Marcos 14

Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Läꜙ hyuꜗ gaˊ tëˈ jmɨɨˊ heˉ ku̱hˉ dsaˉ judiu borrego mähꜗ, hiꜙ kuyhˉ heˊñiihꜚ heˉ saꜙ kya̱a̱hˊ levadura, jmɨɨˊ ja̱ˉ maˊ hnoohˉ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley haˉ läꜙ maˊ sa̱a̱yh˜ Jesús kya̱a̱hˊ juuˈ taꜙ juuˈ, mahꜗ jngëëyhꜗ.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Maˊ jäyhꜘ:
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Maˊ gyaˈ Jesús kaˉlähꜘ jeeˊ jwɨɨˉ Betania chaˊnehꜙ kihꜗ Simón hi̱ˉ maˊ dsaahˊ dsooˊ hmihꜗ høøꜚ. Jeeˊ ja̱ˉ gyayꜗ kuhˉhɨ̱yh˜, maˊ gaꜙllooꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ maˊ kye̱yˉ ko̱o̱ˉ sëꜗ heˉ maˊ haaˊ jmɨɨˉ miˉjwɨɨˉ heˉ che̱e̱ˉ nardo, heˉ kye̱e̱ꜘ hmoohˈ. Gaꜙjøøyꜗ luuˊ sëˈ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙhuuyꜗ lleˊ Jesús.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Pero gaꜙläꜙlle̱e̱ꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ kya̱a̱yhˊ heꜘ, gaꜙjäyhꜘ:
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Lluꜗ gaˊ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ gaꜙhnɨɨyꜘ mahꜗ maˊ liyhꜙ läꜙko̱hꜘ lɨhˈ dsaˉ ko̱o̱ˉ ji̱ˉñeˉ jmɨɨˊ taˊ. Mahꜗ kuuˊ ja̱ˉ, maˊ kwëëyhˈ hi̱ˉ täˉñeeꜘ.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús:
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Jëëhꜘ läꜙ maˉtä̱ä̱hˊ naˉ baˊ hi̱ˉ täˉñeeꜘ kya̱a̱hˊ hnähꜘ, leꜘ kwahˈ beꜘ kiyhꜗ jyohꜘ ji̱i̱h˜. Pero jnäꜘ, moꜙsoꜙ jä̱nˋ kiˉwëëꜘ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Dsaˉmëꜘ laˉ maˉjmeeyꜘ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ leꜘ baˊ. Kya̱a̱hˊ heˉ maˉhu̱u̱yˉ jnäꜘ jmɨɨˉ miˉjwɨɨˉ, heˉ maˉmiˉllu̱u̱yꜗ jnäꜘ jä̱ä̱ꜗ baˊ laˉ, ja̱ˉgaˊ ha̱a̱ˈ dsaˉ jnäꜘ.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, läꜙka̱a̱ˉ jmɨˉgyʉʉꜙ jeeˊ kwaˈ dsaˉ juˈhmëëꜘ kinꜙ, läꜙchaˉ juuˈ haˉ läꜙko̱o̱ˉ maˉjmeeꜘ dsaˉmëꜘ laˉ, mahꜗ läꜙja̱ˉ läˉdsooh˜ dsëꜗ dsaˉ kiyhꜗ.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo hi̱ˉ che̱e̱ˉ Juda Iscariote ngooyꜗ kihꜗ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ naˊhnëëyꜘ Jesús.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉ heꜘ, gaꜙtɨhꜗ dsëyꜗ jwërte hiꜙ gaꜙbä̱ä̱yhˉ hñiiyꜘ kwayꜗ kuuˊ. Heˉja̱ˉ gaꜙhnoohˉ Juda haˉ läꜙ jmeeyꜗ mahꜗ ngëëyꜗ Jesús jaˊgooˉ dsaˉ heꜘ.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Toˉnëˊ jmɨɨˊ heˉ gaꜙløøꜗ dsaˉta̱a̱hˋ dsaˉ jmeeyꜙ jmɨɨˊ kuyhˉ heˊñiihꜚ heˉ saꜙ kya̱a̱hˊ levadura, ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ maˊ ku̱hˉ dsaˉ judiu borrego mähꜗ. Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ discípulo sɨɨyhꜙ Jesús:
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kihꜗ u̱u̱ꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Haˉ jeeˊ dsaˉheyꜘ, ja̱ˉ jwɨɨhꜘ dsaˉjʉʉˊ hneˈ: “Läꜙlaˉ jähꜘ Taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ. ¿Naꜚ jeeˊ hneˈ jeeˊ leꜘ kye̱hˊ jnäähꜗ borrego mähꜗ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱nꜙ?”, jwɨɨhˈ dsaˉ heꜘ.
