Marcos 9
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Jesús ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Maˉngëëꜘ gaˊ jñiiꜘ jmɨɨˊ, ja̱ˉgaˊ gaꜙjä̱ä̱ꜗ Jesús maꜙlaꜙ Peeˊ kya̱a̱hˊ Jacobo hiꜙ Jwa̱a̱ꜚ baˊ, gaꜙnääyꜗ ka̱hꜘ taꜙ mohꜘ ñiiꜘ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙläꜙsë̱ë̱ꜗ Jesús toꜙloꜙ nëˊ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱yꜙ heꜘ.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Gaꜙlɨɨꜗ jihˈgye̱hꜗ hmɨɨhˉ kiyhꜗ, gaꜙtøøꜘ jlë̱ë̱ˉ ñihꜗ läꜙ tøøˉ hmooˉ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ hwaꜗ laˉ hi̱ˉ lihꜙ gyihꜗ mahꜗ jmeeyꜗ tøˉjlë̱ë̱ˉ läꜙja̱ˉ.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙläꜙjnääꜘ Elía kya̱a̱hˊ Moisé gaꜙta̱a̱yhˋ llayꜙ juuˈ kya̱a̱hˊ Jesús.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ Jesús:
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Läꜙjë̱ë̱yꜙ gaꜙjwa̱a̱yhˈ, saꜙ ñeyˉ heˉ maˊ jäyhꜙ, heˉja̱ˉ baˊ gaꜙhlëëhꜘ Peeˊ läꜙja̱ˉ.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Hor˜ ja̱ˉ jaꜗ ko̱o̱ˉ jniiꜘ, gaꜙjmeeꜘ hi̱hˈ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ. Jeeˊ jniiꜘ ja̱ˉ gaꜙläꜙnʉʉhꜘ gaꜙhlëëhꜘ ko̱o̱ˉ juuˈ heˉ maˊ jähꜘ:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Maˊ gaꜙjëëyꜗ kaˉlähꜘ, moꜙsoꜙ cha̱a̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ, maꜙlaꜙ hñiiꜘ baˊ Jesús chehꜗ.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Jeeˊ jña̱a̱ꜙ Jesús mohꜘ ja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˉ juuˈ hi̱ˉ maˊ kya̱a̱yhˊ heꜘ:
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Gaꜙhøøyꜘ juuˈ ja̱ˉ nehꜙ tuhˉdsëyꜗ. Pero taꜙ jyohꜘ ko̱ˉta̱a̱ˉ, läꜙu̱u̱ˉ hi̱ˉ heꜘ maˊ ngɨɨyꜙ juuˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ heeˉ hnøøꜗ jähꜙ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Hiꜙ gaꜙngɨɨyꜘ kaˉlähꜘ juuˈ kihꜗ Jesús:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Pero jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, maˉja̱h˜ baˊ Elía, hiꜙ gaꜙjmeeꜘ dsaˉ läꜙ tëˉ dsëꜗ kiyhꜗ, läꜙko̱o̱ˉ maˉnaˉsɨɨˉ kiyhꜗ jä̱ä̱ꜗ.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Läꜙ maˊ gaꜙllooꜗ Jesús jeeˊ tä̱ä̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gaˊ discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙjëëyꜗ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ tä̱ä̱hˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ kiyhꜗ, hiꜙ maˊ tä̱ä̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley tiˉchooyꜙ juuˈ kya̱a̱yhˊ.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Maˊ gaꜙjëëꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ yaꜙjä̱hꜙ Jesús, gaꜙjëëꜗ dsa̱yhꜙ, cha̱hꜘ baˊ gaꜙnääyꜗ naˊjmeeyꜘ Dio kiyhꜗ.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Mahꜗ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kihꜗ dsaˉ heꜘ:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Mahꜗ gaꜙhlëëhꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Waˊ haˉ chaˉ haˉ jeeˊ cheyhˈ, waˊraˉ gaꜙhiiꜙ dsooˊ kiyhˈ jmeeꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ naˉ, jmiiyˉ ba̱a̱y˜ hñiiyꜘ hwaꜗ, hwëëˉ pehꜘ nehꜙ toˉhooyˊ, jʉ̱ʉ̱y˜ chaˉja̱yˊ mahꜗ dsaˉläˉhwä̱ä̱yhˉ. Maˉjwɨɨnꜗ discípulo kya̱a̱hꜗ heˉ lle̱e̱yꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ naˉ pero saꜙ maˉlɨyh˜.