Romanos 11
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs ACF
1 ¿Haˉ läꜙ jwahnꜚ ja̱ˉ, cheˊ gaꜙbe̱e̱ꜗ Dio läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ kya̱a̱ꜗ? Niꜙ miihˉ saꜙ laꜗ läꜙja̱ˉ. Heꜘ baˊ israelita jnäꜘ. Heꜘ baˊ saˊju̱ˉ kihꜗ Abraham jnäꜘ, hiꜙ la̱a̱nꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ Benjamín.
1 Digo, pois: Porventura rejeitou Deus o seu povo? De modo nenhum; porque também eu sou israelita, da descendência de Abraão, da tribo de Benjamim.
2 Saꜙ gaꜙbe̱e̱ꜗ Dio läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙlle̱e̱yhˉ jä̱ä̱ꜗ. Cheˊ saꜙ ñehˊ hnähꜘ haˉ läꜙ naˉsɨɨˉ kihꜗ Elía, heˉ gaꜙhnëëyꜗ dsaˉ Israel dsaˉgooyˈ, läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ Dio:
2 Deus não rejeitou o seu povo, que antes conheceu. Ou não sabeis o que a Escritura diz de Elias, como fala a Deus contra Israel, dizendo:
3 “Dio Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, dsaˉ heꜘ maˉjngëëhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kyahꜗ hiꜙ maˉhe̱e̱yꜗ läꜙjëꜙ naˊhyooꜘ kyahꜗ. Hñiiꜙ baˊ jnäꜘ maˉjä̱nꜗ, hiꜙ hnøøyꜗ jngëëyhꜗ jnäꜘ kaˉlähꜘ”, gaꜙjähꜘ Elía.
3 Senhor, mataram os teus profetas, e derribaram os teus altares; e só eu fiquei, e buscam a minha alma?
4 Nʉʉˉ daˊ, haˉ läꜙ gaꜙjähꜘ Dio sɨɨyhꜙ: “Naˉhä̱ä̱nˉ gaˊ gyiiˈ mil dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ saꜙ maˉju̱u̱hꜗ jnëˊ chaˊnëˊ Baal.”
4 Mas que lhe diz a resposta divina? Reservei para mim sete mil homens, que não dobraram os joelhos a Baal.
5 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ naꜗ, maˉcha̱a̱˜ gaˊ miihˉ dsaˉ Israel hi̱ˉ maˉnaˉlle̱e̱hˊ, kihꜗ heˉ lluꜗ dsëꜗ Dio kya̱a̱yhˊ.
5 Assim, pois, também agora neste tempo ficou um remanescente, segundo a eleição da graça.
6 Cherˊmahꜗ maˉnaˉlle̱e̱yhˊ, kihꜗ heˉ lluꜗ dsëꜗ Dio, ja̱ꜙ kihꜗ heˉ gaꜙjmeeyꜘ taˊ lluˈ ja̱ˉ. Hiꜙ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ maˉnaˉlle̱e̱yhˊ kihꜗ heˉ maˉjmeeyꜘ taˊ lluˈ, moꜙsoꜙ laꜗ kwa̱a̱t˜ heˉ lluꜗ dsëꜗ Dio kya̱a̱yhˊ.
6 Mas se é por graça, já não é pelas obras; de outra maneira, a graça já não é graça. Se, porém, é pelas obras, já não é mais graça; de outra maneira a obra já não é obra.
7 ¿Haˉ baˊ läꜙ gaꜙlaꜗ ja̱ˉ? Saꜙ gaꜙjnøøhꜗ dsaˉ Israel heˉ maˊ hnooyhˉ. Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ kya̱a̱ˈ Dio, hi̱ˉ heꜘ baˊ gaꜙjnøøhꜗ. Pero kihꜗ hi̱ˉ jñahꜘ heꜘ gaꜙjmeeꜘ Dio hwehˉ dsëyꜗ chaˉgaˊmiihˉ.
