João 11
Ashéninka Pajonal NT (CJO_WBT) vs NAA
1 Ijeeki Wetaaniyaki shirampari iwaero Raajawo, imantsiyataki. Ojeeki eejatzi ipankoki ritsiropaeni: rowaga Mariiya, eejatzi rowaga Maarita.
1 Um homem chamado Lázaro estava doente. Ele era de Betânia, da aldeia de Maria e de sua irmã Marta.
2 Chapinki ojeetziri Mariiya Awinkatharite iitziki. Ro ojeetantari kajankaari. Oshetantari oeshi eejatzi. Tema mantsiyataki iyaariri,
2 Esta Maria, cujo irmão Lázaro estava doente, era a mesma que ungiu o Senhor com perfume e lhe enxugou os pés com os seus cabelos.
3 rootaki otyaanantakariri kanterini Jesoshi. Inteenanta riyaatashitakiri. Iñaantapaakariri ikantapaakiri: —Nowinkatharite, riraga Raajawo pinintaperotziri, mantsiyataki. Thame aate.
3 Por isso, as irmãs de Lázaro mandaram dizer a Jesus: — Aquele que o Senhor ama está doente.
4 Ikemantawakariri Jesoshi ikantawakiri: —Imantsiyatawitawakyaata omaanta eero ikamaperotzi. Ro imantsiyatantakari, ikowaki Pawa Tajorentsi maawaeni atziri ipinkathatena naari eejatzi ipinkathatzityaari irira.
4 Ao receber a notícia, Jesus disse:
5 Jesoshi inintaperotziro roori Maarita, irento, eejatzi iyaariri.
5 Ora, Jesus amava Marta e a irmã dela, e também Lázaro.
6 Ari ikemakotzitakari imantsiyataki, tee riyaatzita intsipaete, ijeekanaki apite kitejiri.
6 Quando soube que Lázaro estava doente, ainda se demorou dois dias no lugar onde estava.
7 Roojatzi ikanantanakina maawaeni: —Thame apiyeeyanakini eejatzi Joreeyaki.
7 Depois, disse aos seus discípulos:
8 Nokantanakiri naari: —Iyotaanari, chapinki janta ari rompojakimimi mapiki riraga joreeyajatzi. ¿Eekiroma pipiyashitanaatyeeri janta? Eero aatzi: rowamaemikari.
8 Os discípulos disseram: — Mestre, ainda há pouco os judeus queriam apedrejá-lo! E o senhor quer voltar para lá?
9 Riyotantari Jesoshi oetarika ikenkithashireeyari Pawa Tajorentsi eejatzi oetaka ikowakaanari naari, ikantana maawaeni: —Tema eeniro okaatzi 12 oorapaeni apaani kitejiri akatziyatziyawaetantyaari eero antziwatanta. Eejatzi eenitatsi 12 oorapaeni tsiteniri akatziyatziyawaetantyaaworika aritaki antziwatakya. Okimiwitakawo iroka, tekiraata omonkaata kitejiri rowamaena. Aritaki amatakiro akatziyatziyawaete janta. Eero rowamagaetana iroñaaka, eero. Pawa ikowakaakae aate aaka. Aririka aapatziyaperotyaari riraga Tajorentsi, eero imatziro paashini atziri ipakaakagaero aapatziyakarira.
9 Jesus respondeu:
10 — ausente —
10 Mas, se andar de noite, tropeça, porque nele não há luz.
11 Aritaki ikantakinari. Roojatzi ikanantanari: —ImaashitakaRaajawo. Niyaate iroñaaka nokaakapaeri rirori.
11 Tendo dito isso, acrescentou:
12 Nokantanakiri: —Maaperotakirika, Nowinkatharite, aritaki retsiyatakotanee.
12 Então os discípulos disseram: — Senhor, se dorme, estará salvo.
13 Omaanta ikenkithatakowitakari Raajawo, ikamaki. Naaka, noetakashitawitaka ro ikantanari: “Imaashita, imakoryaantari”.
13 Jesus falava da morte de Lázaro, mas eles pensavam que tivesse falado do repouso do sono.
14 Roojatzi ikantaperotantanakinari: —Kamaperotakiroña Raajawoni.
14 Então Jesus lhes disse claramente:
15 Kameethaperotaki tee noñiiri naaka ikamimotena, pimatantyaawori paapatziyaperoeyanakinani, rootaki nokimoshiryaantanakari. Thame amineeyakiterini maawaeni.
