Marcos 6

Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús kihꜗ Jairo, ja̱yhꜗ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ kiyhꜗ, hiꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙjmeeꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ gaꜙheyꜗ nehꜙ gwahꜙ mähˉ hiꜙ gaꜙløøyꜗ kwayꜙ juuˈ. Maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉ haˉ läꜙ hlëëyhꜙ, gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ, heˉja̱ˉ maˊ jähꜘ dsaˉ kiyhꜗ:
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 ¿Cheˊ ja̱ꜙ heꜘ tëꜙhmaꜙ naˉ? ¿Ja̱ˈ heꜘ jo̱o̱ꜘ María naˉ? Hi̱hꜗ hi̱ˉ naˉ, ¿ja̱ˈ heꜘ ø̱ø̱yhꜚ Jacobo, José, Juda, Simón, hiꜙ dsaˉmëꜘ ø̱ø̱yhꜚ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ kya̱a̱hˊ jneˊ jeeˊ laˉ?
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Saꜙ gaꜙlaꜗ maˊ jmeeyˈ chaˉmiihˉ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ jeeˊ ja̱ˉ. Ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉdsaahˊ heꜘ gaꜙkyeyˉ gooyˉ nëˊ kihˈ mahꜗ gaꜙjä̱ꜗ kiyhꜗ.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Kihꜗ heˉ saꜙ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ dsaˉgooyˈ, heˉja̱ˉ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëyꜗ chaˉmiihˉ. Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ngooyꜗ läꜙka̱a̱ˉ jwɨɨˉ jeeˊ jä̱hꜙ naˊkwayˉ juuˈ.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Gaꜙtëëyhꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ mahꜗ che̱e̱yꜗ maꜙ u̱u̱ꜗ maꜙ u̱u̱ꜗ läꜙko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ, hiꜙ gaꜙkwëëyhꜗ beꜘ mahꜗ jmeeyꜗ hihꜙ hwë̱ë̱ꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kihꜗ dsaꜙ.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ läꜙlaˉ:
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Ja̱ˉ heehˉ hnähꜘ looˉ heˉ häˊ tɨɨhˊ hnähꜘ baˊ, taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ jyohꜘ lë̱ë̱ˊ hmɨɨhˉ kyahꜗ hnähꜘ.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Läꜙko̱o̱ˉ jwɨɨˉ jeeˊ të̱ë̱hˈ hnähꜘ, jä̱hˈ hnähꜘ ko̱o̱ˉ chaˊnehꜙ kihꜗ dsaꜙ, läꜙji̱i̱hˈ hwë̱ë̱hˉ hnähꜘ jeeˊ ja̱ˉ.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Pero cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙhe̱e̱hˉ dsaˉ hnähꜘ jeeˊ llaꜙnäähꜗ hnähꜘ, hiꜙ cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙnuuyꜘ juuˈ heˉ kye̱hˊ hnähꜘ, ja̱ˉ hwë̱ë̱hˉ hnähꜘ jeeˊ ja̱ˉ. Ja̱ˉ hlahꜘ hnähꜘ waˊhløøˉ heˉ naˉbeh˜ tɨɨhˊ hnähꜘ. Heˉ ja̱ˉ jmeeꜗ lii˜ heˉ maˉlaꜗ kwa̱a̱t˜ kihꜗ bihꜗ ja̱ˉ. Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, waˊraˉ gaꜙllooꜗ jmɨɨˊ jmeeꜗ Dio jwiz˜, jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ jëëꜗ chaˉgaˊmiihˉ wɨɨꜘ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ jëëꜗ jeeˊ jwɨɨˉ Sodoma kya̱a̱hˊ Gomorra —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙhwë̱ë̱ˉ discípulo gaꜙnääyꜗ kwayꜙ juuˈ mahꜗ waˊ dsaˉje̱e̱h˜ dsaˉ kya̱a̱hˊ Dio.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Gaꜙhwë̱ë̱yꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ hiꜙ gaꜙsu̱yꜗ miihˉ aceit dsaˉdsaahˊ, läꜙja̱ˉ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Gaꜙläꜙka̱a̱ˉ maˊ chaˉ juuˈ kihꜗ Jesús, heˉja̱ˉ gaꜙnuuꜘ rey Herode. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Hiꜙ ko̱ˉlla̱a̱ˊ jähꜘ Elía baˊ naˉ, hi̱ˉ lleˋ kihˈ jä̱hꜘ. Hiꜙ jñahꜘ maˊ jähꜘ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio baˊ naˉ, ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱ꜗ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ.
