Marcos 13

Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús kooꜘ gwahꜙ jeeˊ maˊ gyayˈ ja̱ˉ, ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ ja̱a̱ˉ discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
1 Ao sair Jesus do templo, disse-lhe um de seus discípulos: Mestre! Que pedras, que construções!
2 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ:
2 Mas Jesus lhe disse: Vês estas grandes construções? Não ficará pedra sobre pedra, que não seja derribada.
3 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙnääyꜗ taꜙ nëˊ mohꜘ Olivo taꜙ chaˊnëˊ gwahꜙ ja̱ˉ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙgyaˉ Jesús. Hiꜙ Peeˊ, Jacobo, Jwa̱a̱ꜚ, kya̱a̱hˊ Andreˊ gaꜙngɨɨꜘ juuˈ kiyhꜗ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ tä̱ä̱yhˊ ka̱hꜘ kihꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
3 No monte das Oliveiras, defronte do templo, achava-se Jesus assentado, quando Pedro, Tiago, João e André lhe perguntaram em particular:
4 —Chiihˊ jnäähꜗ lɨhꜘ leꜘ läꜙjëꜙ heˉ maˉjähꜘ, heeˉ lii˜ jmeeꜗ waˊraˉ yaꜙjä̱hꜙ läꜙteꜗ juuˈ naˉ.
4 Dize-nos quando sucederão estas coisas, e que sinal haverá quando todas elas estiverem para cumprir-se.
5 Heˉja̱ˉ gaꜙløøꜗ Jesús jmeeyh˜ juuˈ:
5 Então, Jesus passou a dizer-lhes: Vede que ninguém vos engane.
6 Jëëhꜘ, jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ yaˉnääꜘ hi̱ˉ ka̱ꜗ nëˊ kinꜙ, mahꜗ jäyhꜙ: “Jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ Cristo hi̱ˉ maˉche̱e̱ꜗ Dio.” Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ miˉga̱a̱yꜙ.
6 Muitos virão em meu nome, dizendo: Sou eu; e enganarão a muitos.
7 ʼGaˊ maˉnʉʉhˉ hnähꜘ kihꜗ hniiˉ hiꜙ läꜙchaˉ juuˈ kihꜗ hniiˉ taꜙ laꜙ taꜙ jnøꜙ, taꜙ jø̱ø̱hˋ hnähꜘ hñaahꜗ. Jëëhꜘ läꜙja̱ˉ lleˋ kihˈ leꜘ, pero ja̱ꜙ läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ lla̱a̱ꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ.
7 Quando, porém, ouvirdes falar de guerras e rumores de guerras, não vos assusteis; é necessário assim acontecer, mas ainda não é o fim.
8 Te̱e̱ꜗ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ ko̱o̱ˉ hwaꜗ kya̱a̱hˊ jyohꜘ hwaꜗ, hiꜙ te̱e̱ꜗ dsaˉtaˊ kya̱a̱hˊ jñahꜘ dsaˉtaˊ. Ja̱ꜙ heˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ jeeˊ jehˈ wɨɨꜘ hwaꜗ, ja̱ꜙ heˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ jeeˊ jëëˈ dsaˉ hooˊ hiꜙ chiˊjwa̱a̱ꜗ dsaˉ. Hehꜗ läꜙja̱ˉ ko̱o̱ˉ maˉløøꜗ baˊ jëë˜ dsaˉ wɨɨꜘ.
8 Porque se levantará nação contra nação, e reino, contra reino. Haverá terremotos em vários lugares e também fomes. Estas coisas são o princípio das dores.
9 ʼLe̱e̱hꜚ hnähꜘ, ngëëꜗ dsaˉ hnähꜘ kihꜗ dsaˉtaˊ, kwaꜗ dsaˉ kyahꜗ hnähꜘ nehꜙ gwahꜙ kihꜗ dsaˉ judiu, dsaˉjä̱ä̱yꜙ hnähꜘ chaˊnëˊ dsaˉtaˊ ka̱a̱hˊ kwa̱a̱t˜ kinꜙ. Jeeˊ ja̱ˉ kwahˈ hnähꜘ juˈdsooꜘ kinꜙ.
9 Estai vós de sobreaviso, porque vos entregarão aos tribunais e às sinagogas; sereis açoitados, e vos farão comparecer à presença de governadores e reis, por minha causa, para lhes servir de testemunho.
10 Jmeeꜙ biiꜗ kwaꜗ dsaˉ juˈhmëëꜘ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ, jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ lla̱a̱ꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ.