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Hi̱ˉ heꜘ heehꜗ hnähꜘ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ jwë̱ë̱ꜗ hneꜗ jeeˊ chaˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ heˉ maˉnaˊlluˋ. Jeeˊ ja̱ˉ miˊlluhˋ hnähꜘ maꜙnʉʉꜙ jnänˋ.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Gaꜙllaꜙnääꜗ baˊ discípulo heꜘ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ jʉʉhˉ. Hiꜙ gaꜙlaꜗ baˊ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙmiꜙlluyꜗ jeeˊ kuyhꜙ maꜙnʉʉꜙ.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Taꜙ gaꜙnʉʉˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ ngooꜗ Jesús kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Maˊ gaꜙllaꜙnääyꜗ jeeˊ ja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ kuyhˉ maꜙnʉʉꜙ. Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ jmeeyꜙ maꜙnʉʉꜙ, gaꜙjähꜘ Jesús:
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Maˊ gaꜙnuuꜘ discípulo läꜙja̱ˉ gaꜙläꜙmeehꜙ dsëyꜗ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús maꜙ ja̱a̱ˉ maꜙ ja̱a̱ˉ, maˊ jäyhꜘ:
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ, Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ leꜘ kiyhꜗ läꜙko̱hꜘ maˉnaˉsɨɨˉ. Pero jwɨɨ˜ dsaˉ hi̱ˉ ngëëꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ. Lluꜗ gaˊ laˈ kihꜗ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱yꜙ goˉte˜ baˊ.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ tä̱ä̱hˊ discípulo kuhˉ, gaꜙka̱ꜗ Jesús heˊñiihꜚ mahꜗ gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio. Maˉngëëꜘ maˉkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio gaꜙlla̱a̱yꜗ heˊñiihꜚ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙkwëëyhꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙka̱yꜗ waˊkyaahˊ, gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio mahꜗ gaꜙkwëëyhꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ, hiꜙ gaꜙhɨ̱yhꜗ läꜙjë̱ë̱yꜙ.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ kaˉlähꜘ:
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, moꜙsoꜙ huhnˋ kaˉlähꜘ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ maˉä̱ä̱ˉ, läꜙji̱i̱hˈ lloo˜ jmɨɨˊ huhnˋ kaˉlähꜘ läꜙhmëëꜘ jeeˊ jmeeˈ Dio hihꜙ.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Maˉngëëꜘ maˉhäyꜘ kihꜗ Dio, gaꜙnääyꜗ taꜙ nëˊ mohꜘ Olivo.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús:
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Pero gaˊ maˉläˉji̱i̱hnˋ kaˉlähꜘ, hi̱i̱ꜚ jnäꜘ nɨɨnˋ naˊjä̱ä̱nˋ hnähꜘ taꜙ Galilea.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ:
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Heˉja̱ˉ jähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ Peeˊ:
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Pero maˊ kwaꜙ Peeˊ beꜘ jäyhꜘ:
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ngooꜗ Jesús ko̱o̱ˉ jeeˊ che̱e̱ˉ Getsemaní kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱yꜗ. Maˊ gaꜙllaꜙnääyꜗ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ:
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Gaꜙjä̱ä̱yꜗ maꜙlaꜙ Peeˊ, Jacobo kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ baˊ. Cha̱hꜘ baˊ jaˈ meehˉ dsëyꜗ hiꜙ cha̱a̱yˉ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Ja̱ˉgaˊ ngooˈ Jesús miihˉ gaˊ taꜙ chaˊnëˊ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ mahꜗ gaꜙjlu̱u̱yꜗ lleyˊ läꜙ gaꜙtëꜘ hwaꜗ, gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ Dio, maˊ hnøøyˈ saꜙ maˊ jëëyˈ wɨɨꜘ, waˊraˉ jähꜘ kihꜗ maˉleꜘ baˊ.
