Mateus 8
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs VC
1 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjña̱a̱ꜗ Jesús ñihꜙ lleˊko̱hꜘ ja̱ˉ, jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ gaꜙllaꜙlleꜗ kaahˋ kiyhˈ.
1 Tendo Jesus descido da montanha, uma grande multidão o seguiu.
2 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙyaꜙjä̱hꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ hmihꜗ høøꜚ. Gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
2 Eis que um leproso aproximou-se e prostrou-se diante dele, dizendo: Senhor, se queres, podes curar-me.
3 Heˉja̱ˉ gaꜙhɨɨꜘ Jesús maˉgooˉ mahꜗ gaꜙkyeyˉ nëˊ kihˈ dsaˉ heꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
3 Jesus estendeu a mão, tocou-o e disse: Eu quero, sê curado. No mesmo instante, a lepra desapareceu.
4 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
4 Jesus então lhe disse: Vê que não o digas a ninguém. Vai, porém, mostrar-te ao sacerdote e oferece o dom prescrito por Moisés em testemunho de tua cura.
5 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙheꜗ Jesús jwɨɨˉ Capernaum, jaꜗ ja̱a̱ˉ jʉʉˊ hløøꜘ chu̱hꜙ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ:
5 Entrou Jesus em Cafarnaum. Um centurião veio a ele e lhe fez esta súplica:
6 —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, moz˜ kya̱a̱nꜙ naˉkya̱a̱ˈ chaˊnehꜙ kinꜙ, jaꜙ jwërte kiyhꜗ, moꜙsoꜙ liihꜚ gooˉ tɨɨyˊ —gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ.
6 Senhor, meu servo está em casa, de cama, paralítico, e sofre muito.
7 —Nɨɨˋ baˊ jnäꜘ miˊhlä̱ä̱ꜗ jnihꜘ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
7 Disse-lhe Jesus: Eu irei e o curarei.
8 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ sɨɨyhꜙ:
8 Respondeu o centurião: Senhor, eu não sou digno de que entreis em minha casa. Dizei uma só palavra e meu servo será curado.
9 Jëëhꜘ jnäꜘ kaˉlähꜘ, cha̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ madaꜚ heˉ jmeenꜙ kiyhꜗ, hiꜙ tä̱ä̱hˊ hløøꜘ hi̱ˉ jmeenꜙ hihꜙ kihꜗ. Waˊraˉ gaꜙjmeenꜗ hihꜙ kihꜗ ja̱a̱ˉ: “Gwaˉ jeeˊ ooꜙ”, dsooyꜗ baˊ. Waˊraˉ gaꜙjwɨɨnꜗ jñahꜘ: “Ñaˉ taꜙ laꜙ”, jäyꜙ baˊ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙjwɨɨnꜗ moz˜ kya̱a̱nꜙ: “Jmeeˊ heˉ laˉ”, jmeeyꜙ baˊ.
9 Pois eu também sou um subordinado e tenho soldados às minhas ordens. Eu digo a um: Vai, e ele vai; a outro: Vem, e ele vem; e a meu servo: Faze isto, e ele o faz...
10 Peerꜙ gaꜙjëëꜗ dsa̱hꜙ Jesús maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ kihꜗ dsaˉ heꜘ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ꜗ kaahˋ kiyhˈ:
10 Ouvindo isto, cheio de admiração, disse Jesus aos presentes: Em verdade vos digo: não encontrei semelhante fé em ninguém de Israel.
11 Jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ yaˉnääꜘ taꜙ kye̱ꜗ taꜙ ñiiꜘ hi̱ˉ dsaˉta̱a̱hˋ kuhꜙ maꜙnʉʉꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Abraham, kya̱a̱hˊ Isaac, hiꜙ kya̱a̱hˊ Jacob gyʉʉhˈ yaꜙjwɨɨꜗ kihꜗ Dio.
