João 4

Ashéninka Pajonal NT (CJO_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Riraga warijeeyopaeni ikemakotakiri Jesoshi. Ikanteeyirini atziri: —Riraga Jesoshi ranaakotziri Jowa riyotaantzi. Osheki raapatziyakaakari atziripaeni, osheki ikaawoshitakotawakari Tajorentsi. Omaanta tee ikaawoshitakotari Tajorentsi riraga Jesoshi inta naakapaeni riyotaanewo kaawoshiteenchari. Riyotaki Awinkatharite ikemakotakiri riraga warijeeyopaeni oetarika rantziri. Rootaki rookakaantanaanawori Joreeya ipiyakaantanaanari Karireeyaki.
1 O Senhor soube que os fariseus tinham ouvido dizer que ele recrutava e batizava mais discípulos que João
2 — ausente —
2 {se bem que não era Jesus quem batizava, mas os seus discípulos}.
3 — ausente —
3 Deixou a Judéia e voltou para a Galiléia.
4 Ikinakaanaana Jesoshi Jamaaryaki naakapaeni. Rareetakaapaentana okaakini nampitsi iitachari Shikaari. Rootaki iipatsiteni Jakoowoni paeraniperoroña: iroka ipakiriri itomini Joseeni.
4 Ora, devia passar por Samaria.
5 — ausente —
5 Chegou, pois, a uma localidade da Samaria, chamada Sicar, junto das terras que Jacó dera a seu filho José.
6 Eenitatsi jaga iiyakotanewo iñaa Jakoowoni. Makotapaaki riraga Jesoshi, rooma nopoñaaka maawaeni inteena. Ijeekimotashitapaakawo okaakini roori imakoryaantapaaka. Tema tsiteniityaapaaki oorya.
6 Ali havia o poço de Jacó. E Jesus, fatigado da viagem, sentou-se à beira do poço. Era por volta do meio-dia.
7 Notsipatakari naaka paashinipaeni riyotaanewo niyaatapaentzi jaga nampitsiki namanantapaentzi nowanawo. Roojatzi opokantapaaka tsinani jamaaryajato okitaatzi iñaa. Ikantawakiro rirori: —Pipakotena nomiri.
7 Veio uma mulher da Samaria tirar água. Pediu-lhe Jesus: Dá-me de beber.
8 — ausente —
8 {Pois os discípulos tinham ido à cidade comprar mantimentos.}
9 Okantziri: —¿Kaarimima joriiyo? ¿Iitaka pikowakotantanari iñaa? Naaka jamaaryajato. Tema tee raakameethateeyirini joriiyopaeni jamaaryajatzi. Rootaki okanantakariri: “¿Iitaka pikowakotantanari iñaa?”
9 Aquela samaritana lhe disse: Sendo tu judeu, como pedes de beber a mim, que sou samaritana!... {Pois os judeus não se comunicavam com os samaritanos.}
10 Ikantawakiro riraga Jesoshi: —Tee piyotzi oetarika ikowakaakimiri riraga Tajorentsi nomatemiri. Eejatzi tee piyotzi naari ninkarika. Nokantakimi: “Pipakotena nomiri”. Omaanta piyotakinarikami naari, pikantakinami eerori: “Eerokakya pipenaata nomiri”. Roojatzi nopashitantemirorimi iñaa owañaantatsiri.
10 Respondeu-lhe Jesus: Se conhecesses o dom de Deus, e quem é que te diz: Dá-me de beber, certamente lhe pedirias tu mesma e ele te daria uma água viva.
11 Okantakiri: —Tekatsi pikitaatantyaari. Inthomaeperonta ojeeki iñaa kiteyaaperotatsiri. ¿Ninka payenirika iroka iñaa owañaantatsiri?