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Maˊ jäyhꜘ:
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Maˊ ja̱hˈ Jesús kaˉlähꜘ, gaꜙjëëyꜗ maˉnaˉgwɨ̱ɨ̱ˉ discípulo. Heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ Peeˊ:
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Waˊ naˉnëhˊ hnähꜘ, ngɨɨˊ hnähꜘ kyahꜗ kihꜗ Dio mahꜗ saꜙ le̱hꜙ heˉ hlɨɨhˈ hnähꜘ. Jmɨˉlleꜘ jnänˋ kwaˈ baˊ beꜘ. Pero jmɨˉngoꜗ jnänˋ saꜙ be̱e̱ꜘ.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Ngooyꜗ kaˉlähꜘ naˊchu̱u̱yˊ kya̱a̱hˊ Dio, kya̱a̱hˊ ja̱ˉbaˊ juuˈ heˉ gaꜙhlëëyhꜘ toˉnëˊ.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Maˊ ja̱yhˈ kaˉlähꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ maˉnaˉgwɨ̱ɨ̱yˉ. Kihꜗ heˉ läꜙgwɨ̱ɨ̱yꜙ jwërte, heˉja̱ˉ saꜙ ñeyˉ heeˉ naˉ maˊ hlëëyhˈ kya̱a̱hˊ Jesús.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Ñeeˊ Jesús kaˉlähꜘ jeeˊ gaꜙtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ hiꜙ maˊ ja̱yhˈ kaˉlähꜘ gaꜙjäyhꜘ:
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Nooˉ hnähꜘ mahꜗ maanˋ. Maˉngooꜗ yaˉjä̱hꜙ hi̱ˉ ngëëꜗ jnäꜘ.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Llaꜙ gyihꜗ juuˈ ja̱ˉ maˊ jaˈ Juda, heꜘ baˊ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ. Jayꜗ kya̱a̱hˊ ko̱o̱ˉ nääꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ ñeˈ, hi̱ˉ kye̱ˉ hmaˉ, läꜙhihꜙ kihꜗ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley kya̱a̱hˊ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ, kya̱a̱hˊ dsaˉgyʉʉhˊ.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Gaꜙta̱a̱hˉ Juda dsaˉ heꜘ juuˈ jä̱ä̱ꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Maˊ gaꜙllooyꜗ, cha̱hꜘ baˊ ngooyˈ kooꜘ kihꜗ Jesús:
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙsa̱a̱hꜗ dsihꜘ.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Pero ja̱a̱ˉ discípulo kya̱a̱ꜗ Jesús, gaꜙsëëyhꜗ ñeˈ, gaꜙku̱yꜘ loˉgwaˊ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱ꜗ jmiˉdsaˉ jø̱ø̱hˈ.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús:
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Läꜙjëꜙ jmɨɨˊ maˊ hä̱ä̱nˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ maˊ kwanꜙ juuˈ kooꜘ gwahꜙ mahꜗ saꜙ gaꜙcha̱a̱hˈ jnäꜘ. Pero ko̱ˉnaˉ leꜘ baˊ mahꜗ läꜙteꜗ läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio.
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo heꜘ gaꜙbe̱e̱yꜗ mahꜗ gaꜙkyʉ̱ʉ̱yꜗ.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Ja̱a̱ˉ chihˉ baˊ gaꜙllaꜙlleꜗ kaahˋ kihˈ Jesús, naˉbä̱ä̱yh˜ ko̱o̱ˉ taˉjmaahˋ. Hiꜙ gaꜙsa̱a̱yhꜗ chihˉ heꜘ.
