariri irika. Kaari nojamanitzi. Aririka ojamanitaki aaka aririka itziroryaanaki oorya eero amatziro antero oetarika.
4 Precisamos trabalhar enquanto é dia, para fazer as obras daquele que me enviou. Pois está chegando a noite, quando ninguém pode trabalhar.
5 Eenirona nojeekika jaka kipatsikika, naaka iyotakotakaakiriri Tajorentsi maawaeni atziri.
5 Enquanto estou no mundo, eu sou a luz do mundo.
6 Ikanantakariri iroka, reewatantanakawori kipatsi, ijampowathatakiro, roojatzi itziryaakitantakari rokikira kamampowaakitatsiri.
6 Depois de dizer isso, Jesus cuspiu no chão, fez um pouco de lama com a saliva, passou a lama nos olhos do cego
7 Ikantakiri Jesoshi irira: —Piyaate janta Shiroeki, pikiwaakitakitya. Rootaki Shiroeinkaare. Roojatzi riyaatantanaka, ikiwaakitapaaka. Ipiya, aminanee.
7 e disse: O cego foi, lavou o rosto e voltou vendo.
8 Eenitatsi jaga inampiweri, eejatzi riraga ñaapiintziriri inethaantapiintzi koriki. Ikanteeyanakini: —¿Kaarima irika riraganki jeekapiintatsiri nethaantapiintatsiri koriki?
8 Os seus vizinhos e as pessoas que costumavam vê-lo pedindo esmola perguntavam: — Não é este o homem que ficava sentado pedindo esmola?
9 Apaanipaeni kantayitatsirini: —Rirotaki. Paashini kantayitatsini: —Kaari irira. Roshiyashitari. Ikantawakiri rirori: —Naakataki.
9 — É! — diziam alguns. — Não, não é. Mas é parecido com ele! — afirmavam outros. Porém ele dizia: — Sou eu mesmo.
10 Rojampitakiri: —¿Tsika ikanteetakimika pikokichaatantaari?
10 — Como é que agora você pode ver? — perguntaram.
11 Ikantawakiri rirori: —Riraga shiramparinta iitachari Jesoshi reewatakiro kipatsi, ijampowathatakiro, itziryaakitantakinawo nokikira. Ikantakina: “Piyaate Shiroeki, pikiwaakitakitya”. Niyaatanaki, nokiwapaaka, roojatzi nokokichaatantanaa.
11 Ele respondeu: — O homem chamado Jesus fez um pouco de lama, passou a lama nos meus olhos e disse: “Vá ao tanque de Siloé e lave o rosto.” Então eu fui, lavei o rosto e fiquei vendo.
12 Roojatzi ikanantanakari: —¿Tsikaroña irira? Ikantawakiri: Tsikarika, taanitya.
12 — Onde está esse homem? — perguntaram. — Não sei! — respondeu ele.
13 Rootaki kitejiri nomakoryaantapiintari naakapaeni joriiyo itziryaakitantariri riraga Jesoshi kamampowaakitawitachari ikokichaatakaantaariri. Roojatzi raanteetanakanariri warijeeyopaeni.
13 Então levaram aos fariseus o homem que havia sido cego.
14 — ausente —
14 O dia em que Jesus havia feito lama e curado o homem da cegueira era um sábado.
15 Rojampitawakiri ikantawakiri: —¿Oetaka raashitakimiri pikokichaatantaari? Ikantziri: —Itziryaakitantakinawo jampowatha nokiki, roojatzi niyaatantanakari nokiwaakitakita. Iroñaaka kokichaataana.
15 Aí os fariseus também perguntaram como ele tinha sido curado. — Ele pôs lama nos meus olhos, eu lavei o rosto e agora estou vendo — respondeu o homem.
16 Roojatzi ikanantanaka warijeeyo apaanipaeni: —Riraga shirampari rantawaetantawo kitejiri amakoryaantapiintari. Teetsikya ipoñaaka Tajorentsiki. Paashini kantayitatsini: —Rirorikami antzirori kaari kameethatatsi, eero imatziromi itajonkantayitenimi. Tema ipiyapiyawaantetawakaanteeyakarini, anik, anik, anik.
16 Alguns fariseus disseram: — O homem que fez isso não é de Deus porque não respeita a E outros perguntaram: — Como pode um pecador fazer milagres tão grandes? E por causa disso houve divisão entre eles.
17 Rapiitanakiri ikantanakiri: —¿Iitaka piitzirika eerori riraga kokichaatakaakimiri? Ikantawakiri: —Noetziri naaka rirotaki kamanantzirori iñaani Tajorentsi.