11 A mulher lhe replicou: Senhor, não tens com que tirá-la, e o poço é fundo... donde tens, pois, essa água viva?
12 ¿Panaakotakirika achariniiteni riraga Jakoowoni kiyashitzirori iroka iiyakotanewoni? Imiritzirini iñaaka imiriteeyironi maawaeni rirori itomipaeni eejatzi maawaeni ipira. Roojatzi iroñaaka nomiriteeyirini naaka. Okameethataki iñaa: ¿pikenkithashiryaaka pipena iñaa anaakotzirorini iroka okameethatzi?
12 És, porventura, maior do que o nosso pai Jacó, que nos deu este poço, do qual ele mesmo bebeu e também os seus filhos e os seus rebanhos?
13 Ikantawakiro: —Ninkarika miriteeyirorini iroka iñaa ari rapiitero maawaeni ikemaero imiri.
13 Respondeu-lhe Jesus: Todo aquele que beber desta água tornará a ter sede,
14 Omaanta ninkarika miritakironi iñaa nopiriri naaka, eero rapiitziro imiritee. Rowaga iñaa noperiri okimita iyowaatapaakitzi ishireki, rootaki owañaakiriri. Ikantyaani ijeekimotapaakina.
14 mas o que beber da água que eu lhe der jamais terá sede. Mas a água que eu lhe der virá a ser nele fonte de água, que jorrará até a vida eterna.
15 Okemakiri. Tee iyotzi ikantakotziro roori Ishire Tajorentsi. Okenkithashireeya ikantakotziro iñaa. Okantakiri: —Pipenawokya iroñaaka iroka iñaa pikantakinari, eerokya nomiritantanaa. Eero natsipetaatawo nopokaate jaka nokitaatanee iñaa.
15 A mulher suplicou: Senhor, dá-me desta água, para eu já não ter sede nem vir aqui tirá-la!
16 Ikantanakiro rirori: —Pityaawo piyaate pikaemakitenari piimi.
16 Disse-lhe Jesus: Vai, chama teu marido e volta cá.
17 Okantawakiri: —Tekatsi noemi. Ikantanakiro: —Kyaaryootaki pikantakinari: “Tekatsi noemi”.
17 A mulher respondeu: Não tenho marido. Disse Jesus: Tens razão em dizer que não tens marido.
18 Ikaataki piimi paawitakari apawakooni. Irira pitsipatashitari iroñaaka kaari piimi. Kyaaryo pikantakina.
18 Tiveste cinco maridos, e o que agora tens não é teu. Nisto disseste a verdade.
19 Okantawakiri: —Kyaaryo eerokakya kamanantayitzirorini iñaani Tajorentsi: apaani iroñaaka nojampitemi.
19 Senhor, disse-lhe a mulher, vejo que és profeta!...
20 Jaka tonkaariki ipinkathapiinteeyirini riraga Tajorentsi maawaeni nochariniitenipaeni. Eerokapaeni joriiyopaeni pikantzi kameetha apinkathateri Jerojareeki. ¿Oetaka kameethatatsiri?
20 Nossos pais adoraram neste monte, mas vós dizeis que é em Jerusalém que se deve adorar.
21 Ikantawakiro: —Pikemijantero iroka nokantemiri iroñaaka. Paata eero pikenkithashiriiro tsikarika pipinkathateri riraga Tajorentsi. Atsipetashita akenkithashiryaashitawo tsikarika apinkathateri inta okameethaperotzi akenkithashireeri ninka apinkathateri.
21 Jesus respondeu: Mulher, acredita-me, vem a hora em que não adorareis o Pai, nem neste monte nem em Jerusalém.
22 Eerokapaeni jamaaryajatzi tee piyotziri irira pipinkathawitari. Naakapaeni joriiyo, niyotziri naaka ninka naapatziyeeyarini. Riraga owawijaakotantatsini rirotaki joriiyotatsini paata.
