Lucas 9
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Gaꜙjø̱ø̱hˉ Jesús läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙkwëëyhꜗ beꜘ mahꜗ jmeeyꜗ hihꜙ hwë̱ë̱ꜙ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ hi̱ˉ jmeehꜙ dsaˉ hiꜙ gaꜙkwëëyhꜗ beꜘ mahꜗ miˉhlä̱ä̱yꜘ dsaˉdsaahˊ.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 Gaꜙche̱e̱yꜗ mahꜗ dsaˉkwayꜙ juuˈ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, hiꜙ läꜙkye̱ˉ heˉ miˉhlä̱ä̱yꜘ dsaˉdsaahˊ.
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ:
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Waˊ heˉ chaˉ heˉ hneꜗ jeeˊ llaˉnääꜗ hnähꜘ, ja̱ˉ goˉta̱a̱hˊ hnähꜘ haˉ ko̱o̱ˉ ji̱i̱hˈ läꜙhë̱ë̱hˊ hnähꜘ jeeˊ ja̱ˉ.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Cherˊmahꜗ chaˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ jeeˊ saꜙ he̱e̱yhꜙ hnähꜘ, ja̱ˉ hwë̱ë̱hˉ hnähꜘ goˉte˜ jeeˊ ja̱ˉ. Ja̱ˉ hlahꜘ hnähꜘ waˊhløøˉ heˉ naˉbeh˜ tɨɨhˊ hnähꜘ mahꜗ jmeeꜗ lii˜ heˉ maˉlaꜗ kwa̱a̱t˜ kihꜗ bihꜗ ja̱ˉ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ.
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Ja̱ˉgaˊ gaꜙta̱a̱yhˋ jwëˈ, gaꜙnääyꜗ läꜙko̱o̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ jwɨɨˉ kwayꜙ juˈhmëëꜘ kihꜗ Dio, maꜙlaꜙ miˉhlä̱ä̱yꜘ dsaˉdsaahˊ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ gaꜙnääyꜗ.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Herode hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ lleˊmohꜘ, gaꜙnuuꜘ läꜙjëꜙ heˉ maˊ jmeeꜙ Jesús. Saꜙ ñeyˉ heˉ hʉʉˊdsëˉ maˊ jmeeyˈ, jëëhꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ maˊ jähꜘ Jwa̱a̱ꜚ baˊ heꜘ hi̱ˉ maˉläˉji̱i̱hˋ.
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Hi̱ˉ jñahꜘ ko̱o̱ˉ nääꜗ maˊ jäyhꜘ: “Elía baˊ ooꜙ hi̱ˉ maˉhña̱a̱ꜘ.” Hiꜙ jñahꜘ gaˊ maˊ jähꜘ: “Goꜚ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ baˊ naˉ hi̱ˉ maˉläˉji̱i̱hˋ.”
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Herode hʉʉˊdsëˉ:
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Maˊ gaꜙllaꜙnääˋ läꜙjë̱ë̱ꜙ apóstole heꜘ, gaꜙjmeeyhꜗ juuˈ kihꜗ Jesús läꜙjëꜙ heˉ gaꜙjmeeyꜘ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙjä̱ä̱yꜗ ka̱hꜘ apóstole, gaꜙnääyꜗ taꜙ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ jä̱hꜙ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ che̱e̱ˉ Betsaida.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Pero maˊ gaꜙläꜙliihꜚ dsaˉ, gaꜙnääyꜗ cha̱a̱yˈ kaahˋ kiyhˈ. Gaꜙhe̱e̱hˉ bihꜗ dsaˉ heꜘ. Mahꜗ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ. Hiꜙ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ ngooˈ gaꜙhlooꜘ jmɨɨˊ ja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo gaꜙyaꜙjä̱hꜙ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 Ko̱o̱ˉ hñaꜘ mil maˊ te̱e̱ˈ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ. Heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ discípulo. Gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ gaꜙta̱a̱hˋ dsaˉ hwaꜗ.
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Ja̱ˉgaˊ gaꜙka̱ꜗ Jesús läꜙjëꜙ hñaꜘ heˊñiihꜚ ja̱ˉ, kya̱a̱hˊ läꜙu̱u̱ꜘ hmoohˉ heꜘ, gaꜙjëëyꜗ taꜙ gyʉʉhˈ mahꜗ gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio. Ja̱ˉgaˊ gaꜙlla̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙkwëëyhꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ naˊllayˉ chaˊnëˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ.
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ dsaˉ gaꜙkuhˉ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙkë̱ë̱ꜗ. Maˉlaꜙ maˉkuhˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, gaꜙka̱hˈ gyaꜙto̱ꜘ saˊmɨɨhˉ jwɨˊ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ ja̱ˉ.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Ko̱o̱ˉ häˊ maˊ gyaˈ Jesús ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio jeeˊ saꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ. Maꜙlaꜙ discípulo baˊ maˊ tä̱ä̱hˊ kya̱a̱yhˊ jeeˊ ja̱ˉ. Heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ:
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 —Ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ jähꜘ, Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ baˊ hneˉ. Jñahꜘ jähꜘ, Elía baˊ hneˉ. Jñahꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ jähꜘ, hneˉ la̱a̱hꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ hi̱ˉ maˉläˉji̱i̱hˋ —gaꜙjähꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ.
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 Pero gaꜙta̱a̱hˉ Jesús juuˈ discípulo kya̱a̱yꜗ mahꜗ saꜙ kooyhꜗ juuˈ ja̱ˉ kya̱a̱hˊ niꜙ ja̱a̱ˉ.
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 Hiꜙ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Ja̱ˉgaˊ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ:
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 Jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ hä̱ä̱˜ hñiiꜘ mahꜗ saꜙ ju̱u̱yꜘ, hi̱ˉ heꜘ ju̱u̱ꜘ baˊ. Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ kwa̱a̱˜ hñiiꜘ ju̱u̱ꜘ kwa̱a̱t˜ kinꜙ, hi̱ˉ heꜘ baˊ lä̱ä̱ꜘ.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 ¿Heeˉ yaˊjøøꜚ ka̱ꜗ dsaꜙ maꜙkeꜙ gaꜙlɨyhꜗ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ mahꜗ waˊraˉ gaꜙju̱u̱yꜗ, saꜙ të̱ë̱yhꜗ kihꜗ Dio? ¿Heeˉ jmääꜗ kiyhꜗ cherˊmahꜗ gaꜙhe̱e̱yꜗ hñiiyꜘ?
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Cherˊmahꜗ hi̱ˉ jmeeꜙ naˉhiihˊ kinꜙ o kya̱a̱hˊ juuˈ kinꜙ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jmeeꜗ naˉhiihˊ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ kya̱a̱yhˊ, waˊraˉ ja̱yhꜗ kaˉlähꜘ jeeˊ jeˉ jihˈgye̱hꜗ kiyhꜗ, ja̱ˉbaˊ kya̱a̱hˊ jeˉ kihꜗ Tääˋ, hiꜙ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ ángele hi̱ˉ naˉjngëëˈ kya̱a̱yꜗ.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Pero juˈdsooꜘ jwahnꜙ, cha̱a̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ laˉ, saꜙ ju̱u̱yꜘ jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉjëëyꜙ haˉ läꜙ laꜗ beꜘ kihꜗ Dio hi̱ˉ jmeeꜙ hihꜙ.
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Maˉngëëꜘ gaˊ ko̱o̱ˉ jñaaꜗ jmɨɨˋ heˉ gaꜙhlëëyhꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙwɨɨꜗ Jesús ko̱o̱ˉ mohꜘ naˊngɨɨyˊ kiyhˈ kihꜗ Dio ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Peeˊ kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ kya̱a̱hˊ Jacobo.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio, gaꜙläꜙsɨɨꜗ moˉnëyˊ. Hmɨɨhˉ kiyhꜗ gaꜙlaꜗ tøˉjlë̱ë̱ˉ ñihꜗ.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Gaꜙläꜙjnääꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ llaꜙ juuˈ kya̱a̱yhˊ. Ja̱a̱ˉ heꜘ Moisé, hiꜙ ja̱a̱ˉ heꜘ Elía,
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 hi̱ˉ gaꜙläꜙjnääꜘ jeeˊ jnäꜘ jihˈgye̱hꜗ ja̱ˉ. Maˊ hlëëyhꜙ haˉ läꜙ yaˉhë̱ë̱ˈ Jesús jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ, heˉ läꜙteꜗ jeeˊ jwɨɨˉ Jerusalén baˊ ja̱ˉ.
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Peeˊ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ jeeˊ ja̱ˉ, maꜙkeꜙ läꜙgwɨ̱ɨ̱yꜙ maˊ kwayꜙ beꜘ. Gaꜙjëëꜗ bihꜗ haˉ ko̱o̱ˉ saꜙ jø̱ø̱hˈ Jesús hä̱ä̱ˊ jeeˊ kihˈ läꜙu̱u̱ꜘ dsaˉ heꜘ.
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ ngooˈ gaꜙläꜙø̱ø̱ꜘ dsaˉ heꜘ, gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ Jesús:
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Hlëëhꜙ gyihꜗ läꜙja̱ˉ, maˊ gaꜙjyooꜗ ko̱o̱ˉ jniiꜘ heˉ gaꜙlä̱ä̱yˉ läꜙjë̱ë̱yꜙ. Maˊ gaꜙjëëꜗ Peeˊ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ naˉlä̱ä̱yˉ jniiꜘ ja̱ˉ, jaꜗ gaꜙläꜙgoyhꜙ.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Jeeˊ jniiꜘ ja̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ ko̱o̱ˉ juuˈ heˉ jähꜘ läꜙlaˉ:
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Maˉngëëꜘ maˉhlëëyhꜘ läꜙja̱ˉ, gaꜙjä̱ꜘ hñiiꜘ Jesús. Pero discípulo kya̱a̱yꜗ saꜙ gaꜙkoohꜗ niꜙ miihˉ juuˈ kya̱a̱hˊ niꜙ ja̱a̱ˉ, gaꜙläꜙhɨɨˋ miihˉ gaꜙhmäyꜘ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙjëëyꜗ ja̱ˉ.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Maˊ gaꜙjnäꜗ jyohꜘ jmɨɨˊ, gaꜙjña̱a̱yꜗ mohꜘ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ. Jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ yaꜙnääꜗ gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ Jesús.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Jeeˊ kihˈ dsaˉ heꜘ maˊ hä̱ä̱ˊ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ ki̱ˉga̱a̱ˉ, maˊ jäyhꜘ:
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Läꜙlaˉ jmeeꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kiyhꜗ. So̱o̱yh˜ kiyhꜗ mahꜗ jmeeyꜙ hooyh˜ jeeˊ kɨˉbä̱ä̱yˉ. Jmeeyꜙ hwëëˉ pehꜘ hooyˊ. Maˉhwa̱a̱yꜘ goˉteˈ, ja̱ˉgaˊ tʉ˜ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ kiyhