João 7

Ashéninka Pajonal NT (CJO_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Roojatzi ikinakinatakaanakina riraga Jesoshi Karireeyaki. Ikowawita riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni rowamaerimi, rootaki kaari ikowantari rirori riyaate Joreeyaki.
1 Depois disso, Jesus começou a andar pela Galileia; ele não queria andar pela Judeia, pois os líderes judeus dali estavam querendo matá-lo.
2 Rooteentsi napiitero nokimoshireeyantyaarini naaka joriiyopaeni. Rooteentsi maawaeni atziri riyaate Jerojareeki riwetsikaeyeroni pankoshintsi ijeekantyaari 7 kitejiri, ikenkithashireeyantyaaworini ikineeyanakini ichariniitenipaeni paerani janta tekatsinta atziri ipanko.
2 Aconteceu que a festa dos judeus chamada Festa das Barracas estava perto.
3 Rirentzipaeni riraga Jesoshi ikantziri: —Piyaate iroñaaka Joreeyaki. Poñaagapaeri piyotaanewopaeni janta oetarika pantziri. Tema pitajonkawenteeri osheki atziri.
3 Então os irmãos de Jesus disseram a ele: — Saia daqui e vá para a Judeia a fim de que os seus seguidores vejam o que você está fazendo.
4 Pikowakirika riyoteeyemini maawaeni atziripaeni pikinakinayitanakini iñeeyantemirini. Eero pimaniro oetarika pantayiterini. Aririka pitajonkantayiteni, poñaayaari maawaeni atziri.
4 Pois quem quer ser bem-conhecido não deve esconder o que está fazendo. Já que você faz essas coisas, deixe que todos o conheçam.
5 Tee raapatziyari rirentzipaeni rirori,
5 Até os irmãos de Jesus não criam nele.
6 rootaki ikanantakariri rirori: —Tekiraata omonkaatya kitejiri niyaatakaantyaariri osheki atziri janta Jerojareeki. Omaanta eerokapaeni piyaate oetarika kitejiri pikoyiri.
6 Ele respondeu:
7 Tekatsi ikantya maawaeni atziri ikijemi eeroka, pikimiiyarini. Inta naaka roonakina osheki. Nokananteeyakaririni: “Tee okameethatzi iroka pantayitzirini”, rootaki ikijantanakinari.
7 O mundo não pode ter ódio de vocês, mas tem ódio de mim porque eu afirmo que o que o mundo faz é mau.
8 Pitonkagaeyanakiniita eeroka Jerojareeki. Tekiraata niyaatziita, tekira omonkaatya kitejiri notonkaakaantyaariri osheki atziri.
8 Vão vocês à festa, mas eu não vou porque a minha hora ainda não chegou.
9 Aritaki ikantawakiri. Ari ijeekanaki Karireeyaki.
9 Jesus disse isso e ficou na Galileia.
10 Omaanta rirentzipaeni rirotaki jateentsiri Joreeyaki, itonkaanaki tonka, tonka. Ikimoshiretapaaki. Rimpaetanaki riraga Jesoshi itonkaakaanakina. Omaanta tee roñaagantapaeroña: tee ikoyi iñaayitawakirini oshekini atziri.
10 Depois que os seus irmãos foram à festa, Jesus também foi, mas fez isso em segredo e não publicamente.
11 Janta Jerojareeki ikanta riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni raminaminawitakari riraga Jesoshi. Ikowantawitakari rayerimi. Ikanteeyini: —¿Tsika riraganki Jesoshi?
11 Os líderes judeus o procuravam na festa e perguntavam: — Onde é que está aquele homem?
12 Piyoteenchari janta ikamantawakaaka rirori. Apaanipaeni ikantzi: —Rirotaki kameethari. Apaanipaeni paashini ikantzi: —Tee ikameethatzi, irira osheki ramatawitziri atziri.
12 Na multidão havia muita gente comentando sobre ele. Alguns diziam: — Ele é bom. — Não é não; ele engana o povo! — afirmavam outros.
13 Omaanta ithaawantakari atziripaeni riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni, rootaki imanakotantakawori ikantakotziriri rirori.
13 Mas ninguém falava abertamente sobre ele porque todos tinham medo dos líderes judeus.
14 Tee roñaagantapaaroña riraga Jesoshi, imaaki 3. Okitejitanaki itonkaanaki irira Tajorentsipankoki. Riyotaantapaaki.
14 Quando a festa já estava no meio, Jesus foi ao Templo e começou a ensinar.
15 Rotsikanatakari riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni rirori. Ikantawakaaka: —Tee ayotaatziiri aaka. ¿Iitaka riyotantayitaworini oetarikapaeni?