22 Vós adorais o que não conheceis, nós adoramos o que conhecemos, porque a salvação vem dos judeus.
23 Monkaatapaaka pipinkathaperoteri riraga Pawa: pikoyirika, ari amitakoeyemini maawaeni Ishire Tajorentsi, iyoteemiro kyaaryooperotatsiri. Rootaki ikoyiri Tajorentsi.
23 Mas vem a hora, e já chegou, em que os verdadeiros adoradores hão de adorar o Pai em espírito e verdade, e são esses adoradores que o Pai deseja.
24 Tekatsi iwatha riraga Pawa Tajorentsi. Riraga kowatsiri raapatziyaari irira, okameethatzi ikemijantaperotero Ishire okaatzi iyotayeeriri kyaaryootatsiri.
24 Deus é espírito, e os seus adoradores devem adorá-lo em espírito e verdade.
25 Okantanakiri: —Niyotaki ipokae Rotyaantanewo Tajorentsi, riraga iiteetziri Kirishito. Rareetapaakaerika riyotakaapaakae oetarikapaeni.
25 Respondeu a mulher: Sei que deve vir o Messias {que se chama Cristo}; quando, pois, vier, ele nos fará conhecer todas as coisas.
26 Ikantawakiro: —Naaka riraga Rotyaantanewo Tajorentsi.
26 Disse-lhe Jesus: Sou eu, quem fala contigo.
27 Rootaki ikantakirori riraga Jesoshi rowaga tsinani. Roojatzi naaka, nokaatakiri paashinipaeni riyotaanewo nareetapaa. Noñaapaakiri. Omaanta tee nojampitapaeri: “¿Iitaka pikantzirori tsinani? ¿Iitaka pikenkithatakaantawori?” Naminashitapaakari.
27 Nisso seus discípulos chegaram e maravilharam-se de que estivesse falando com uma mulher. Ninguém, todavia, perguntou: Que perguntas? Ou: Que falas com ela?
28 Naminashitapaakari, ookanakiro oowitzite opiyanaka onampiki. Okantapaakiri onampiweri: —Thame poyaatanakina maawaeni.
28 A mulher deixou o seu cântaro, foi à cidade e disse àqueles homens:
29 Noñaayemiri shirampari kantakinari maawaeni oetarika nantayitzirini. Riromachee Rotyaantanewo Tajorentsi. Ikemijanantawori okaatzi okantakiri,
29 Vinde e vede um homem que me contou tudo o que tenho feito. Não seria ele, porventura, o Cristo?
30 roojatzi royaatantanakawo maawaeni raminakiteri riraga Jesoshi.
30 Eles saíram da cidade e vieram ter com Jesus.
31 Rootaki tekira opiya roori iiyakotanewoki, nokantawitanakari Jesoshi: —Iyotaanari, poya.
31 Entretanto, os discípulos lhe pediam: Mestre, come.
32 Ikantawakina: —Eenitatsi nowari nashi naari kaari piyotzi eeroka.
32 Mas ele lhes disse: Tenho um alimento para comer que vós não conheceis.
33 Roojatzi nokantawakaantanaka: —¿Ramaetakinirima rowanawo?
33 Os discípulos perguntavam uns aos outros: Alguém lhe teria trazido de comer?
34 Ikantanakina: —Nantziniri otyaantakinari ikowakaakinari okimitzimotakina nowaka, oshintsitakaakina eejatzi iweshiryaakaakina.
34 Disse-lhes Jesus: Meu alimento é fazer a vontade daquele que me enviou e cumprir a sua obra.
35 Rooma pikantawakaawita eerokapaeni tekira omonkaata 4 kashiri ari agaeyantyaaworini opiyotapiintaga, pankirentsi. Piitashiwitaka aririka pareetakya janta Karireeyaki roojatzi piyoteeri atziri oetarika ikantziriri Tajorentsi. Omaanta nokantemi: pamineri oshekini atziri pokatsini jaka. ¿Piñaakiri? Kithaatawori kitamaari. Ikoyiri maawaeni riyoteri Tajorentsi. Piyotaantyaariri oetarika ikoyiri rirori raapatziyantyaariri.
35 Não dizeis vós que ainda há quatro meses e vem a colheita? Eis que vos digo: levantai os vossos olhos e vede os campos, porque já estão brancos para a ceifa.
36 Aririka piyotaakiri atziri roojatzikya raapatziyari riraga Tajorentsi, ari nokimoshiryaakayemi. Okimiwita aririka powiiteniri piwaatorote ipinatemi. Piyotaashitari eejatzi ikemijantana roojatzi eero ikami inta ikanteetapaatyeeyaani ijeeki jenokinta Tajorentsiki. Rootaki iinja maawaeni rityaawo yotaakotziriri Tajorentsi eejatzi maawaeni impaetatsiri riyotaakotanakiri rirori apiyowentyaari riraga Tajorentsi akimoshireeyantyaarini, maawaeni.
36 O que ceifa recebe o salário e ajunta fruto para a vida eterna; assim o semeador e o ceifador juntamente se regozijarão.
37 Kyaaryootaki iroka ikantapiinteetziri: “Irira pankitakirori eero rowiitziro inta paashini owiiteroni”.
37 Porque eis que se pode dizer com toda verdade: Um é o que semeia outro é o que ceifa.
38 Notyaanteeyemini piyotagaeyeririni atziri oetarika ranteri reentsitetanteeyakaririni riraga Tajorentsi. Naari eejatzi paashinipaeni atziri niyotaakiri eechonkiini, iroñaaka thame pithonkaeri piyoteeri eeroka.
38 Enviei-vos a ceifar onde não tendes trabalhado; outros trabalharam, e vós entrastes nos seus trabalhos.
39 Aririka okantakotapaakiri riraga Jesoshi rowaga tsinani, raapatziyanakari oshekini onampiweri. Tema okantziri: “Noñaayemiri shirampari kantakinari maawaeni oetarika nantayitzirini”. Rootaki royaatantawori jaga. Rareetanteeyakaririni maawaeni.
39 Muitos foram os samaritanos daquela cidade que creram nele por causa da palavra da mulher, que lhes declarara: Ele me disse tudo quanto tenho feito.
40 Ipokashitantakari ikantapaakiri: —Pijeekimotanakinaata. Ari ijeekakaanakina apite kitejiri janta,
40 Assim, quando os samaritanos foram ter com ele, pediram que ficasse com eles. Ele permaneceu ali dois dias.
41 nokenkithatakaanakiri irirapaeni Jesoshi eejatzi naaka maawaeni riyotaanewo. Raapatziyaperotanakari osheki riraga shikaarijatzi.
41 Ainda muitos outros creram nele por causa das suas palavras.
42 Ikanteeyakironi riraga shikaarijatzi rowaga tsinani: —Naapatziyakawo eechonkiini pikantakinari omaanta iroñaakakya nokemaperotakiri irira Jesoshi, rootaki niyoteeyantakarini kyaaryokya oetarika pikantakinari. Rirotaki Owawijaakotantatsiri maawaeni jeekatsiri kipatsiki riraga aapatziyariri. Rirotaki irinta Rotyaantanewo Tajorentsi.
42 E diziam à mulher: Já não é por causa da tua declaração que cremos, mas nós mesmos ouvimos e sabemos ser este verdadeiramente o Salvador do mundo.
43 Ari apite imaaki Jesoshi janta. Okitejitanaki tee ikoyi ikijanakiri riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni rootaki riyaatantanakari. Ipiyanee iipatsiteki Karireeyaki. Noyaatanakiri naakapaeni riyotaanewo.
43 Passados os dois dias, Jesus partiu para a Galiléia.
44 Riyaatantari omaanta riyotzi tee raapatziyaperotari osheki atziri janta. Rirotaki Jesoshi kantapiintatsiri: “Tee raapatziyari atziri kamanantzirorini iñaani Tajorentsi iipatsiteki inta itheenkapiintziri inampijatzi”.