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Mahꜗ naˊjä̱ä̱ˉ dsaˉ chihˉ heꜘ chaˊnëˊ Jesús. Maˊ gaꜙjë̱ë̱ꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ Jesús, gaꜙso̱o̱yhꜗ kihꜗ chihˉ heꜘ wɨɨꜘ jwërte. Gaꜙkɨˉ gaꜙbä̱ä̱yˉ hwaꜗ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙhwëëˉ pehꜘ nehꜙ toˉhooyˊ.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Ja̱ˉgaˊ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kihꜗ jmiiˉ chihˉ heꜘ:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Ja̱ꜙ heˉ ko̱o̱ˉ ji̱i̱h˜ maˉta̱a̱yhˉ chaˊjeˉ hiꜙ maˉta̱a̱yhˉ chaˊjmɨɨˉ heˉ jngɨɨhꜙ kiyhꜗ. Cherˊmahꜗ le̱hꜗ miihˉ kwaˊ beꜘ kinꜙ, waˊ läˉñihꜘ hohꜘ jnäähˈ.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ jmiiˉ chihˉ heꜘ kya̱a̱hˊ chaˉmiihˉ beꜘ, gaꜙjäyhꜘ:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Maˊ gaꜙjëëꜗ Jesús ngooꜗ dsaˉku̱hꜗ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ, gaꜙjʉʉyhꜗ kihꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Heˉja̱ˉ naˊhøøꜘ gaˊ gaꜙhoohꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, mahꜗ ko̱o̱ˉ gaˊ ko̱o̱ˉ häˊ gaꜙso̱o̱yhꜗ wɨɨꜘ jwërte kihꜗ chihˉ heꜘ, ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ ngaayhꜗ. Gaꜙjä̱ꜘ chihˉ heꜘ läꜙko̱hꜘ heˉ naˉju̱u̱yˊ. Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ jähꜘ:
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Pero gaꜙso̱o̱hꜗ Jesús gooyˉ, gaꜙcha̱a̱yhˉ, cha̱hꜘ baˊ gaꜙnooyˉ.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Läꜙ maˊ gaꜙheꜗ Jesús ko̱o̱ˉ chaˊnehꜙ, gaꜙngɨɨꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ juuˈ kiyhꜗ jeeˊ saꜙ nuuˉ dsaˉ:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ, gaꜙnääyˋ taꜙ Galilea. Saꜙ hnøøꜗ Jesús maˊ läꜙñeˉ dsaˉ haˉ taꜙ ngëyꜙ.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Jëëhꜘ, maˊ hlë̱ë̱yh˜ discípulo kya̱a̱yꜗ, maˊ jäyhꜘ:
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Pero discípulo kya̱a̱yꜗ saꜙ gaꜙläꜙngëëyꜘ juuˈ ja̱ˉ, hiꜙ maˊ goyhꜙ maˊ ngɨɨyˈ juuˈ kihꜗ Jesús.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllaꜙnääyˋ jeeˊ jwɨɨˉ Capernaum. Läꜙ maˊ gaꜙta̱a̱hˋ discípulo chaˊnehꜙ kya̱a̱hˊ Jesús, gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Tiˊsɨ̱hꜘ goˉteˈ baˊ gaꜙta̱a̱yhˋ, kihꜗ heˉ maˊ tiˉchooyꜙ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ läꜙ häˊ jwëꜗ, hi̱i̱ˉ naˉ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱yꜙ.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Heˉja̱ˉ gaꜙgyaˉ Jesús mahꜗ gaꜙhlë̱ë̱yhꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Hiꜙ läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙtëëyhꜗ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ, gaꜙche̱e̱yhˉ jeeˊ kiyhˈ ja̱ˉ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙe̱e̱yꜗ, mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 —Hi̱ˉ jmeeꜙ heˈ kihꜗ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ läꜙlaˉ kwa̱a̱t˜ kinꜙ, jnäꜘ heꜘ hi̱ˉ jmä̱ä̱y˜ heˈ. Hiꜙ hi̱ˉ jmä̱ä̱˜ jnäꜘ heˈ, jmeeyꜙ heˈ kihꜗ Dio hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Gaꜙjmeehꜗ Jwa̱a̱ꜚ juuˈ kihꜗ Jesús:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Pero Jesús gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙlaˉ:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Hi̱ˉ saꜙ hneeˉ kya̱a̱hˊ jneˊ, dsaˉkya̱a̱hˊ baˊ jneˊ heꜘ.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ, hi̱ˉ kwëëh˜ hnähꜘ ko̱o̱ˉ vas jmɨˉdsëꜚ, kihꜗ heˉ la̱a̱hꜗ hnähꜘ kya̱a̱ꜗ Cristo, maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, läꜙhmaahˊ baˊ jñeeyꜗ.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 ʼWaˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ, hi̱ˉ jmeeꜙ të̱hꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ mähꜗ laˉ hi̱ˉ maˉläˉdsooꜘ dsëꜗ kinꜙ, lluꜗ gaˊ laˈ kiyhꜗ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ hñʉʉꜗ dsaˉ luuyˊ ko̱o̱ˉ chaˊtooꜗ kihꜗ moli̱i̱ˊ mahꜗ hmäähꜗ dsihꜘ chaˊjmɨˉñeehꜚ.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Heˉja̱ˉ cherˊmahꜗ maˉgoohˉ gaꜙjmeeꜘ tä̱hꜙ kya̱a̱hˊ dsoˊkyeˉ, hnäꜗ goˉte˜ baˊ. Lluꜗ gaˊ kyahˈ gwa̱a̱hˈ jeeˊ tä̱ä̱hˊ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ, tʉ̱ʉ̱hˊ maˉgoohˉ, läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ gohˈ chaˊjeˉ kya̱a̱hˊ läꜙto̱ꜘ maˉgoohˉ jeeˊ moꜙsoꜙ ʉʉꜙ ji̱hˊko̱hꜘ.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Jeeˊ ja̱ˉ saꜙ ju̱u̱ꜘ jahˊ hiꜙ niꜙ saꜙ ʉʉꜙ jeˉ ji̱hˊko̱hꜘ ji̱hˊlɨhꜘ.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ cherˊmahꜗ maˉtɨɨhˊ gaꜙjmeeꜘ tä̱hꜙ kya̱a̱hˊ dsoˊkyeˉ, hnäꜗ goˉte˜ baˊ. Lluꜗ gaˊ kyahˈ gwa̱a̱hˈ jeeˊ tä̱ä̱hˊ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ, tʉ̱ʉ̱hˊ maˉtɨɨhˊ, läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ gohˈ chaˊjeˉ kya̱a̱hˊ läꜙto̱ꜘ maˉtɨɨhˊ jeeˊ moꜙsoꜙ ʉʉꜙ ji̱hˊko̱hꜘ.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 Jeeˊ ja̱ˉ saꜙ ju̱u̱ꜘ jahˊ hiꜙ niꜙ saꜙ ʉʉꜙ jeˉ ji̱hˊko̱hꜘ ji̱hˊlɨhꜘ.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Hiꜙ cherˊmahꜗ mɨˈnëhˊ gaꜙjmeeꜘ tä̱hꜙ kya̱a̱hˊ dsoˊkyeˉ, lleˊ goˉte˜ baˊ. Lluꜗ gaˊ kyahˈ gwa̱a̱hˈ jeeˊ tä̱ä̱hˊ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ kya̱a̱hˊ ko̱o̱ˉ mɨɨˈ mɨˊnëhˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ gohˈ kya̱a̱hˊ läꜙto̱ꜘ mɨɨˈ mɨˊnëhˊ chaˊjeˉ.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Jeeˊ ja̱ˉ saꜙ ju̱u̱ꜘ jahˊ, hiꜙ niꜙ saꜙ ʉʉꜙ jeˉ ji̱hˊko̱hꜘ ji̱hˊlɨhꜘ.
48 nati’imaim
49 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ läꜙñeeˋ kya̱a̱hˊ jeˉ, hiꜙ läꜙjëꜙ heˉ kwëëh˜ dsaˉ Dio nëˊ naˊhyooꜘ, kya̱a̱hˊ ñeˊ baˊ läꜙñiiˋ.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Lluꜗ baˊ ñeˊ pero waˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ heˉ ñiiˋ kihˈ, haˉ läꜙliiꜙ kaˉlähꜘ ñiiˋ. Waˊ chaˉ baˊ ñeˊ kyahˈ hnähꜘ mahꜗ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ lluꜗ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱hˊ.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.