Mateus 9
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙheꜗ Jesús kaˉlähꜘ nehꜙ naˊmooꜘ ngaayhꜗ taꜙ hngaahˋ ko̱ˉta̱a̱ˉ taꜙ jwɨɨˉ kiyhꜗ.
1 Jesu wa afe’en yen naatu matabir maiye rabon na ana bar ana meraramaim tit.
2 Maˊ gaꜙlla̱a̱yhꜗ ja̱ˉ, naˊjä̱ä̱ˉ dsaˉ chaˊnëyˊ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ dsaahˊ hi̱ˉ saꜙ liihꜚ gooˉ tɨɨˊ naˉkya̱a̱ˈ nëˊ ji̱i̱ˊ. Maˊ gaꜙjëëꜗ Jesús dsooꜘ baˊ dsëꜗ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ hi̱ˉ saꜙ liihꜚ gooˉ tɨɨˊ:
2 Nati’imaim sabuw afa orot ta an uman murubin emo’emomaim hiwan hi’abar hina Jesu biyan hitit, naatu Jesu sabuw hai baitumatum itin, basit orot an uman murubin isan eo, “Natu men iniyababan, o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
3 Jeeˊ ja̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ ko̱ˉlla̱a̱ˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙjmeeꜘ hʉʉˊdsëˉ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús läꜙja̱ˉ heˉ gaꜙmiꜙkwa̱yhꜗ Dio baˊ ja̱ˉ.
3 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib.”
4 Pero gaꜙläꜙliihꜚ baˊ Jesús heˉ hʉʉˊdsëˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ:
4 Jesu abisa hinotanot itin naatu eo, “Kwa aisim dogor wanawanan not kakafih kwanotanot?
5 ¿Heeˉ gaˊ naˉ saꜙ jwë̱ë̱hˋ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ? ¿Cheˊ heˉ chiihˊ jneˊ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ dsaahˊ: “Maˉnaˉcheˊ dsoˊkyeˉ kyahꜗ”, o heˉ chiihˊ jnihꜘ: “Nooˉ, ki̱i̱ˈ ji̱i̱ˊ kyahˈ, mahꜗ gwa̱a̱hˉ”?
5 Ef menatan i hamehamen, orot ana kakafih notawiyen isan anao i hamehamen ai anau namisir nabat nareremor i hamehamen?
6 Heˉja̱ˉ jmeenˋ heˉ jwë̱ë̱hˋ gaˊ mahꜗ läꜙngëëhꜘ hnähꜘ, Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ baˊ naˉngëˈ jwëˈ jmɨˉgyʉʉꜙ mahꜗ cheyꜗ dsoˊkyeˉ kihꜗ dsaꜙ.
6 Baise kwakakasiy, imih ani’obaiyi kwana’itin, orot Natun i tafaramamaim fair bai bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo, “Kumisir a ir kunuw kubai a ubar kwen.”
7 Heˉja̱ˉ gaꜙnooˉ dsaˉ heꜘ ngaayhꜗ chaˊnehꜙ kiyhꜗ.
7 Orot misir ana ir nuw bai ana ubar in.
8 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ ngaahꜗ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ heꜘ, gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëyꜗ chaˉmiihˉ mahꜗ gaꜙjmeeyꜘ jʉʉhˉ kihꜗ Dio, taꜙlaꜙ kihꜗ heˉ gaꜙkwëëyhꜗ chaˉmiihˉ beꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ mahꜗ miˉhlä̱ä̱yꜘ dsaˉdsaahˊ.
8 Sabuw iti na’atube matar hi’i’itin ana mar hai hibir ra’at naatu God wabin hibora’ara’ah fair iti na’atube orot bitih isan.
9 Läꜙ maˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ che̱e̱ˉ Matäˊ, hi̱ˉ maˊ gyaˈ nëˊtaˊ kihˈ ko̱o̱yˈ kuˊsɨhˉ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
9 Jesu efan nati ihamiy remor inan auman, kabay o’onayan wabin Matthew ana bowabow efanamaim ma’am itin naatu iu, “Kumisir kwi’ufnunu.” Matthew ma’am misir Jesu iufunun hairi hin.