15 Os líderes judeus ficaram muito admirados e diziam: — Como é que ele sabe tanto sem ter estudado?
16 Ikantawakiri: —Tee naaka yotashitawori iroka niyotaakimirika, inta riyotakaanawo riraga otyaantakinari.
16 Jesus disse:
17 Pikowaperoterika panteniri ikowakaakimiri riraga Tajorentsi, aritaki piyotanakiro. Piyotanaki rotyaantanarika rirori. Piyotanaki noñaawaetashitarika.
17 Quem quiser fazer a vontade de Deus saberá se o meu ensino vem de Deus ou se falo em meu próprio nome.
18 Ikowantari ikimoshiryaashitakaakari atziri riraga ñaawaetashitachari, ikantakotziro okaatzira ikoyiri. Aririka itheeyashita, ikowanakiri riraga atziri ikantakoteri: “Kameetharini irika ñaawaetashitachari”. Omaanta eenitatsirika kantakaanantatsiri ikowanakiri otyaantziriri ikantakoteri: “Kameetharini otyaantakiriri”. Tema riyotaantaki kyaaryooperotatsiri, tee itheeyashita.
18 Quem fala em seu próprio nome está procurando ser elogiado. Mas quem quer conseguir louvores para aquele que o enviou, esse é honesto, e não há falsidade nele.
19 Rooma rootaki ikantzimiri Moeseeshini paeraniperoroña: “Iroka pantayiterini. Rootaki ikowanakiri Tajorentsi”. Omaanta tekatsi jaka mataperoteroni iroka ikantakimiri. ¿Iitarikya pajaryaantanari naaka powamaena?
19 Foi Moisés quem deu a
20 Ikantawakiri maawaeni piyoteenchari: —Ikyaantashitakimi kamaari. ¿Ninka ajareemini rowamaemi?
20 A multidão respondeu: — Você está dominado por um demônio! Quem é que está querendo matá-lo?
21 Aritaki ikemiri riraga Jesoshi omaanta tee ikantawakiri. Inta ikantziri riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni: —Eerokapaeni pikoyi powamaena. Apaani notajonkantaki saawaroki, rootaki pikowantari powamaena.
21 Então Jesus disse:
22 Omaanta ikantakimiri riraga Moeseeshini Iwaperiteki Tajorentsi: “Pitotonateri pitomi aririka ikaatakotapaaki 8 kitejiri”. Omaantakya kaari Moeseeshini kantaperotatsini, intakya riraga ichariniiteni paerani. Rootaki iroñaaka pitotonatantariri pitomi pitothowapiinta eejatzi saawaroki rowaga kitejitatsiri amakoryaantari.
22 Vocês
23 Pitotonatantapiintawo kitejitatsiri amakoryaantapiintari, pimonkaatantawori rojankinatziri Moeseeshini Iwaperiteki Tajorentsi. Rootaki kitejitatsiri amakoryaantapiintari netsiyatakotantariri riraga shirampari. Omaanta eekiro piyaatatzi pikijashitatyaana. ¿Iitarikya?
23 Para não deixarem de cumprir a Lei de Moisés, vocês circuncidam um menino, mesmo no sábado. Então por que ficam com raiva de mim quando eu curo completamente uma pessoa no sábado?
24 Aririka paminapooteri pisheninka, eero pikantashita: “Kameetharini irinta. Riraga paashini pikante tee ikameethatzi”. Pityaari piyoperoteri, roojatzikya piyotanaki oetarika pikenkithatakoteriri. Eejatzi okimitya pikenkithashiryaaperotero nokantzimiri piyoperotantenari.
24 Parem de julgar pelas aparências e julguem com justiça.
25 Roojatzi ikanantawakaaka jerojareejatzi apaanipaeni: —¿Kaarima irika ikowaetziri rowamagaeteri?
25 Algumas pessoas que moravam em Jerusalém perguntavam: — Não é este o homem que estão querendo matar?
26 Pamineri iroñaaka, riyotaantayitzini jaka tee imaniro. Tekatsi kanterini: “Pimaerite”. ¿Raamaatyaarima maawaeni jewatatsiri riyoperotaki irika Rotyaantanewo Tajorentsi?
26 Vejam! Ele está falando em público, e ninguém diz nada contra ele! Será que as autoridades sabem mesmo que ele é o Messias ?