7 Pois quê? O que Israel buscava não o alcançou; mas os eleitos o alcançaram, e os outros foram endurecidos.
8 Läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ: “Dio gaꜙka̱hꜗ gaꜙgwë̱hꜗ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ dsaˉ heꜘ, hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ saꜙ jnäꜘ mɨˈnëyˊ hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ gaꜙläꜙgwë̱ë̱yˋ. Hiꜙ läꜙja̱ˉ gaꜙjä̱yꜘ läꜙji̱i̱hˈ naꜗ.”
8 Como está escrito: Deus lhes deu espírito de profundo sono, olhos para não verem, e ouvidos para não ouvirem, até ao dia de hoje.
9 Hiꜙ gaꜙhlëëhꜘ David kihꜗ dsaˉ heꜘ kaˉlähꜘ:
9 E Davi diz: Torne-se-lhes a sua mesa em laço, e em armadilha, E em tropeço, por sua retribuição;
10 Waˊ tʉʉꜘ mɨˈnëhˊ hnähꜘ mahꜗ saꜙ leꜘ jëëhˈ hnähꜘ,
10 Escureçam-se-lhes os olhos para não verem, E encurvem-se-lhes continuamente as costas.
11 Heˉja̱ˉ jwahnꜙ: Läꜙ maˊ gaꜙtë̱hꜗ dsaˉ Israel, ¿cheˊ läꜙ gaꜙta̱yhꜘ ja̱ˉbaˊ? Niꜙ miihˉ saꜙ laꜗ läꜙja̱ˉ. Taꜙlaꜙ kihꜗ heˉ gaꜙtë̱yhꜗ ja̱ˉ, heˉja̱ˉ gaꜙnaꜘ jwëˈ lä̱ä̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ israelita mahꜗ läꜙja̱ˉ läꜙhe̱e̱ꜘ dsëꜗ dsaˉ Israel hnaayhꜙ Dio kaˉlähꜘ läꜙhmëëꜘ.
11 Digo, pois: Porventura tropeçaram, para que caíssem? De modo nenhum, mas pela sua queda veio a salvação aos gentios, para os incitar à emulação.
12 Kihꜗ heˉ gaꜙta̱hꜘ dsaˉ Israel dsooˊ, heˉja̱ˉ gaꜙlaꜗ lluꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ. Hiꜙ kihꜗ heˉ gaꜙjä̱yꜘ taꜙ kooꜘ, heˉja̱ˉ jna̱a̱hˈ laꜗ kihꜗ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu. Haˉ gaˊ saꜙ leꜘ lluꜗ chaˉgaˊmiihˉ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ waˊraˉ gaꜙje̱e̱yh˜ kaˉlähꜘ kya̱a̱hˊ Dio.
12 E se a sua queda é a riqueza do mundo, e a sua diminuição a riqueza dos gentios, quanto mais a sua plenitude!
13 Pero chaˉ heˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu. Jëëhꜘ naˉhña̱a̱nˊ la̱a̱nˈ apóstol mahꜗ hlë̱ë̱hnˊ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu, heˉja̱ˉ jmeenꜙ kye̱e̱ꜘ taˊ heˉ jmeenꜙ laˉ.
13 Porque convosco falo, gentios, que, enquanto for apóstolo dos gentios, exalto o meu ministério;
14 Hnoonꜗ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ teˉju̱ˉ kinꜙ kya̱a̱hˊ, läꜙlliyhꜙ kya̱a̱hˊ hnähꜘ, haˉ gaˉ cheˉ läꜙja̱ˉ, läꜙhe̱e̱ꜘ dsëyꜗ hnaayhꜙ Dio kaˉlähꜘ, mahꜗ lä̱ä̱ꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ.
14 Para ver se de alguma maneira posso incitar à emulação os da minha carne e salvar alguns deles.
15 Kihꜗ heˉ gaꜙjä̱ꜘ taꜙ kooꜘ dsaˉ judiu, heˉja̱ˉ gaꜙji̱i̱hˈ juuˈ kihꜗ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ kya̱a̱hˊ Dio. ¿Haˉ läꜙ leꜘ kihꜗ dsaˉ judiu, waˊraˉ gaꜙje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio kaˉlähꜘ? Leꜘ kiyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ heˉ maˉläˉji̱i̱yhˋ heˉ maˊ naˉju̱u̱yˊ.