11 Por isso, eu vos declaro que multidões virão do Oriente e do Ocidente e se assentarão no Reino dos céus com Abraão, Isaac e Jacó,
12 Pero dsaˉ Israel hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ kwa̱a̱t˜ dsaˉta̱a̱hˋ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ, hi̱ˉ heꜘ jwä̱ä̱ꜗ dsihꜘ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ. Jeeˊ ja̱ˉ kɨˊhooyhꜗ mahꜗ jʉ̱ʉ̱yꜗ chaˉja̱yˊ.
12 enquanto os filhos do Reino serão lançados nas trevas exteriores, onde haverá choro e ranger de dentes.
13 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ:
13 Depois, dirigindo-se ao centurião, disse: Vai, seja-te feito conforme a tua fé. Na mesma hora o servo ficou curado.
14 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ñeeˊ Jesús chaˊnehꜙ kihꜗ Peeˊ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjë̱ë̱yꜗ maˉchooˈ Peeˊ naˉkya̱a̱yˈ dsaayhˊ kya̱a̱hˊ lliiꜘ.
14 Foi então Jesus à casa de Pedro, cuja sogra estava de cama, com febre.
15 Mahꜗ gaꜙso̱o̱hꜗ Jesús maˉgooyˉ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ yaꜙhɨɨꜗ lliiꜘ kiyhꜗ. Gaꜙnooyˉ jeeˊ maˊ kya̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙløøyꜗ jmeeyꜙ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ.
15 Tomou-lhe a mão, e a febre a deixou. Ela levantou-se e pôs-se a servi-los.
16 Taꜙ gaꜙnʉʉˉ ja̱ˉ, naˊjä̱ä̱ˉ dsaˉ chaˊnëˊ Jesús jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ. Kya̱a̱hˊ ko̱o̱ˉ gaꜙhlëëyhꜘ baˊ gaꜙhwë̱ë̱yꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ hiꜙ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gaˊ dsaˉ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ.
16 Pela tarde, apresentaram-lhe muitos possessos de demônios. Com uma palavra expulsou ele os espíritos e curou todos os enfermos.
17 Mahꜗ läꜙja̱ˉ läꜙteꜗ heˉ gaꜙjähꜘ Isaía hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio läꜙ maˊ gaꜙjäyhꜘ: “Hñiiyꜘ baˊ gaꜙka̱yꜗ nëˊ kiyhˈ läꜙjëꜙ dsooˊ jnänˋ, hiꜙ gaꜙko̱o̱yˈ läꜙjëꜙ dsooˊ jmɨˊwɨɨꜘ jnänˋ kaˉlähꜘ.”
17 Assim se cumpriu a predição do profeta Isaías: Tomou as nossas enfermidades e sobrecarregou-se dos nossos males {Is 53,4}.
18 Maˊ gaꜙjëëꜗ Jesús jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ tä̱ä̱hˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ kiyhꜗ, gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ, heˉ gaꜙmiꜙlluˋ jnäähꜗ naˊmooꜘ mahꜗ ha̱a̱ˊ jnäähꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ taꜙ hngaahˋ ko̱ˉta̱a̱ˉ jmɨˉjʉʉhˉ.
18 Certo dia, vendo-se no meio de grande multidão, ordenou Jesus que o levassem para a outra margem do lago.
19 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllooꜗ ja̱a̱ˉ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, gaꜙsɨɨyhꜙ:
19 Nisto aproximou-se dele um escriba e lhe disse: Mestre, seguir-te-ei para onde quer que fores.
20 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
20 Respondeu Jesus: As raposas têm suas tocas e as aves do céu, seus ninhos, mas o Filho do Homem não tem onde repousar a cabeça.
21 Jñahꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
21 Outra vez um dos seus discípulos lhe disse: Senhor, deixa-me ir primeiro enterrar meu pai.
22 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
22 Jesus, porém, lhe respondeu: Segue-me e deixa que os mortos enterrem seus mortos.
23 Läꜙ maˊ gaꜙheꜗ Jesús nehꜙ naˊmooꜘ, gaꜙnøøꜗ jnäähˈ discípulo ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
23 Subiu ele a uma barca com seus discípulos.
24 Niꜙ juuˈ gaˊ saꜙ chaˉ jaꜗ ko̱o̱ˉ lleꜘ täꜘ, gaꜙhɨɨꜘ gooˉ jwërte. Gaꜙhlu̱hꜗ jmɨɨˉ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙhaaˋ nehꜙ naˊmooꜘ. Pero maˉnaˉgwɨ̱ɨ̱ˉ baˊ Jesús.