15 Por causa de vocês me alegro de que não estivesse lá, para que vocês possam crer. Mas vamos até ele.
16 Riraga Tomashi iiteetziri Tsipantzi, ikanteeyanani: —Thame aateeyanakini maawaeni, rowamagaete aaka.
16 Então Tomé, chamado Dídimo, disse aos outros discípulos: — Vamos também nós para morrer com o Mestre!
17 Roojatzi niyaatantanaka. Nomagaeyakini niyanki awotsi. Okitejitanaki roojatzi nowaagantanaka. Tsitenini rootzimateentsi nareetya inampiki Raajawoni. Ikanteetawakina ikaatakotaki 4 kitejiri omonkyaaganteetantakariri Raajawoni omooki impeetaki.
17 Quando Jesus chegou, encontrou Lázaro já sepultado havia quatro dias.
18 Rowaga Wetaaniya okaakintawo Jerojaree, aamaashitya okaatzi 3 kiroometero.
18 Ora, Betânia ficava a mais ou menos três quilômetros de Jerusalém.
19 Ipoñaaka Jerojareeki osheki joreeyajatzi pokashitzirori Maarita eejatzi Mariiya. Eejatzi itsipatawo wetaaniyajatzi. Ikantapaakiro: —Eero petakotashitari piyaaririni.
19 Muitos dos judeus vieram visitar Marta e Maria, a fim de consolá-las por causa do irmão.
20 Ari ritakawo apaani shirampari, kamanteroni Maarita: —Kaakitakira Jesoshi. Ookanakiro opanko, jatanaki otonkiyotawakari. Omaanta Mariiya, eeniro ojeekanaki pankotsiki.
20 Marta, quando soube que Jesus estava chegando, foi encontrar-se com ele; Maria, porém, ficou sentada em casa.
21 Okantawakiri rowaga Maarita: —Aririkami pijeekimi jaka, Nowinkatharite, eeromi ikamimi aarinini.
21 Então Marta disse a Jesus: — Se o Senhor estivesse aqui, o meu irmão não teria morrido.
22 Niyotaki iroñaaka oetarika pikanteriri riraga Tajorentsi aritaki ipakimi okaatzi pikowakoteriri.
22 Mas também sei que, mesmo agora, tudo o que o senhor pedir a Deus, ele concederá.
23 Ikantapaakiro: —Aritaki rapiiteero rañaagae piyaaririni.
23 Jesus disse a ela:
24 Okantawakiri: —Jee, aririka omonkaatapaakya kitejiri ipiriinanteeyariri Tajorentsi maawaeni kamayitatsirini, aritaki ipiriintanee rirori aarinini. Niyotakiro iroka.
24 Ao que Marta respondeu: — Eu sei que ele há de ressurgir na ressurreição, no último dia.
25 Ikantapaakiro: —Naaka añaakagaerini maawaeni kamawiteenchari, eejatzi nowañagaeri riraga piyaaririni eejatzi. Ikamawitakyaarika aapatziyanari ari rapiiteero rañaagae eejatzi. Eero noshinetziri apaani atziri aapatziyanari itsipatyaari Jatanaashi janta paamariki kaari tsiwakanitatsini. ¿Paapatziyawoma iroka nokantakimirika?
25 Então Jesus declarou:
26 — ausente —
26 E todo o que vive e crê em mim não morrerá eternamente. Você crê nisto?
27 Okantawakiri: —Jee, Nowinkatharite, niyotakimi eerokataki riraga Itomi Tajorentsi riraga Rotyaantanewo naamaakari.
27 Marta respondeu: — Sim, Senhor! Eu creio que o senhor é o Cristo, o Filho de Deus que devia vir ao mundo.
28 Ari, piyaate pikaemiro pirento. Roojatzi opiyanaka, okantziro rowaga Mariiya. Okamantathatapaakiro: —Areetapaaka Iyotagaeri, ikaemakaantapaakimi.
28 Depois de dizer isto, Marta foi chamar Maria, a sua irmã, e lhe disse em particular: — O Mestre chegou e está chamando você.
29 Okantziro: —Jee, ari. Intsipaete okatziyanaka, iyaatashitanakiri Jesoshi.
29 Quando Maria ouviu isso, levantou-se depressa e foi até ele,
30 Tekiraata rareetya rirori pankotsiki. Eeniro ijeeki janta otonkiyotakitarinta Maarita. Ari royiiro janta Mariiya.
30 pois Jesus ainda não tinha entrado na aldeia, mas permanecia onde Marta o havia encontrado.
31 Ari iñaakiro roori iyaatzi maawaeni tsipataworipaeni pankotsiki ari roemoshirenkaatziiro, roojatzi royaatantanakawo maawaeni. Iitawitaka ari iyaate apiitero iraakotyaari iyaaririni janta omookinta.
31 Os judeus que estavam com Maria em casa e a consolavam, vendo-a levantar-se depressa e sair, seguiram-na, pensando que ela ia ao túmulo para chorar.