15 Porque, se a sua rejeição é a reconciliação do mundo, qual será a sua admissão, senão a vida dentre os mortos?
16 Cherˊmahꜗ laꜗ kwa̱a̱t˜, laꜗ kihꜗ Dio heˊñiihꜚ heˉ hwëëˉ toˉnëˊ, läꜙja̱ˉ laꜗ kiyhꜗ kaˉlähꜘ läꜙjëꜙ tʉˊka̱ˊ heˉ dsaˉcha̱a̱ꜘ. Hiꜙ cherˊmahꜗ laꜗ kihꜗ Dio jmooˈ hmaˉ, läꜙja̱ˉ laꜗ kiyhꜗ saˊgohꜗ kaˉlähꜘ.
16 E, se as primícias são santas, também a massa o é; se a raiz é santa, também os ramos o são.
17 Dsaˉ judiu heꜘ la̱a̱ꜗ läꜙko̱o̱ˉ saˊgohꜗ hmaˉ olivo lluꜗ. Läꜙko̱o̱ˉ dsaˉhlaꜗ gohˈ hmaˉ, läꜙja̱ˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ judiu heꜘ. Hiꜙ hneˉ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu, la̱a̱hꜗ läꜙko̱o̱ˉ saˊgohꜗ hmaˉ olivo nuuˉ. Hiꜙ maˉheh˜ hneˉ hø̱ø̱ˈ dsaˉ judiu heꜘ, läꜙko̱hꜘ heˉ maˉnaˉchu̱hꜙ dsohꜘ hmaˉ olivo lluꜗ. Hiꜙ kya̱a̱hˊ heˉ ja̱ˉ, maˉtë̱ë̱hꜗ beꜘ maˉla̱a̱hꜗ ko̱o̱ˉ baˊ kya̱a̱hˊ hmaˉ olivo ja̱ˉ.
17 E se alguns dos ramos foram quebrados, e tu, sendo zambujeiro, foste enxertado em lugar deles, e feito participante da raiz e da seiva da oliveira,
18 Taꜙ jmä̱ä̱ꜙ hñaahꜗ jø̱ø̱hˈ kya̱a̱hˊ goohˈ hmaˉ ja̱ˉ. Jëëhꜘ saꜙ chaˉ heˉ kihꜗ heˉ jmä̱ä̱hˈ hñaahꜗ jø̱ø̱hˈ. ¿Cheˊ saꜙ ñehˊ, ja̱ꜙ heꜘ hneˉ ä̱ä̱hˊ jmooˈ hmaˉ ja̱ˉ? Jmooˈ hmaˉ ja̱ˉbaˊ ä̱ä̱hˉ hneˉ.
18 Não te glories contra os ramos; e, se contra eles te gloriares, não és tu que sustentas a raiz, mas a raiz a ti.
19 Haˉ gaˉ cheˉ gaꜙchiihˊ jnäꜘ: “Gaꜙhlaꜗ goohˈ hmaˉ olivo ja̱ˉ, heˉja̱ˉ gaꜙkwaꜘ jwëˈ kinꜙ heˉ gaꜙhenꜘ hø̱ø̱ˈ dsaˉ judiu heꜘ.”
19 Dirás, pois: Os ramos foram quebrados, para que eu fosse enxertado.
20 Dsooꜘ baˊ läꜙja̱ˉ gaꜙlaꜗ. Pero Dio gaꜙhwë̱ë̱ꜗ dsaˉ heꜘ hø̱ø̱yˈ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ, kihꜗ heˉ saꜙ gaꜙjmeeyꜘ dsooꜘ dsëyꜗ. Hiꜙ hneˉ, lluꜗ laꜗ kyahꜗ, kihꜗ heˉ maˉdsooꜘ hohꜘ. Heˉja̱ˉ taꜙ jmä̱ä̱ꜙ hñaahꜗ jø̱ø̱hˈ, hnøøꜗ waˊ ga̱hˈ baˊ.
20 Está bem; pela sua incredulidade foram quebrados, e tu estás em pé pela fé. Então não te ensoberbeças, mas teme.
21 Jëëhꜘ, cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙläꜙjø̱hꜙ dsëꜗ Dio kya̱a̱hˊ saˊgohꜗ hmaˉ lluꜗ ja̱ˉ, niꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ läꜙjø̱hˉ dsëyꜗ kya̱a̱hˊ hneˉ.