17 Então os fariseus tornaram a perguntar ao homem: — Você diz que ele curou você da cegueira. E o que é que você diz dele? — Ele é um
18 Riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni tee raapatziyari: iitakaashitawitaka tee ikamampowaakitzi. Ikaemakaantakiri ashitariri eejatzi riniro
18 Os líderes judeus não acreditavam que ele tinha sido cego e que agora podia ver. Por isso chamaram os pais dele
19 rojampitawakiri, ikantawakiri: —¿Rirotaki irika pitomi pikantziriranki: “Ikoñaatapaaki kamampowaakitatsiri”? ¿Iitaka iroñaaka ikokichaatantaari?
19 e perguntaram: — Esse homem é filho de vocês? Vocês dizem que ele nasceu cego. E como é que agora ele está vendo?
20 Rakapaakiri: —Jee, rirotaki notyomi. Noñaaperotziri ashi royiro ikoñaatakotapaakiro ikamampowaakitapaaki.
20 Os pais responderam: — Sabemos que ele é nosso filho e que nasceu cego.
21 Omaanta tee noñiiri tsikarika ikantaari ikokichaatantaari, tee niyotzi naaka. Eejatzi tee niyotzi ninkarika kokichaatakaakiriri. Tee reentsitanee iroñaaka. Pojampiteri irira. Rootaki ikantziri ashitariri riraga warijeeyopaeni. Ari jatanee.
21 Mas não sabemos como é que ele agora pode ver e não sabemos também quem foi que o curou. Ele é maior de idade; perguntem, e ele mesmo poderá explicar.
22 Riraga ashitariri ithaawanteeyakarini riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni, tema riyotaki aritaki ipiyowenteeyakarini riraga Jesoshi. Ikanteeyitakani: “Eenitatsirika kantatsini: ‘Rirotaki Jesoshi Rotyaantanewo Tajorentsi’, eero ishinetziri irira atsipatyaari akemijanteeyini”. Rootaki ithaawanteeyanakarini ashitariri,
22 Os pais disseram isso porque estavam com medo, pois os líderes judeus tinham combinado expulsar da sinagoga quem afirmasse que Jesus era o Messias .
23 rootaki ikanantanakariri: “Tee reentsitanee iroñaaka notyomi. Pojampiteri irira”.
23 Foi por isso que os pais disseram: “Ele é maior de idade; perguntem a ele.”
24 Roojatzi rapiitakiri rirori ikaemakaantakiri riraga kamampowaakiwitachari. Ikantawakiri: —Piñaaperoteri Tajorentsi. Irinta shirampari niyoteeyirini rirori antzirori kaari kameethatatsi.
24 Então os líderes judeus chamaram pela segunda vez o homem que tinha sido cego e disseram: — Jure por Deus que você vai dizer a verdade. Nós sabemos que esse homem é pecador.
25 Ikantapaakiri riraga kamampowaakiwitachari: —Rirorikama antzirori kaari kameethatatsi, tee niyotzi naaka. Apatziro niyotakikya, nokamampowaakitawitani paerani, iroñaaka kokichaataana.
25 Ele respondeu: — Se ele é pecador, eu não sei. De uma coisa eu sei: eu era cego e agora vejo!
26 Rapiitakiri ikantawakiri: —¿Tsika ikantapaakimika ikokichaatakaanteemiri?
26 — O que foi que ele fez a você? Como curou você da cegueira? — tornaram a perguntar.
27 Rakapaakiri: —Rootaki nokantawitakimiri inkaaganki omaanta tee paapatziyawakawo. ¿Iitaka pikowantari papiitero pikemiro? ¿Pikowaeyanakinirika eeroka paapatziyari rirori?
27 O homem respondeu: — Eu já disse, e vocês não acreditaram. Por que querem ouvir isso outra vez? Por acaso vocês também querem ser seguidores dele?
28 Roojatzi ikijathatantanakariri ikantanakiri: —Eerokatajaantaki eerori riyotaanewo. Omaanta naakapaeni riyotaanewopaeni Moeseeshini.
28 Então eles o xingaram e disseram: — Você é que é seguidor dele! Nós somos seguidores de Moisés.
29 Niyoteeyini ikenkithatakaakirini Tajorentsi riraga Moeseeshi paeraniperoroña. Rooma riroriranki shirampari tee niyoteeyirini tsikarika ipoñaakari irira.