32 Ari oñaapaakiri Jesoshi, iyaatashitziri otziwerowashitapaakari owethatari. Okantapaakiri: —Poemoshirenkapaena, Nowinkatharite. Aririkami pijeekimi jaka, eero ikamimi aarinini.
32 Quando Maria chegou ao lugar onde Jesus estava, ao vê-lo, lançou-se aos seus pés, dizendo: — Se o Senhor estivesse aqui, o meu irmão não teria morrido.
33 Iñaawakiro riraga Jesoshi irayimotapaakari, eejatzi riragaeyakani joriiyopaeni riraga tsipatayitaworini. Roojatzi ikantashiretanaki rirori, rowashiretanaka.
33 Quando Jesus viu que ela chorava, e que os judeus que a acompanhavam também choravam, agitou-se no espírito e se comoveu.
34 Ikantanaki: —¿Tsika powakirika? Okantawakiri: —Janta, Nowinkatharite, nowakiri omooki. Thame paminakitero.
34 E perguntou: Eles responderam: — Senhor, venha ver!
35 Ari riraapaaka riraga Jesoshi.
35 Jesus chorou.
36 Rootaki ikanantanakari joreeyajatzi: —Piñaakiri, osheki inintashiretawitarini.
36 Então os judeus disseram: — Vejam o quanto ele o amava.
37 Eenitatsi apaanipaeni kantaneentsiri: —¿Kaarima irika kokichaatakagaeriri kamampowaakitatsiri? Eenirorikami jaka, ¿arima retsiyatakoteerimi eejatzi Raajawoni, eero ikamimi?
37 Mas alguns disseram: — Será que ele, que abriu os olhos ao cego, não podia fazer com que Lázaro não morresse?
38 Rapiitziro ikantashireperotanaki rirori. Rokaakiwitapaakawo omoo imoontashitanteetakariri kaminkari impeetaki. Rashitakotanteetakari mapi.
38 Jesus, agitando-se novamente em si mesmo, foi até o túmulo, que era uma gruta em cuja entrada tinham colocado uma pedra.
39 Ikantapaaki riraga Jesoshi: —Pipinoyaakoteri mapikika. Okantawakiri rowaga Maarita: —Eero, Nowinkatharite, ikaatakotaki imaakotaki 4 kitejiri ikamantakari. Shitzitanaki.
39 Então Jesus ordenou: Marta, irmã do falecido, disse a Jesus: — Senhor, já cheira mal, porque está morto há quatro dias.
40 Ikantanakiro: —Eero pikantzi: “Eero”. Tema nokantakimi: “Paapatziyakinarika aritaki piñaakiro itajonkante Tajorentsi”.
40 Jesus respondeu:
41 Roojatzi ipinoyaanteetakawo mapi. Raminanaki riraga Jesoshi jenoki, ikantanaki: —Ariwee, Pawa, niyotaki pikemakina.
41 Então tiraram a pedra. E Jesus, levantando os olhos para o céu, disse:
42 Niyotaki pikanta pikemapiintana. Eenitatsi osheki katziyimotanari jaka. Nokowaki riyote maawaeni potyaantakina, rootaki nokenkithatakaantzimiri.
42 Eu sei que sempre me ouves, mas falei isso por causa da multidão presente, para que creiam que tu me enviaste.
43 Roojatzi ikaemaperotantanaka: —Raajawo, pipiriintee, pipokae.
43 E, depois de dizer isso, clamou em alta voz:
44 Roojatzi riyowantanaka kamawiteenchari. Chapinki roojotanteetawakariri tokoyatha: rakoki, iitziki, maawaeni. Ipashikapootanteetawakariri paaño. Iroñaaka ikantziri Jesoshi: —Poojoryaakoteeri, potyaanteri riyaatee.
44 Aquele que tinha morrido saiu, tendo os pés e as mãos amarrados com ataduras e o rosto envolto num lenço. Então Jesus lhes ordenou:
45 Riraga joreeyajatzi, rirotaki tsipateeyakaworini Mariiya, iñaakoeyakirini Jesoshi ipiriintakagaari Raajawo rowañaagaeri. Rajaryagaeyakarini rowamaeri Jesoshi Tema oshekini riraga jewatatsiri raapatziyeeyanakarini Jesoshi.
45 Muitos dos judeus que tinham vindo visitar Maria, vendo o que Jesus havia feito, creram nele.
46 Paashinipaeni riraga jewatatsiri iñaakiri eejatzi ikijanaka. Roojatzi riyaatashitakiri warijeeyopaeni, ikantakotapaakiri riraga Jesoshi, okaatzi rantakiri.