21 Porque, se Deus não poupou os ramos naturais, teme que não te poupe a ti também.
22 Kye̱ˉ daˊ hnähꜘ kwa̱a̱t˜, chaˉmiihˉ lluꜗ dsëꜗ Dio hiꜙ läꜙja̱ˉ hä̱ä̱yˈ kaˉlähꜘ. Kya̱a̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙhwë̱ë̱yꜗ heꜘ, gaꜙläꜙhä̱ä̱yˈ. Pero kya̱a̱hˊ hneˉ lluꜗ dsëyꜗ, cherˊmahꜗ saꜙ jmeehˉ taꜙ kooꜘ heˉ lluꜗ dsëyꜗ kya̱a̱hˊ hneˉ. Pero cherˊmahꜗ gaꜙjmeehˊ taꜙ kooꜘ, leꜘ kyahꜗ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ dsaˉ heꜘ.
22 Considera, pois, a bondade e a severidade de Deus: para com os que caíram, severidade; mas para contigo, benignidade, se permaneceres na sua benignidade; de outra maneira também tu serás cortado.
23 Cherˊmahꜗ dsaˉ heꜘ gaꜙje̱e̱h˜ kaˉlähꜘ jmeeyꜗ dsooꜘ dsëyꜗ kihꜗ Dio, dsaˉhe̱e̱yꜗ kaˉlähꜘ hø̱ø̱yˈ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ. Dio chaˉ chaˉmiihˉ beꜘ kihꜗ. Leꜘ cha̱a̱yhꜙ kaˉlähꜘ läꜙhmëëꜘ.
23 E também eles, se não permanecerem na incredulidade, serão enxertados; porque poderoso é Deus para os tornar a enxertar.
24 Hneˉ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu, hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ kya̱a̱ꜗ hmaˉ olivo nuuˉ, gaꜙla̱a̱hꜗ hneˉ kya̱a̱ꜗ hmaˉ olivo lluꜗ, maꜙkeꜙ saꜙ lleˋ maˊ leꜘ läꜙja̱ˉ. Haˉ gaˊ saꜙ leꜘ chu̱u̱hꜗ kaˉlähꜘ saˊgohꜗ hmaˉ olivo lluꜗ kya̱a̱hˊ maꜙraꜙ chaahˈ kihꜗ.
24 Porque, se tu foste cortado do natural zambujeiro e, contra a natureza, enxertado na boa oliveira, quanto mais esses, que são naturais, serão enxertados na sua própria oliveira!
25 Ø̱ø̱hnꜗ, hnoonꜗ läꜙngëëhꜘ hnähꜘ juuˈ heˉ maˊ naˉhmääˊ jä̱ä̱ˈ mahꜗ saꜙ jmä̱ä̱hˈ hnähꜘ hñaahꜗ ka̱a̱hˊ. Dsooꜘ baˊ gaꜙläꜙcha̱a̱hꜙ dsaˉ Israel pero ja̱ꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ. Kihꜗ heˉja̱ˉ, gaꜙjä̱yꜘ taꜙ kooꜘ läꜙji̱i̱hˈ dsë̱ë̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu he̱e̱yhˉ juuˈ kihꜗ Dio.
25 Porque não quero, irmãos, que ignoreis este segredo (para que não presumais de vós mesmos): que o endurecimento veio em parte sobre Israel, até que a plenitude dos gentios haja entrado.
26 Maˊja̱ˉ gaˊ lä̱ä̱ꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ Israel, läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio:
26 E assim todo o Israel será salvo, como está escrito: De Sião virá o Libertador, E desviará de Jacó as impiedades.
27 Heˉ laˉ ja̱ˉ hmoohˊ heˉ gaꜙjmeenꜗ kya̱a̱hˊ dsaˉ judiu,
27 E esta será a minha aliança com eles, Quando eu tirar os seus pecados.
28 Dsaˉ judiu heꜘ naˉhøøyhˊ kihˈ juˈhmëëꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙlaꜗ lluꜗ kyahꜗ hnähꜘ. Pero taꜙlaꜙ kihꜗ heˉ maˉnaˉlle̱e̱hˊ dsaˉ judiu heꜘ, heˉja̱ˉ läꜙ maˉhnääꜗ baˊ Dio, kihꜗ heˉ gaꜙläꜙhnääyꜗ dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ.