44 {Ele mesmo havia declarado que um profeta não é honrado na sua pátria.}
45 Omaanta aririka nareetapaeya maawaeni naakapaeni Karireeyaki, raakameethatawakiri riraga Jesoshi maawaeni karireeyajatzi. Riyaatakitzi oshekini irirapaeni chapinki janta Jerojareeki, ikimoshireeyini maawaeni. Aritaki janta iñaayitakironi rantziri Jesoshi. Rootaki iroñaaka raakameethatantakariri maawaeni.
45 Chegando à Galiléia, acolheram-no os galileus, porque tinham visto tudo o que fizera durante a festa em Jerusalém; pois também eles tinham ido à festa.
46 Rapiitakiro riyaatanee riraga Jesoshi Kanaaki: rowaga karireeyawero. Janta chapinki ipeyakiro iñaa awishoowaantsi oowa. Eeniro ijeeki Kaperinawooki jewatatsiri, imantsiyataki itomi.
46 Ele voltou, pois, a Caná da Galiléia, onde transformara água em vinho. Havia então em Cafarnaum um oficial do rei, cujo filho estava doente.
47 Ikemakotawakiri riraga Jesoshi poñaachari Joreeyaki, areetapaa Karireeyaki. Ari riyaatashitanakiri, ikantapaakiri: —Rooteentsi ikame notyomi. Thame petsiyatakotakitenari.
47 Ao ouvir que Jesus vinha da Judéia para a Galiléia, foi a ele e rogou-lhe que descesse e curasse seu filho, que estava prestes a morrer.
48 Ikantakiri riraga Jesoshi atziripaeni: —Eerorika notajonkantayitzini, ¿arima paapatziyeeyakinani? Aritaki pikanteeyarini eeroka, pitheenkaeyanani.
48 Disse-lhe Jesus: Se não virdes milagres e prodígios, não credes...
49 Rapiitziri ikantapaakiri: —¡Nowinkatharite! ¡Intsipaete, pipoke nopankoki! ¡Ikamikari notyomi!
49 Pediu-lhe o oficial: Senhor, desce antes que meu filho morra!
50 Ikantawakiri: —Pipiyee iroñaaka. Eero ikami pitomi, aritaki retsiyatakotee. Ikemijantaperotanakiri piyanaa.
50 Vai, disse-lhe Jesus, o teu filho está passando bem! O homem acreditou na palavra de Jesus e partiu.
51 Niyanki awotsi itonkiyotawakari ronampiripaeni, ikantapaakiri: —Etsiyatakotee pitomi.
51 Enquanto ia descendo, os criados vieram-lhe ao encontro e lhe disseram: Teu filho está passando bem.
52 Roojatzi rojampitantapaakari, ikantapaakiri: —¿Tsika ikaatakika oorya retsiyatakotantakari? Ikantakiri: —Chapinki, itziroryaanaki oorya, aritaki awijanaki ijaawamerikitzi.
52 Indagou então deles a hora em que se sentira melhor. Responderam-lhe: Ontem à sétima hora a febre o deixou.
53 Ikenkithashiryaanakiro aritaki ikaataki oorya ikanantakariri Jesoshi: “Eero ikami pitomi”. Rootaki rameenantanakariri Jesoshi. Eejatzi ikimiiyakani riraga isheninka maawaeni, rameentakari rirori.
53 Reconheceu o pai ser a mesma hora em que Jesus dissera: Teu filho está passando bem. E creu tanto ele como toda a sua casa.
54 Iroñaaka apite itajonkantaki riraga Jesoshi janta Karireeyaki ipoñaanakanta Joreeyaki.
54 Esse foi o segundo milagre que Jesus fez, depois de voltar da Judéia para a Galiléia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.