10 Mas é necessário que primeiro o evangelho seja pregado a todas as nações.
11 Taꜙ jmeeˉ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ haˉ läꜙ jwahˈ hnähꜘ waˊraˉ gaꜙta̱a̱hˉ dsaˉ hnähꜘ jaˊgooˉ dsaˉtaˊ. Taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ niꜙ miihˉ. Hor˜ ja̱ˉ, Dio baˊ kwaꜙ hʉʉˊdsëˉ haˉ läꜙ hlëëhˊ hnähꜘ. Ja̱ꜙ heꜘ hñaahꜗ hnähꜘ hlëëhˊ, Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ baˊ hlëëhˈ.
11 Quando, pois, vos levarem e vos entregarem, não vos preocupeis com o que haveis de dizer, mas o que vos for concedido naquela hora, isso falai; porque não sois vós os que falais, mas o Espírito Santo.
12 Ngëëꜗ dsaˉ ø̱ø̱hꜚ kihꜗ dsaˉtaˊ mahꜗ jngëëhꜗ dsihꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jmeeꜗ dsaˉ kihꜗ jo̱o̱ꜘ, hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ jmeeꜗ dsaˉ kihꜗ choˈjmiiyˉ mahꜗ jngëëhꜗ dsihꜘ.
12 Um irmão entregará à morte outro irmão, e o pai, ao filho; filhos haverá que se levantarão contra os progenitores e os matarão.
13 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ jmeeꜗ naˉhøøhˊ kyahˈ hnähꜘ kwa̱a̱t˜ kinꜙ. Pero hi̱ˉ kwëëhꜗ dsëꜗ läꜙji̱i̱hˈ lla̱a̱ꜙ, hi̱ˉ heꜘ baˊ lä̱ä̱ꜘ.
13 Sereis odiados de todos por causa do meu nome; aquele, porém, que perseverar até ao fim, esse será salvo.
14 ʼWaˊraˉ gaꜙllooꜗ jmɨɨˊ jëëhˈ hnähꜘ chehꜗ jahꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ naˊhøøꜘ ngëëˈ jeeˊ saꜙ gaꜙtë̱ë̱ꜘ nooyꜙ, läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ Daniel hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio. (Hi̱ˉ hëˉ juuˈ laˉ, waˊ läˉngëëyꜘ.) Maˊja̱ˉ, hnähꜘ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ hwaˈ Judea kyʉ̱ʉ̱ꜘ hnähꜘ taꜙ mohꜘ.
14 Quando, pois, virdes o abominável da desolação situado onde não deve estar (quem lê entenda), então, os que estiverem na Judeia fujam para os montes;
15 Hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ jwë̱ë̱ꜗ hneꜗ, waˊ jña̱a̱yˈ mahꜗ waˊ kyʉ̱ʉ̱ˈ bihꜗ, saꜙ waˊ kye̱yꜘ heˉ chaˉ chaˊnehꜙ.
15 quem estiver em cima, no eirado, não desça nem entre para tirar da sua casa alguma coisa;
16 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ nuuˉ kihꜗ, taꜙ waˊ llaˉnääyꜘ kiyhꜗ heˉ dsaˉkye̱yꜘ saˊhmɨɨhˉ.
16 e o que estiver no campo não volte atrás para buscar a sua capa.
17 Peerꜙ jwɨɨ˜ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ kya̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ maˊja̱ˉ, hiꜙ läꜙja̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ jä̱ä̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ gyu̱u̱ˉ kaˉlähꜘ.
17 Ai das que estiverem grávidas e das que amamentarem naqueles dias!
18 Ngɨɨˊ hnähꜘ kihꜗ Dio mahꜗ saꜙ laꜗ ji̱i̱ˉ gyʉʉꜘ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ kyʉ̱ʉ̱hꜗ hnähꜘ.
18 Orai para que isso não suceda no inverno.
19 Maˊja̱ˉ jëëꜗ dsaˉ wɨɨꜘ jwërte heˉ saꜙ maˉjëëꜙ dsaˉ läꜙ maˊ gaꜙnøøꜗ jmɨˉgyʉʉꜙ läꜙji̱i̱hˈ naꜗ. Ja̱ˉ ji̱i̱hˈ moꜙsoꜙ jëëꜗ gyihꜗ ji̱hˊko̱hꜘ.
19 Porque aqueles dias serão de tamanha tribulação como nunca houve desde o princípio do mundo, que Deus criou, até agora e nunca jamais haverá.