24 De repente, desencadeou-se sobre o mar uma tempestade tão grande, que as ondas cobriam a barca. Ele, no entanto, dormia.
25 Heˉja̱ˉ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ naˊcha̱a̱ˊ jnäähꜗ jeeˊ maˉnaˉgwɨ̱ɨ̱yˉ mahꜗ gaꜙchiihˊ jnäähꜗ:
25 Os discípulos achegaram-se a ele e o acordaram, dizendo: Senhor, salva-nos, nós perecemos!
26 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ jnäähˈ:
26 E Jesus perguntou: Por que este medo, gente de pouca fé? Então, levantando-se, deu ordens aos ventos e ao mar, e fez-se uma grande calmaria.
27 Peerꜙ gaꜙjëëˊ dsa̱hꜙ jnäähˈ, mahꜗ gaꜙjähˊ jnäähꜗ:
27 Admirados, diziam: Quem é este homem a quem até os ventos e o mar obedecem?
28 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙllaꜙnøøꜗ jnäähˈ taꜙ hngaahˋ ko̱ˉta̱a̱ˉ ja̱ˉ, jeeˊ laˈ hwaꜗ kihꜗ Gadara, yaꜙnääꜗ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ jøøꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kihꜗ, gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ Jesús. Dsaˉ heꜘ gaꜙhwë̱ë̱ˉ jeeˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ kihꜗ hlɨɨꜘ. Hä̱ä̱yˈ jwërte, saꜙ maˊ kwayꜙ jwëˈ maˊ dsaˉngëëꜘ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ taꜙ jwëꜘ ja̱ˉ.
28 No outro lado do lago, na terra dos gadarenos, dois possessos de demônios saíram de um cemitério e vieram-lhe ao encontro. Eram tão furiosos que pessoa alguma ousava passar por ali.
29 Mahꜗ gaꜙhooyhꜗ ki̱ˉga̱a̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ:
29 Eis que se puseram a gritar: Que tens a ver conosco, Filho de Deus? Vieste aqui para nos atormentar antes do tempo?
30 Ʉ̱ʉ̱ꜘ miihˉ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ, maˊ tä̱ä̱hˊ ko̱o̱ˉ nääꜗ ñeꜗ maˊ kuhˉ nuuˉ.
30 Havia, não longe dali, uma grande manada de porcos que pastava.
31 Gaꜙchu̱u̱ꜘ lleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús:
31 Os demônios imploraram a Jesus: Se nos expulsas, envia-nos para aquela manada de porcos.
32 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
32 Ide, disse-lhes. Eles saíram e entraram nos porcos. Nesse instante toda a manada se precipitou pelo declive escarpado para o lago, e morreu nas águas.
33 Dsaˉ hi̱ˉ maˊ hä̱ä̱˜ ñeꜗ, gaꜙnääꜗ koˉchihˊ chaˉhli̱i̱ꜙ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ naˊjmeeyhˊ juuˈ haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kihꜗ ñeꜗ, hiꜙ haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jøøꜙ lleꜘ hlɨɨhˈ kihꜗ.
33 Os guardas fugiram e foram contar na cidade o que se tinha passado e o sucedido com os endemoninhados.
34 Heˉja̱ˉ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, gaꜙhwë̱ë̱yˉ mahꜗ gaꜙnääyꜗ gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ Jesús. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ, gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱yhˊ mahꜗ waˊ lla̱a̱yhꜘ jeeˊ ja̱ˉ.
34 Então a população saiu ao encontro de Jesus. Quando o viu, suplicou-lhe que deixasse aquela região.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.