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 Maˊ gaꜙsa̱a̱hꜗ dsihꜘ gaꜙbeyꜗ taˉjmaahˋ kiyhˈ mahꜗ gaꜙkyʉ̱ʉ̱yꜗ toꜙloꜙkwa̱yhꜙ.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Gaꜙjä̱ä̱yꜗ Jesús chaˊnëˊ jmiˉdsaˉ hi̱ˉ kye̱ˉ nëˊ. Gaꜙku̱hꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, hiꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉgyʉʉhˊ.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Pero Peeˊ ʉ̱ʉ̱ꜘ baˊ ngooyˈ lle̱e̱yˋ kaahˋ kihˈ Jesús, läꜙ gaꜙtëꜘ hoˊhneꜚ nëˊtaˊ kihˈ jmiˉdsaˉ jø̱ø̱hˈ heꜘ. Läꜙko̱o̱ˉ gaꜙllooꜗ baˊ Peeˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙgyayˉ llooyh˜ jeˉ kya̱a̱hˊ pooˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ llooh˜ jeˉ.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ, maˊ hnaayhˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ bä̱ä̱hꜙ Jesús dsooˊ läꜙjwëꜘ jeeˊ maˊ jngëëyhˈ, pero saꜙ gaꜙjmääꜘ niꜙ miihˉ juuˈ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 Jëëhꜘ, jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ bä̱ä̱hˉ dsihꜘ kya̱a̱hˊ juuˈ taˉjuuˈ, pero niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙjä̱ꜘ ko̱o̱ˉ baˊ juuˈ kihꜗ.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Gaꜙhwë̱ë̱ˉ gaˊ ja̱a̱ˉ u̱u̱ꜗ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙkwaꜘ juuˈ taˉjuuˈ, gaꜙjäyhꜘ:
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 —Gaꜙnʉʉˊ jnäähꜗ gaꜙjäyhꜘ: “Jnäꜘ hlanꜚ gwahꜙ chihꜗ laˉ heˉ gaꜙlaꜗ kya̱a̱hˊ gooˉ dsaˉ, pero jnäꜘ jmeenˋ jyohꜘ kya̱a̱hˊ hnëˉ jmɨɨˊ hiꜙ niꜙ saꜙ tänꜚ goonꜙ.”
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Niꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙdsooꜘ juuˈ kiyhꜗ.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Heˉja̱ˉ gaꜙnooˉ jmiˉdsaˉ hi̱ˉ kye̱ˉ nëˊ to̱ꜗdsaahˋ jeeˊ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús:
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Pero Jesús gaꜙnooˉ tiiˊ goˉte˜, moꜙsoꜙ gaꜙngɨɨyꜘ niꜙ miihˉ. Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙngɨɨꜘ jmiˉdsaˉ jø̱ø̱hˈ heꜘ juuˈ kiyhꜗ:
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Heˉja̱ˉ läꜙ maˉkye̱hˊ ja̱ˉ jmiˉdsaˉ jø̱ø̱hˈ heꜘ hmɨɨhˉ kihꜗ gaꜙgɨɨyꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Jeeˊ naˉ maˉnʉʉhˉ hnähꜘ heˉ maˉmiˉkwa̱yhꜗ Dio. ¿Heeˉ jwahꜘ hnähꜘ? —gaꜙjähꜘ dsaˉjø̱ø̱hˈ heꜘ.
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙløøꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ tiˉhñey˜ kihꜗ Jesús. Gaꜙløøyꜘ moˉnëˊ Jesús, gaꜙkwayꜘ kihꜗ mahꜗ maˊ sɨɨyhꜙ:
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Läꜙ maˊ gyaˈ Peeˊ hoˊhneꜚ ja̱ˉ, jaꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊ kihˈ jmiˉdsaˉ jø̱ø̱hˈ heꜘ.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Maˊ gaꜙjëëyꜗ gyaꜗ Peeˊ llooh˜ jeˉ, gaꜙjäyhꜘ:
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 —Ja̱hꜙha̱ˈ, saꜙ manꜙ hi̱ˉ kihꜗ naˉ hlëëhˊ, saꜙ kyu̱u̱nꜙ dsaˉ naˉ —gaꜙjähꜘ Peeˊ.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ kaˉlähꜘ chehꜗ Peeˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙsɨɨyhꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ:
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙhmäꜘ Peeˊ juuˈ heˉ saꜙ kyu̱u̱yꜙ Jesús. Ko̱ˉhwëëꜘ gaˊ ja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙsɨɨyhꜙ Peeˊ kaˉlähꜘ:
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Heˉja̱ˉ gaꜙløøꜗ Peeˊ hlëëhꜙ kya̱a̱hˊ dsoˊjwɨɨꜘ hiꜙ gaꜙtä̱ä̱yˉ Dio.
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Hor˜ ja̱ˉ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ ji̱i̱h˜ hooh˜ chaahˊ dsooˈ, jeeˊ ja̱ˉ gaꜙläꜙdsooh˜ dsëꜗ Peeˊ juuˈ heˉ gaꜙjähꜘ Jesús gaꜙsɨɨyhꜙ jä̱ä̱ꜗ: “Jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ tëˈ to̱ˈ ji̱i̱h˜ hoohꜗ chaahˊ dsooˈ, hneˉ maˉtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ maˉhmähˊ juuˈ heˉ saꜙ kyu̱u̱hꜙ jnäꜘ.”
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.