10 Pero heˉ gaꜙlaꜗ. Maˊ gyaˈ Jesús kuhˉhɨ̱h˜ chaˊnehꜙ kihꜗ Matäˊ. Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ ko̱o̱ꜗ kuˊsɨhˉ hiꜙ jñahꜘ dsaˉ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ nëˊ mes˜ kuyhˉ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Jesús hiꜙ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ.
10 Jesu Matthew ana baremaim ma bay hi’au, ana maramaim kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow hina Jesu ana bai’ufununayah bairi hikofanih bay aa ana efanamaim himare.
11 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ fariseo, hehꜗ gaꜙjmeeyꜘ läꜙja̱ˉ, mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ jnäähˈ:
11 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hi’itih ana maramaim, Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim kwa a bai’obaiyenayan kabay o’onayah naatu sabuw kakafih bairi hima bay te’aa?”
12 Maˊ gaꜙnuuꜘ Jesús juuˈ ja̱ˉ mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
12 Jesu hio nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih boro adanafur orot hinakok.
13 Goˉnääꜘ hnähꜘ miˉtë̱ë̱ˈ hnähꜘ hñaahꜗ heˉ hnøøꜗ jähꜙ juuˈ laˉ: “Hnoonꜗ waˊ läˉñihꜘ hohꜘ hnähꜘ baˊ, saꜙ hnoonꜗ heˉ jë̱ë̱hˈ hnähꜘ jahꜘ nëˊ naˊhyooꜘ”, gaꜙjähꜘ Dio. Saꜙ maˉjan˜ kihꜗ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ, kihꜗ hi̱ˉ chaˉ dsoˊkyeˉ kihꜗ baˊ maˉjan˜, mahꜗ waˊ dsaˉje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio.
13 Kwa Buk Atamaninamaim kwabiyab tur yabin kwa’itin? ‘Ayu i akokok kabeber, men sibor.’”
14 Ja̱ˉgaˊ yaꜙnääꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ gaꜙnääˊ kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ, gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ Jesús mahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ:
14 Naatu John Baptist ana bai’ufununayah hina Jesu hibatiy hio, “Aisim aki naatu ofafar bai’ufununayah bairi mar etei ayoyohar naatu o a bai’ufununayah i en?”
15 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
15 Jesu iyafutih eo, “Men karam sabuw orot boubun tatatabin ana yasisir isan hitaruru’ay, hitama orot yawasin hitabotouw, baise mar boro nanan orot boro hinabosair naatu nati ana veya’amaim imaibo hinifoufur hinirowarow.
16 Niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ saꜙ kwaꜙ kiyhꜗ tø̱ø̱yꜗ hmɨɨhˉ hmëëꜘ nëˊ hmɨɨhˉ maˉgyu̱hˉ. Jëëhꜘ, hmɨɨhˉ hmëëꜘ dsaˉdsu̱hˈ mahꜗ jmeeꜙ dsaˉgyiiꜙ hmɨɨhˉ maˉgyu̱hˉ chaˉgaˊmiihˉ.
16 Na’atube faifuw atamanin boro men karam hinab faifuw boubun hinafitimih, anayabin faifuw boubun hinasasauw ana veya boro nakaro’om natakweb mahar nara’at.
17 Hiꜙ läꜙja̱ˉ, niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ saꜙ kwaꜙ kihꜗ chiyhꜗ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ hmëëꜘ nehꜙ looˉ maˉgyu̱hˉ. Cherˊmahꜗ gaꜙchihꜗ dsaˉ heˉ hmëëꜘ ja̱ˉ nehꜙ looˉ maˉgyu̱hˉ, cha̱hꜘ baˊ gyiiꜙ, jëëhꜘ saꜙ kwaꜗ jwëˈ ä̱ä̱ꜙ. Tʉ̱ʉ̱ꜙ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ hmëëꜘ hiꜙ he̱e̱ꜘ looˉ kaˉlähꜘ. Heˉja̱ˉ nehꜙ looˉ hmëëꜘ baˊ dsaˉhooˋ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ hmëëꜘ. Mahꜗ läꜙja̱ˉ baˊ miˉheeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ läꜙto̱ꜘ.