28 Assim que, quanto ao evangelho, são inimigos por causa de vós; mas, quanto à eleição, amados por causa dos pais.
29 Waˊraˉ gaꜙtëëhꜗ Dio dsaˉ, saꜙ miˉsɨɨyꜗ juuˈ kiyhꜗ. Hiꜙ läꜙja̱ˉ waˊraˉ gaꜙkwëëyhꜗ dsaˉ heˉ laˊ kwëëyhˈ, saꜙ ko̱o̱yˈ kaˉlähꜘ.
29 Porque os dons e a vocação de Deus são sem arrependimento.
30 Jä̱ä̱ꜗ baˊ saꜙ maˊ nʉʉhˊ hnähꜘ kihꜗ Dio, pero maˉläˉñihꜘ dsëyꜗ hnähꜘ kihꜗ heˉ gaꜙläꜙcha̱a̱hꜙ dsaˉ judiu kya̱a̱yhˊ.
30 Porque assim como vós também antigamente fostes desobedientes a Deus, mas agora alcançastes misericórdia pela desobediência deles,
31 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ naꜗ, saꜙ nʉʉhˊ dsaˉ judiu heꜘ kihꜗ Dio. Pero maꜙraꜙ heˉ läˉñihꜘ baˊ dsëˈ Dio kya̱a̱yhˊ, läꜙko̱o̱ˉ gaꜙläꜙñihꜘ dsëyꜗ kyahꜗ hnähꜘ.
31 Assim também estes agora foram desobedientes, para também alcançarem misericórdia pela misericórdia a vós demonstrada.
32 Gaꜙkwaꜘ baˊ Dio jwëˈ heˉ gaꜙläꜙcha̱a̱hꜙ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ mahꜗ läꜙja̱ˉ läˉñihꜘ dsëyꜗ kihꜗ läꜙhiiꜘ nëˊ baˊ.
32 Porque Deus encerrou a todos debaixo da desobediência, para com todos usar de misericórdia.
33 Heˉ baˊ cheˉ kyʉʉh˜ Dio. Peerꜙ chaˉ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ lloo˜ läꜙngëëꜘ läꜙko̱o̱ˉ laꜗ hihꜙ heˉ jmeeꜙ Dio, hiꜙ niꜙ saꜙ dsë̱ë̱ꜗ jneˊ läꜙngëëꜘ jneˊ haˉ läꜙ laꜗ jwëˈ kiyhꜗ.
33 Ó profundidade das riquezas, tanto da sabedoria, como da ciência de Deus! Quão insondáveis são os seus juízos, e quão inescrutáveis os seus caminhos!
34 ¿Haˉ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëëꜘ haˉ läꜙ laꜗ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ Dio? ¿Haˉ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ lihꜙ kwëëyhꜗ nʉʉhꜚ?
34 Por que quem compreendeu a mente do Senhor? ou quem foi seu conselheiro?
35 ¿Haˉ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙkwëëhꜗ Dio miihˉ heˉ chaˉ kiyhꜗ, mahꜗ jmeeyꜗ biiꜗ ji̱i̱hꜗ Dio kaˉlähꜘ?
35 Ou quem lhe deu primeiro a ele, para que lhe seja recompensado?
36 Jëëhꜘ, läꜙjëꜙ heˉ chaˉ, gwaꜘ kihꜗ Dio baˊ ja̱ˉ, hñiiꜘ bihꜗ gaꜙjmeeyꜘ, kiyhꜗ baˊ laˈ gaꜙläꜙjëꜙ. Läꜙja̱ˉ, waˊ jmeenˊ jʉʉhˉ kihꜗ Dio jnänˋ läꜙjëꜙ johꜘ jmɨɨˊ chaˉ. Waˊ laˈ läꜙja̱ˉ.
36 Porque dele e por ele, e para ele, são todas as coisas; glória, pois, a ele eternamente. Amém.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.