20 Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ jø̱ø̱ꜗ gaˊ Dio chaˉgaˊmiihˉ jmɨɨˊ jëëꜗ dsaˉ wɨɨꜘ, niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ saꜙ jä̱ꜗ ji̱i̱hꜙ. Pero taꜙlaꜙ kihꜗ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ kya̱a̱yˈ, cha̱hꜘ baˊ miˉlla̱a̱yꜙ jmɨɨˊ heˉ jëëꜗ dsaˉ wɨɨꜘ.
20 Não tivesse o Senhor abreviado aqueles dias, e ninguém se salvaria; mas, por causa dos eleitos que ele escolheu, abreviou tais dias.
21 ʼMaˊja̱ˉ cherˊmahꜗ cha̱a̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ jähꜘ: “Hi̱i̱ꜚ Cristo chehꜗ laˉ”, o “Hi̱i̱ꜚ Cristo chehꜗ jeeˊ ooꜙ”, taꜙ waˊ he̱e̱hꜘ hnähꜘ kiyhꜗ.
21 Então, se alguém vos disser: Eis aqui o Cristo! Ou: Ei-lo ali! Não acrediteis;
22 Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ taˉju̱u̱ˈ yaˉnääꜘ jäyhꜙ: “Jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ Cristo, jnäꜘ ngëënˊ juuˈ kihꜗ Dio.” Ja̱ꜙ heˉ ko̱o̱ˉ nëëˈ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ jmeeyꜗ, läꜙjwëꜘ jeeˊ miˉga̱a̱yꜙ dsaˉ, läꜙji̱i̱hˈ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ kya̱a̱ˈ Dio miˉga̱a̱yꜙ cherˊmahꜗ gaꜙlaꜗ.
22 pois surgirão falsos cristos e falsos profetas, operando sinais e prodígios, para enganar, se possível, os próprios eleitos.
23 Heˉja̱ˉ le̱e̱hꜚ hnähꜘ. Maˉjwahꜗ baˊ jnäꜘ jä̱ä̱ꜗ haˉ läꜙ leꜘ.
23 Estai vós de sobreaviso; tudo vos tenho predito.
24 ʼMaˉngëëꜘ maˉjëëꜙ dsaˉ läꜙjëꜙ heˉ wɨɨꜘ ja̱ˉ, ja̱ˉ ji̱i̱hˈ moꜙsoꜙ läꜙjnäꜘ jmëëꜗ hyooˉ, niꜙ jmëëꜗ kihꜗ sɨhˉ saꜙ läꜙjnäꜘ.
24 Mas, naqueles dias, após a referida tribulação, o sol escurecerá, a lua não dará a sua claridade,
25 Läꜙjë̱ë̱ꜙ nʉʉꜘ hi̱ˉ hë̱ë̱ꜚ gyʉʉhˈ läꜙsɨɨꜗ hø̱ø̱ˈ hiꜙ läꜙjëꜙ gaˊ heˉ chaˉ gyʉʉhˈ saˊjehꜗ.
25 as estrelas cairão do firmamento, e os poderes dos céus serão abalados.
26 Ja̱ˉgaˊ jë̱ë̱ˈ dsaˉ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ hi̱ˉ jä̱hꜘ gyʉʉhˈ jeeˊ jniiꜘ kya̱a̱hˊ chaˉmiihˉ beꜘ, la̱a̱yꜗ jø̱ø̱hˈ.
26 Então, verão o Filho do Homem vir nas nuvens, com grande poder e glória.
27 Ja̱ˉgaˊ che̱e̱yˈ ángele kya̱a̱yꜗ, jø̱ø̱yhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ kya̱a̱yˈ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ läꜙjëꜙ kye̱ꜘ kiihˋ jmɨˉgyʉʉꜙ, taꜙ ko̱ˉta̱a̱ˉ läꜙ gaꜙtëꜘ jyohꜘ ko̱ˉta̱a̱ˉ.
27 E ele enviará os anjos e reunirá os seus escolhidos dos quatro ventos, da extremidade da terra até à extremidade do céu.
28 ʼJëëˋ daˊ hnähꜘ haˉ läꜙ dsoo˜ juuˈ kihꜗ chaahˈ higo mahꜗ miˉtë̱ë̱ˈ hnähꜘ hñaahꜗ. Waˊraˉ gaꜙhyoˈ sɨhꜘjñohꜘ saˊji̱hꜘ kihꜗ, løø˜ dsaˉhyoꜙ mooˉ kihꜗ, maˉñehˊ baˊ hnähꜘ maˉngooꜗ gaꜙtëꜘ ji̱i̱ˉ jmaꜗ baˊ ja̱ˉ.