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Pero läꜙ maˊ gaꜙnuuꜘ Herode ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ:
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Heꜘ baˊ Herode gaꜙjmeeꜘ hihꜙ jä̱ä̱ꜗ, gaꜙsa̱a̱hꜗ dsaˉ Jwa̱a̱ꜚ, gaꜙta̱a̱yhˉ nehꜙñeˈ dsooˊ kihˈ Herodía. Herodía heꜘ maˊ la̱a̱ˈ mëˊ Felipe dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱hꜚ Herode. Pero maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙtëëˉ Herode dsaˉmëꜘ heꜘ, gaꜙjmä̱ä̱yꜗ läꜙko̱hꜘ dsaˉmëꜘ kya̱a̱yꜗ.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 Saꜙ gaˊ maˉhä̱ä̱ˊ Jwa̱a̱ꜚ nehꜙñeˈ gaꜙsɨɨyhꜙ Herode:
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Heˉja̱ˉ gaꜙläꜙhøøhˋ Herodía kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ. Hnøøyꜗ maˊ ju̱u̱ꜘ Jwa̱a̱ꜚ, pero saꜙ gaꜙkwaꜘ Herode jwëˈ.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Jëëhꜘ, Herode maˊ ga̱hꜙ Jwa̱a̱ꜚ, ñeˉ bihꜗ maˊ la̱a̱yˈ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ llu̱u̱ꜗ hi̱ˉ naˉjngëëˈ kya̱a̱ꜗ Dio. Heˉja̱ˉ gaꜙhä̱ä̱ꜗ bihꜗ. Läꜙko̱o̱ˉ maˊ nuuyˉ juuˈ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ, maˉnuuˉ bihꜗ läꜙka̱a̱ˉ tuhˉdsëyꜗ pero maˊ jmeeyꜙ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Pero gaꜙnaꜘ jwëˈ kihꜗ Herodía jmeeyꜗ heˉ llaꜙ dsëyꜗ läꜙ maˊ gaꜙhyaˉ Herode ji̱ˉñeˉ. Gaꜙjmeeyꜘ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ jʉʉhˉ gaꜙkwayꜘ heˉ gaꜙkuhˉ dsaˉ. Gaꜙtëëhꜗ Herode läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉtaˊ ka̱a̱hˊ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ nëˊ kihˈ hløøꜘ hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉka̱a̱hˊ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ Galilea.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Maˊja̱ˉ gaꜙheꜗ jo̱ˉmɨɨꜚ Herodía jmeeyꜙ ja̱ˊ. Gaꜙtɨhꜗ jwërte dsëꜗ Herode hiꜙ gaꜙtɨhꜗ dsëꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jmɨɨˊ. Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Herode sɨɨyhꜙ chihˉmëꜘ heꜘ:
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Jnäꜘ bä̱ä̱hnˊ hñiinꜙ kwëëhnꜚ hneˉ läꜙjëꜙ heˉ ngɨɨhˊ läꜙji̱i̱hˈ to̱ꜗdsaahˋ heˉ chaˉ kinꜙ.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Heˉja̱ˉ yaꜙhë̱ë̱ꜗ chihˉmëꜘ heꜘ naˊngɨɨyˊ juuˈ kihꜗ chooyˈ:
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Cha̱hꜘ baˊ ngooyˈ gaꜙheyꜗ jeeˊ gyaˈ rey:
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Heˉja̱ˉ gaꜙläꜙmeehꜙ dsëꜗ Herode. Pero gaꜙtä̱ä̱yˉ hñiiyꜘ kwayꜗ heˉ gaꜙjäyhꜘ toꜙloꜙ nëˊ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙtëëyhꜗ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙmiꜙteyꜗ baˊ juuˈ kiyhꜗ.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙjmeeyꜘ hihꜙ kihꜗ hløøꜘ kya̱a̱yꜗ mahꜗ naˊkye̱yꜘ lleˊ Jwa̱a̱ꜚ.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Ngooꜗ hløøꜘ nehꜙñeˈ naˊku̱yˉ lleˊ Jwa̱a̱ꜚ, hiꜙ maˊ ki̱i̱yꜗ lleˊ Jwa̱a̱ꜚ naˉhäˊ nehꜙ wɨ̱ɨ̱ꜘ, ja̱yhꜗ yaꜙkwëëyhˋ chihˉmëꜘ heꜘ mahꜗ gaꜙngëëꜗ chihˉmëꜘ heꜘ kihꜗ chooyˈ.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉkya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ heˉ gaꜙlaꜗ läꜙja̱ˉ, naˊnääyˈ naˊki̱i̱yꜗ hnooˈ ja̱ˉ, mahꜗ naˊhooyˉ.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Maˊ gaꜙllaꜙnääˋ apóstol kya̱a̱ꜗ Jesús, gaꜙjmeeyhꜗ juuˈ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙjmeeyꜘ hiꜙ haˉ läꜙ gaꜙhlë̱ë̱yhꜗ dsaˉ jeeˊ naˊnääyˈ.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús:
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Ja̱ˉgaˊ gaꜙta̱a̱yhˋ nehꜙ naˊmooꜘ gaꜙnääyꜗ ko̱o̱ˉ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ jeeˊ saꜙ kwaꜙ niꜙ miihˉ.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjë̱ë̱ꜗ dsihꜘ hä̱ä̱yˊ nehꜙ naˊmooꜘ hiꜙ gaꜙläꜙkyu̱u̱yꜙ. Heˉja̱ˉ gaꜙnääꜗ dsaˉ jwëꜘ tɨɨˊ. Maˊ gaꜙngëëyꜘ läꜙko̱o̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ jwɨɨˉ, gaꜙnääꜗ dsaˉ heꜘ kya̱a̱yhˊ kaˉlähꜘ. Pero jä̱ä̱ꜗ gaˊ dsaˉ heꜘ gaꜙllaꜙnääꜗ läꜙko̱hꜘ gaˊ Jesús.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Maˊ gaꜙjña̱a̱ꜗ Jesús nehꜙ naˊmooꜘ ja̱ˉ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ hi̱ˉ gaꜙllaꜙnääꜗ jeeˊ ja̱ˉ hiꜙ gaꜙläꜙñihꜘ dsëyꜗ kihꜗ. Jëëhꜘ, dsaˉ heꜘ la̱a̱ꜗ läꜙko̱o̱ˉ borrego hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jʉʉˊ. Heˉja̱ˉ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ kya̱a̱hˊ chaˉmiihˉ juuˈ.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Maˊ gaꜙhlooꜘ ja̱ˉ, gaꜙyaꜙjä̱hꜙ discípulo kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Chiihˊ dsaˉ waˊ llaˉnääyꜘ läꜙka̱a̱ˉ jä̱hꜙ laˉ, waˊ llaˉläyˉ heˉ kuyhꜙ —gaꜙjähꜘ discípulo sɨɨyhꜙ Jesús.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 —Kwëëhˋ hnähꜘ dsaˉ heˉ kuyhꜙ —gaꜙjähꜘ Jesús.
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 —Jëëˋ daˊ ko̱o̱ˉ ¿Johꜘ heˊñiihꜚ kye̱hˊ hnähꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús.