27 Omaanta ayotakotakiri aaka tsikarika ipoñaaka irika Jesoshi. Irira karireeyajatzi. Ipokaperotapaerika riraga Rotyaantanewo Tajorentsi, tekatsi yotakoterini tsikarika ipoña rirori. ¿Paamaakama irinta rirotaki Rotyaantanewo Tajorentsi?
27 No entanto, quando o Messias vier, ninguém saberá de onde ele é; e nós sabemos de onde este homem vem.
28 Eekiro riyaatatzi riyotaantzi riraga Jesoshi Tajorentsipankoki, ikantzi: —¿Pikenkithashireeya piyotenami? ¿Piyotzima tsikarika nopoñaakari? Tee piyoperotzi. Tee nopokashita, eenitatsi otyaantakinari: riroperotatsiri. Kaari piyotziri eeroka,
28 Quando estava ensinando no pátio do Templo, Jesus disse bem alto:
29 inta naaka niyotziri naari. Riraga otyaantakinari rirotaki nopoñiimotanakari jenokinta.
29 Mas eu o conheço porque venho dele e fui mandado por ele.
30 Roojatzi ikowantaperotawitakari rayerimi. Omaanta tekatsi ayerini. Tekiraata omonkaatya raanteetyaariri.
30 Então quiseram prender Jesus, mas ninguém fez isso porque a sua hora ainda não tinha chegado.
31 Osheki piyotantyaariri raapatziyakari. Ikantayitzini: —¿Aririka ipokapaaki riraga Rotyaantanewo Tajorentsi, ranaakotapaeri riraganki itajonkantapae? Eerowee.
31 Porém muitas pessoas que estavam na multidão creram nele e perguntavam: — Quando o Messias vier, será que vai fazer milagres maiores do que este homem tem feito?
32 Riraga warijeeyopaeni ikemaeyawakirini atziri ikenkithatakotakiri riraga Jesoshi. Ari maawaeni ikijanakiri. Rootaki irirapaeni eejatzi jewatatsiripaeni ñaanakowenantatsiri rotyaanantakariri waariryaapaeni raantyaaririmi.
32 Os fariseus ouviram a multidão comentando essas coisas sobre Jesus, e por isso eles e os chefes dos sacerdotes mandaram guardas para o prenderem.
33 Rootaki ikanantanakariri riraga Jesoshi atziri: —Iroñaaka notsipatanakimi. Rooteentsi nopiyanee otyaantakinarikinta.
33 Jesus disse:
34 Pikowakowawitakitenarika omaanta eero piñaana. Tsikarika nojeeki eero pimatziro piyaate eerori.
34 Vocês vão me procurar e não vão me achar, pois não podem ir para onde eu vou.
35 Ikantawakaaka riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni: —¿Iitaka ikanantari? ¿Tsikama riyaateka irika shirampari eero añiiri? ¿Tsikama riyaateka kaari amatantyaawo aate aaka? Arima riyaate riraga atziri jeekayitatsirini paashinikipaeni kipatsiki. ¿Arima riyotaapaeri atziri janta?
35 Então os líderes judeus começaram a comentar: — Para onde será que ele vai que não o poderemos achar? Será que ele vai morar com os judeus que moram no estrangeiro? Será que vai ensinar os não judeus?
36 — ausente —
36 O que será que ele quis dizer quando afirmou: “Vocês vão me procurar e não vão me achar, pois não podem ir para onde eu vou”?
37 Rowaga riweyaantanakawo kitejiri niweshiryaawenteeyantyaaririni Tajorentsi rootaki kameethaperotatsiri kitejiri. Ishitowantapaakari oorya maawaeni naaka nopiyotantakari janta Tajorentsipankoki, nopinkathatantariri riraga Tajorentsi, eejatzi nokimoshireperotaki. Tema ikatziyashita riraga Jesoshi janta. Romapokashitanakawo itacheronkawaantetanaki, ikantanaki: —¡Maawaeni ninkarika miritatsiri ishireki ipokashitenaata imiritapaeta!
37 O último dia da festa era o mais importante. Naquele dia Jesus se pôs de pé e disse bem alto:
38 Ari otzimantakyaari rajankaneki aapatziyanari iñaa owañaantatsiri oshitowantapaakyaari. Rootaki okantakotziri Iwaperite Tajorentsi iroka iñaa nokantakimirika imiritapaeta.
38 Como dizem as
39 Ro roshiyakaawentakiri iñaatatsiri rowaga Ishire Tajorentsi, rootaki iinja kithatakayaarini maawaeni aapatziyariri Jesoshi. Omaanta tekiraata ijenokanaa riraga Jesoshi rootaki tekira opokashitantari roori Ishire Tajorentsi aapatziyariri.
39 Jesus estava falando a respeito do Espírito Santo, que aqueles que criam nele iriam receber. Essas pessoas não tinham recebido o Espírito porque Jesus ainda não havia voltado para a presença gloriosa de Deus.
40 Eenitatsi oshekini piyoteeyeencharini jaga ikemawakiri ikantakiriri rirori, roojatzi ikanantanaka apaanipaeni: —Riroperotaki irika kamanantzirorini iñaani Tajorentsi aamaantakariri maawaeni.
40 Muitas pessoas que ouviram essas palavras afirmavam: — De fato, este homem é o
41 Paashini kantayitatsirini: —Rirotaki Rotyaantanewo Tajorentsi. Paashini kantatsiri: —¿Arima ipoñeeyani riraga Rotyaantanewo Tajorentsi Karireeyaki? Teewee.
41 Outros diziam: — Ele é o E ainda outras pessoas perguntavam: — Mas será que o Messias virá da Galileia?
42 Rooma okantzi Iwaperite Tajorentsi: “Rotyaantanewo Tajorentsi rirotaki icharineeteni Iraviirini. Ipoñaakya Weriki, janta ijeekawitani irira paerani”.
42 As Escrituras Sagradas dizem que o Messias será descendente de Davi e vai nascer em Belém, onde Davi morou.
43 Roojatzi ipiyapiyawaantetakotantakariri maawaeni riraga Jesoshi.
43 Então o povo se dividiu por causa dele.
44 Eenitatsi apaanipaeni kowawiteenchari ragaerimi, omaanta tee imatziro.
44 Alguns queriam prender Jesus, mas ninguém fez isso.
45 Ipiyeeyanakani maawaeni waariryaapaeni. Rareeteeyapaakarini riraga jewatatsiripaeni ñaanakowenantatsiri eejatzi warijeeyopaeni. Ikantawakiri: —¿Iitakajaga kaari pamantanari jaka? Nokantawitzimi inkaaganki: “Pamakinari”.
45 Os guardas voltaram para o lugar onde estavam os chefes dos sacerdotes e os fariseus , e eles perguntaram: — Por que vocês não trouxeram aquele homem?
46 Rakapaakiri: —Kameetha iñaawaetzi irinta shiramparinta. Kameetha riyotaantzi, tekatsi paashini kimityaarini. Tee ikantziro oetarika kaari kameethatatsi.
46 Eles responderam: — Nunca ninguém falou como ele!
47 Ikantawakiri: —Ramatawitashitakimi eerokapaeni eejatzi.
47 Então os fariseus disseram aos guardas: — Será que vocês também foram enganados?
48 ¿Naapatziyakari naakapaeni jewatatsiri? Kaari naapatziyari. ¿Raapatziyakaririka warijeeyopaeni? Kaari.
48 Por acaso alguma autoridade ou algum fariseu creu nele?
49 Omaanta irintapaeni atzirinta tee riyojeempiyaawo Iwaperite Tajorentsi. Tee okameethatzi iñaaperotziri riraganki. Rowashironkaeri Tajorentsi maawaeni irinta iinja.
49 Essa gente que não conhece a Lei está amaldiçoada por Deus.
50 Eenitatsi jaga Nikoreemo, pokashitakiriri riraga Jesoshi chapinki tsiteniriki. Itsipatawakaeya iwarijeeyotzinkarite, ikantanakiri:
50 Mas Nicodemos, que era um deles e que certa ocasião havia falado com Jesus, disse:
51 “¿Pikantakotashitari: ‘Tee ikameethatzi Jesoshi’?” Eeromi okantakae rojankinarini Moeseeshi okameethatzi ityaawo akemijanteri ikantakiri, eejatzi okameethatzi ityaawo ayotero kameetha oetarika rantakiri.
51 — De acordo com a nossa Lei não podemos condenar um homem sem ouvi-lo primeiro e descobrir o que ele fez.
52 Ikantawakiri: —Tema eeroka eejatzi pikimiwitari karireeyajatzi riraga kaari iyotziriri. Paminaminayiteroni Iwaperite Tajorentsi piyotantyaari tee ipoña Karireeyaki riraga Rotyaantanewo Tajorentsi.
52 — Por acaso você também é da Galileia? — perguntaram eles. — Estude as Escrituras Sagradas e verá que da Galileia nunca surgiu nenhum profeta .
53 Roojatzi riyaatanee maawaeni ipankokipaeni.
53 — ausente —

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.