28 Aprendei, pois, a parábola da figueira: quando já os seus ramos se renovam, e as folhas brotam, sabeis que está próximo o verão.
29 Läꜙja̱ˉ hnähꜘ kaˉlähꜘ, waˊraˉ gaꜙjëëhˋ hnähꜘ dsaˉlaꜘ läꜙjëꜙ heˉ maˉjwahnꜗ laˉ, waˊ läˉñehˊ hnähꜘ heˉ maˉchehnꜗ hoˊhaahˊ kya̱a̱hˊ heˉ jä̱hnꜘ baˊ ja̱ˉ.
29 Assim, também vós: quando virdes acontecer estas coisas, sabei que está próximo, às portas.
30 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, saꜙ lla̱a̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ naˈ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ saꜙ gaˊ maˉläˉteꜗ läꜙjëꜙ heˉ maˉjwahnꜗ laˉ.
30 Em verdade vos digo que não passará esta geração sem que tudo isto aconteça.
31 Ngëëꜘ baˊ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ gyʉʉhˈ hwaꜗ, pero juuˈ kinꜙ läꜙ maˉchaˉ ja̱ˉbaˊ.
31 Passará o céu e a terra, porém as minhas palavras não passarão.
32 ʼPero niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ ñeˉ heeˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ, heeˉ hor˜ ja̱ˉ, niꜙ ángele hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ gyʉʉhˈ saꜙ ñeˉ, niꜙ Jo̱o̱ꜘ Dio saꜙ ñeˉ. Hñiiꜘ baˊ Tääˋ kya̱a̱nꜙ ñeˉ.
32 Mas a respeito daquele dia ou da hora ninguém sabe; nem os anjos no céu, nem o Filho, senão o Pai.
33 ʼHä̱ä̱ˋ hnähꜘ hñaahꜗ, miˉjnøøˊ hnähꜘ mɨˊnëhˊ, ngɨɨˊ hnähꜘ kyahꜗ kihꜗ Dio, jëëhꜘ saꜙ ñehˊ hnähꜘ lɨhꜘ lloo˜ jmɨɨˊ ja̱ˉ.
33 Estai de sobreaviso, vigiai [e orai]; porque não sabeis quando será o tempo.
34 Kweeˉ baˊ laˈ kyahꜗ hnähꜘ läꜙ laꜗ kihꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ yaꜙhë̱ë̱ꜗ ngooꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ. Gaꜙjä̱ꜘ hneꜗ kiyhꜗ, mahꜗ läꜙko̱o̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ taˊ kiyhˈ gaꜙtooyhˉ gooˉ dsaˉ kya̱a̱yꜗ. Hiꜙ gaꜙsɨɨyhꜙ dsaˉ hi̱ˉ høøꜙ hoˊhaahˊ: “Høøˊ kweeˉ, taꜙ gwɨ̱ɨ̱ˉ.”
34 É como um homem que, ausentando-se do país, deixa a sua casa, dá autoridade aos seus servos, a cada um a sua obrigação, e ao porteiro ordena que vigie.
35 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ hnähꜘ, taꜙ gwɨ̱ɨ̱ˉ hnähꜘ, jëëhꜘ saꜙ ñehˊ hnähꜘ lɨhꜘ jä̱hꜘ dsaˉjʉʉˊ hneˈ. Saꜙ ñehˊ hnähꜘ cheˊ taꜙ gaꜙnʉʉˉ jä̱yhꜘ, o cheˊ llaꜙnʉʉˈ, o cheˊ ko̱o̱ˉ hooh˜ chaahˊ dsooˈ, o taꜙlaꜙ høøˉ.
35 Vigiai, pois, porque não sabeis quando virá o dono da casa: se à tarde, se à meia-noite, se ao cantar do galo, se pela manhã;
36 Niꜙ saꜙ lii˜ gaˊ waˊraˉ ja̱yhꜗ, hnøøꜗ maˉnaˊllu̱u̱hˋ hnähꜘ mahꜗ saꜙ tä̱ä̱hˊ hnähꜘ naˉgwɨ̱ɨ̱hˉ hnähꜘ maˊja̱ˉ.
36 para que, vindo ele inesperadamente, não vos ache dormindo.
37 Läꜙjëꜙ heˉ jwahnꜙ laˉ, jwahnꜙ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ. Hnøøꜗ maˉnaˊllu̱u̱hˋ hnähꜘ.
37 O que, porém, vos digo, digo a todos: vigiai!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.