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús madaꜚ kiyhꜗ:
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Heˉja̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ dsaˉ maꜙ hña̱ˉla̱a̱ꜘ hiꜙ maꜙ to̱ꜙloꜙgya̱a̱ꜘ.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Hiꜙ gaꜙka̱ꜗ Jesús läꜙjëꜙ hñaꜘ heˊñiihꜚ ja̱ˉ kya̱a̱hˊ läꜙu̱u̱ꜘ hmoohˉ heꜘ, gaꜙjëëyꜗ taꜙ gyʉʉhˈ gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio. Ja̱ˉgaˊ gaꜙlla̱a̱yꜗ heˊñiihꜚ ja̱ˉ, gaꜙkwëëyhꜗ discípulo mahꜗ gaꜙtiˊ gaꜙllooyhꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ. Hiꜙ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ kihꜗ hmoohˉ heꜘ kaˉlähꜘ.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ gaꜙkuhˉ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙkë̱ë̱yꜗ.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Jwɨˊ heˊñiihꜚ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ ja̱ˉ, gaꜙka̱hˈ gyaꜙto̱ꜘ saˊmɨɨhˉ kya̱a̱hˊ hmoohˉ heꜘ.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ maꜙlaꜙ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ gaꜙkuhˉ heꜘ te̱e̱ꜗ ko̱o̱ˉ hñaꜘ mil dsaˉ.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Maˉngëëꜘ maˉhɨyhꜗ juuˈ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, ja̱ˉgaˊ ngooyˈ taꜙ lleˊko̱hꜘ naˊngɨɨyˊ kiyhˈ kihꜗ Dio.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Ngooꜗ gaꜙnʉʉˉ baˊ ja̱ˉ, hiꜙ naˊmooꜘ to̱ꜗdsaahˋ jmɨɨˉ baˊ maˉllooꜗ. Pero chehꜗ gaˊ Jesús hwaꜗ ki̱i̱ꜙ.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Gaꜙjëëyꜗ heˉlɨɨꜗ baˊ ngëꜙ naˊmooꜘ, jëëhꜘ maˊ gwaꜘ lleꜘ taꜙ jeeˊ ngooˈ naˊmooꜘ ja̱ˉ. Taꜙlaꜙ yaꜙjnäꜙ, gaꜙløøꜗ Jesús ngëꜙ nëˊ jmɨɨˉ. Maˊ hnøøyˈ maˊ ngëëyˈ jwëˈ naˊmooꜘ ja̱ˉ.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Maˊ gaꜙjëëꜗ discípulo ngëyꜙ nëˊ jmɨɨˉ, maˊ la̱a̱yꜘ, dsaˉ lleꜘ baˊ naˉ ngëꜙ nëˊ jmɨɨˉ heˉja̱ˉ gaꜙhooyhꜗ ki̱ˉga̱a̱ˉ.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Läꜙjë̱ë̱ꜙ bihꜗ gaꜙjë̱ë̱yꜗ, heˉja̱ˉ gaꜙjwa̱a̱yhˈ jwërte. Pero cha̱hꜘ baˊ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kya̱a̱yhˊ:
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Läꜙ maˊ gaꜙheyꜗ nehꜙ naˊmooꜘ, gaꜙhnaꜘ goˉte˜ lleꜘ. Peerꜙ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ, mahꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Jëëhꜘ, maˊ naˉjlëˉ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ, heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙngëëyꜘ haˉ läꜙ gaꜙjmeeꜘ Jesús kihꜗ heˊñiihꜚ ja̱ˉ.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Maˊ gaꜙllaꜙnääyꜗ taꜙ hngaahˋ jeeˊ che̱e̱ˉ Genesaret, jeeˊ ja̱ˉ gaꜙhɨɨyꜘ naˊmooꜘ kiyhꜗ.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ nehꜙ naˊmooꜘ ja̱ˉ, cha̱hꜘ baˊ gaꜙläꜙkyu̱u̱ꜙ dsihꜘ.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Hiꜙ gaꜙnääꜗ dsaˉ heꜘ läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ ja̱ˉ. Läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ ja̱ˉ gaꜙløøyꜗ naˊjä̱ä̱yˉ dsaˉdsaahˊ kya̱a̱yˈ kya̱a̱hˊ ji̱i̱ˊ kiyhˈ taꜙ jeeˊ maˊ ngëꜙ Jesús.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ maˊ ngëꜙ Jesús, jwɨɨˉ mähˉ, maꜙkeꜙ jwɨɨˉ jʉʉhˉ, naˉ maˉhiiꜘ dsaˉjä̱ä̱ꜙ dsaˉ dsaˉdsaahˊ kya̱a̱ˈ chaˊjwëꜗ jeeˊ maˊ dsaˉngëëyꜘ. Maˊ chu̱u̱ꜘ dsaˉ kya̱a̱yhˊ mahꜗ maˊ kwayꜙ su̱ꜗ miihˉ chaˊgooyˉ chaˊheeꜙ hmɨɨhˉ kiyhꜗ. Hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙtë̱ë̱ꜘ gaꜙsu̱ꜗ miihˉ mɨˈchaˊgooyˉ hmɨɨhˉ kihꜗ Jesús maˊ dsaˉhlä̱ä̱yꜘ goˉte˜.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.