29 Sabemos que Deus falou com Moisés; mas este homem, nós nem mesmo sabemos de onde ele é.
30 Ikantawakiri: —¡Kyaaritaamakya! Rootaki notsikanatantakimiri. Tee piyotziri eerori tsikarika ipoñaakari, omaanta rirotaki kokichaatakaakinari.
30 Ele respondeu: — Que coisa esquisita! Vocês não sabem de onde ele é, mas ele me curou.
31 Ayotakoeyirini Tajorentsi, tee ikemijantziri antayitzirorini kaari kameethatatsi. Omaanta riraga pinkathaperoteriri Tajorentsi, antzirori ikowakaakiriri, rootaki ikemapiintantariri riraga Tajorentsi.
31 Sabemos que Deus não atende pecadores, mas ele atende os que o respeitam e fazem a sua vontade.
32 Tee akemakotapiintziri kokichaatakayerini koñaatapaentsiri kamampowaakitatsiri. Omaanta naaka nokoñaatapaaki nokamampowaakitapaaki, tema retsiyatakotaana rirori.
32 Desde que o mundo existe, nunca se ouviu dizer que alguém tivesse curado um cego de nascença.
33 Eeromi ipoñaami Tajorentsiki tekatsimi matenanimi etsiyatakoteenani.
33 Se esse homem não fosse enviado por Deus, não teria podido fazer nada.
34 Ikantziri riroripaeni: —Paerani pikoñaatantapaakari tee pikameethatapaaki. ¿Arima pikowaki iroñaaka piyoteeyinani? ¡Jantzikoeni! ¡Intsipaete piyaate jaga! Rootaki rookantakariri Tajorentsipankoki.
34 Eles disseram: — Você nasceu cheio de pecado e é você que quer nos ensinar? E o expulsaram da sinagoga.
35 Ikemakotakiri riraga Jesoshi rookaeyakirini warijeeyopaeni riraga kamampowaakiwitachari. Roojatzi raminakitziri, ikantapaakiri: —¿Paapatziyarima Itomi Tajorentsi?
35 Jesus ficou sabendo que tinham expulsado o homem da sinagoga . Foi procurá-lo e, quando o encontrou, perguntou:
36 Ari ikantawakiri: —¿Tsika ijeekakika, naapatziyakari?
36 Ele respondeu: — Senhor, quem é o Filho do Homem para que eu creia nele?
37 Ikantapaakiri: —Naakataki. Piñaakinaroña, nokenkithatakaakimi iroñaaka.
37 Jesus disse:
38 Ikantawakiri: —Naapatziyawakimi, Nowinkatharite. Eeroka riroperori.
38 — Eu creio, Senhor! — disse o homem. E se ajoelhou diante dele.
39 Ikantapaakiri: —Rootaki nopokantakari kipatsikika, nokantakotantyaariri maawaeni atziri tsika ikanteeyani. Tema noñaakimi eeroka, eerokawitaka kamampowaakitatsiri omaanta iroñaaka nokokichaatakagaemi. Niyotaakotakimiri Tajorentsi. Tema paapatziyana rootaki iinja piñaantyaariri irira. Kimitaka iroka nopokapaaki jaka niyotaakoteeriri Tajorentsi maawaeni atziri. Riraga aapatziyeeyanarini aritaki riyotaakiri paashini atziri iñeeri iinja. Omaanta riraga kaari aapatziyeeyanarini inta ikenkithashiryaawita riyoterimi Tajorentsi, tema tee riyotzimaetari eejatzi eero iñiiri iinja. Iitashiwitaka riyotziri iroñaaka. Omaanta roshiyashitakari kamampowaakitatsiri tee riyoperotziri irira.
39 Então Jesus afirmou:
40 Riraga warijeeyopaeni itsipateeyakarini, ikemaeyawakironi ikantakiriri. Roojatzi ikanteeyantanakani apaanipaeni: —Iroka poshiyakaawentakiri kamampowaakitatsiri, ¿teetsikya pikenkithashiryaakowitana naaka kamampowaakiwitachari?
40 Alguns fariseus que estavam com ele ouviram isso e perguntaram: — Será que isso quer dizer que nós também somos cegos?
41 Rakapaakiri rirori: —Pikamampowaakitzira, eero ojeeki kaari kameethatatsi pantziri; omaanta pikanteeyawitani: “Namineeyini”, rootaki ojeekantari pantani.
41 — Se vocês fossem cegos, não teriam culpa! — respondeu Jesus. — Mas, como dizem que podem ver, então continuam tendo culpa.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.