46 Outros, porém, foram até os fariseus e lhes contaram o que Jesus havia feito.
47 Ari ikantakoeyakitzirini riraga warijeeyopaeni. Tema ikaemakaanteeyakirini riraga 70 jewawentziriri joriiyopaeni. Ikantawakaeyakani: —¿Tsika akanterika? Riraganki shirampari osheki itajonkantapiintaki.
47 Então os principais sacerdotes e os fariseus convocaram o Sinédrio e disseram: — O que estamos fazendo, uma vez que este homem opera muitos sinais?
48 Aririka ashinetanakiri eekiro riyaatzi itajonkantzi, ari raapatziyeeyanakyaarini maawaeni atziri, ipokashiteekari oroomajatzi, ishekirowakoteekari Tajorentsipankoki. Eejatzi ithonkaekari aaka, maawaeni.
48 Se o deixarmos assim, todos crerão nele; depois, virão os romanos e tomarão não só o nosso lugar, mas a própria nação.
49 Itsipatari Kaejashi riroripaeni janta. Iroñaaka ojarentsi rirotaki irira iwinkatharite ñaanakowenantatsiripaeni. Ikantanaki rirori: —Tekatsi piyote eerori.
49 Mas um deles, Caifás, que era sumo sacerdote naquele ano, advertiu-os, dizendo: — Vocês não sabem nada,
50 Tee pikenkithashiryaakya. Pamineeyini: okameethatzimoeyeminiita ikameeta apaani shirampari rowawijaakoeyanteerini aakapaeni, eero athonkanta maawaeni aakapaeni.
50 nem entendem que é melhor para vocês que morra um só homem pelo povo e que não venha a perecer toda a nação.
51 Tee ikantashitari iroka. Rooma rirotaki iwinkatharite maawaeni ñaanakowenantatsiri. Riyotaakiri Tajorentsi, rootaki ikantakotzitantakariri ikamawenteeyerini riraga Jesoshi maawaeni joriiyopaeni.
51 Ora, Caifás não disse isto por conta própria, mas, sendo sumo sacerdote naquele ano, profetizou que Jesus estava para morrer pela nação.
52 Tee apatziro ikamawenteeyirini joriiyopaeni, inta ikamawenteri maawaeni atziri reentsitetantyaariri Tajorentsi maawaeni aapatziyariri rirori. Inashiteeyawitani, ijeekaeyini maawaeni nampitsikipaeni inteenaki omaanta ikamawenteri ipiyoeyantyaaririni maawaeni. Aripaete riraga jewatatsiripaeni joriiyopaeni rajaryagaeyakarini riraga Jesoshi, rowamaeri.
52 E não somente pela nação, mas também para reunir em um só corpo os filhos de Deus, que andam dispersos.
53 — ausente —
53 Desde aquele dia, resolveram matar Jesus.
54 Rootaki kaari iroñaaka ikinapiinantanakari irira janta roshekitzinta joreeyajatzipaeni, tee roñaagapaari. Riyaatakaanakina paashiniki kipatsi. Ari ijeekakaapaakina nampitsiki oetachari Ejerayeemi othapikinta janta tekatsinta atziri ipanko.
54 Assim sendo, Jesus já não andava publicamente entre os judeus, mas retirou-se para uma região vizinha ao deserto, para uma cidade chamada Efraim, onde permaneceu com os discípulos.
55 Rootzimateentsi omonkaatya Kitejitatsiri Rawijantariri Ronampiri Tajorentsi janta Ejiipitoki ikimoshireeyantyaarini maawaeni nojoriiyotzinkarite. Iroñaaka itonkaanaki maawaeni Jerojareeki rowameethatantanakyaariri, ipinkathatantyaariri Tajorentsi. Riyaateeyanakini jeekatsiri tsikarikapaeni,
55 Estava próxima a Páscoa dos judeus, e muitos daquela região foram a Jerusalém antes da Páscoa para se purificar.
56 tema raminaminawitapaakari Jesoshi. Ikyaapaaki maawaeni Tajorentsipankoki ipinkathateri Tajorentsi, ikantawakaapaaka: —¿Oetaka pikenkithashiryaari eeroka, arima ipokaki Jesoshi? —Aamashitya aririka.
56 Lá, procuravam Jesus e, estando eles no templo, diziam uns aos outros: — O que vocês acham? Ele não virá à festa?
57 Tema aritaki ikantakaantakae aaka maawaeni atziri riraga warijeeyopaeni eejatzi jewatatsiripaeni ñaanakowenantatsiripaeni: —Aririka piñaakiri Jesoshi, pipoke pikamantakitena intsipaete. Tema ikowaeyanakini raakaanteri.
57 Ora, os principais sacerdotes e os fariseus haviam ordenado que, se alguém soubesse onde ele estava, o denunciasse, para que pudessem prendê-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.