17 Na’atube men yait ta wine boubun ebai wine ana kibub atamaninamaim eriririmih, anayabin wine boubun boro nara’at naatu kibub natafofor wine nasuwa na re, imih wine boubun i boro wine ana kibub boubunamaim hinarir, saise hairi boro gewasih hinabat.”
18 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ hlëëhꜙ gyihꜗ läꜙja̱ˉ, maˊ gaꜙllooꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉjø̱ø̱hˈ. Gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ chaˊnëˊ Jesús, mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
18 Iti na’atube eo auman Tafaror Bar kaifenayan orot ta na Jesu biyan tit nanamaim sun yowen eo, “Ayu natu babitai i veya boun morob, baise akokok inan umawat inabutubun nayawas.”
19 Mahꜗ gaꜙnooˉ Jesús jeeˊ maˊ gyaˈ, gaꜙllaꜙlleyꜗ kaahˋ kihˈ dsaˉ heꜘ, hiꜙ gaꜙnøøꜗ jnäähˈ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
19 Basit Jesu misir ana bai’ufununayah bairi orot hi’ufunun hin.
20 Jeeˊ ngooyˈ ja̱ˉ, ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˉhyaˉ gyaꜙto̱ꜘ ji̱ˉñeˉ jëë˜ dsooˊ kihˈ, gaꜙllooyꜗ taꜙ kaˊluuˊ Jesús mahꜗ gaꜙsu̱ꜗ miihˉ chaˊgooyˉ chaˊhooˊ saˊhmɨɨhˉ kiyhꜗ.
20 Naatu babin ta ana faifuwamaim rara bota’ar ma’am kwamur etei 12 sasawar, na Jesu ufunane tit,
21 Jëëhꜘ maˊ la̱a̱yꜘ: “Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ ko̱o̱ˉ të̱ë̱nꜗ su̱ꜗ miihˉ chaˊgoonꜙ saˊhmɨɨhˉ kiyhꜗ, hlä̱ä̱nꜘ goˉte˜.”
21 ana notamaim eo, “Jesu ana faifuw tainin ana butubun boro ana yawas.” Naatu ana faifuw tainin butubun.
22 Maˊ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús hñiiꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
22 Jesu tatabir babin itin eo, “Natu men iniyababan, abai tumatumamaim kubigewasin.” Iti na’at eo ana veya’amaim, mar ta’imonamo babin igewasin.
23 Läꜙ maˊ gaꜙllooꜗ Jesús kihꜗ dsaˉjø̱ø̱hˈ heꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ tëꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jʉʉꜙ luuꜘ hmaˉtaˉ, hiꜙ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ kɨˉhooh˜.
23 Imaibo Jesu na Kou’ay Bar kaifenayan orot ana bar wanawanan run. Sabuw hiru’ay hima hirerey itih, naatu rerey ana fik hibababin nowar.
24 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ:
24 Jesu eo, “Iti kek babitai i matan fot inu’in, men morobomih, kwamisir ufun kwatit.” Baise sabuw isan himarib, anayabin i hiso’ob kek i morob.
25 Maˊ gaꜙhwë̱ë̱ˉ dsaˉ heꜘ taꜙ kaˊhneꜚ, gaꜙheyꜗ jeeˊ naˉkya̱a̱ˈ chihˉmëꜘ heꜘ. Gaꜙso̱o̱yhꜗ gooyˉ. Hiꜙ läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙnooˉ chihˉmëꜘ heꜘ.
25 Basit sabuw etei himisir ufun hitit sawar, imaibo Jesu run in kek inu’in ana efanamaim tit, naatu babitai uman bai imisiruw yawas misir.
26 Läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ ja̱ˉ gaꜙnuuꜘ dsaˉ juuˈ ja̱ˉ.
26 Iti sisinaf ana tur ra’at tasasar in nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
27 Läꜙ maˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ ja̱ˉ, u̱u̱ꜗ dsaˉtʉʉˊ maˊ cha̱a̱ˉ kaahˋ kiyhˈ, chu̱u̱yꜘ kya̱a̱yhˊ:
27 Jesu efan nati itumar tit remor inan, orot rou’ab matah fim hitit hi’ufunun hin hi’af hio, “David uwan, kwiwanbabani.”
28 Läꜙ maˊ gaꜙheꜗ Jesús chaˊnehꜙ, gaꜙmiꜙjä̱hꜙ dsaˉtʉʉˊ heꜘ kiyhꜗ, mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
28 Jesu na bar wanawanan run naatu orot rou’ab hina biyan hitit, Jesu ibatiyih eo, “Kwabitumatum ayu boro aniyawasi?” Hairi hiya’afut hio, “Regah abitumitum.”
29 Ja̱ˉgaˊ gaꜙchuyꜗ mɨˈnëˊ dsaˉtʉʉˊ heꜘ, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
29 Basit Jesu hairi matah botobonen eo, “Kwabitumatum na’atube isa namatar.”
30 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙnaꜘ mɨˈnëˊ läꜙu̱u̱ꜘ dsaˉtʉʉˊ heꜘ.
30 Hairi matah higewasin hinuw naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.”
31 Pero läꜙko̱o̱ˉ gaꜙhwë̱ë̱ˉ bihꜗ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙløøyꜗ hlëëyhꜗ kihꜗ Jesús läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ ja̱ˉ.
31 Baise hairi hitit hin Jesu ana tur hibosemor ra’at, nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
32 Ko̱o̱ˉ maˉhwë̱ë̱ˉ baˊ dsaˉtʉʉˊ heꜘ jeeˊ ja̱ˉ, maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉ hi̱ˉ jä̱ä̱ꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ kooˋ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ.
32 Orot rou’ab hinan ufut sabuw afa orot ta yoyom hirab awan igug ma’am hibai hina Jesu biyan hitit.
33 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙlle̱e̱ˉ Jesús jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, gaꜙløøꜗ hlëëhꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ kooˋ heꜘ. Peerꜙ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jëë˜ jeeˊ ja̱ˉ.
33 Naatu Jesu yoyom mowan nun tit orot busuruf tur eo sabuw etei hifofor hio, “Sawar iti na’atube Israel wanawananamaim men ta i’itin bounabo ta’i’itin.”
34 Pero dsaˉ fariseo maˊ jähꜘ:
34 Baise Ofafar Bai’obaiyenayah hio, “Iti i Demon Hai Ukwarin fair itin imih demon nunih titit.”
35 Gaꜙngëëꜘ Jesús gaꜙläꜙka̱a̱ˉ jeeˊ hlaˉ jwɨɨˉ kaahˊ jwɨɨˉ mähˉ, maˊ miˉtë̱ë̱yꜙ dsaˉ nehꜙ gwahꜙ kihꜗ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, maˊ kwayꜙ juˈhmëëꜘ läꜙko̱o̱ˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, hiꜙ maˊ miˉhlä̱ä̱yꜘ dsaˉdsaahˊ hiꜙ maˊ jñuuyh˜ dsooˊ jmɨˊwɨɨꜘ kihꜗ dsaꜙ.
35 Jesu bar awan awan run tit sabuw inanawanih bar merar hai Kou’ay Baremaim sabuw i’obaibiyih, mar ana aiwob isan Tur Gewasin eo hinowar naatu sabuw hai sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyayawasih.
36 Läꜙko̱o̱ˉ häˊ maˊ jë̱ë̱y˜ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ dsaˉnääꜗ chaˊnëyˊ, gaꜙläꜙñihꜘ dsëyꜗ kihꜗ. Jëëhꜘ, maˊ naˉhë̱ë̱yˈ, gaꜙnääyꜗ naˉsaaˉ naˉjñeeyꜘ. Maˊ la̱a̱yˈ läꜙko̱hꜘ borrego hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jʉʉˊ.
36 Jesu iti rou’ay gagamin maiyow hinan itih yan baban, anayabin hai not kwaris naatu aurih baibais en, ana itinin i sheep na’atube aurih nabatanenayan orot en.
37 Heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ:
37 Basit ana bai’ufununayah isah eo, “Masaw i gagamin na’in baise ana fourayah i men moumurih.
38 Heˉja̱ˉ chu̱u̱ˊ hnähꜘ chaˉmiihˉ kya̱a̱hˊ dsaˉjʉʉˊ taˊ mahꜗ che̱e̱yꜗ jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ choohꜗ taˊ kiyhˈ.
38 Imih masaw matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah afa niyafarih hinan bay hinafour, anayabin bay i hiyamur.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.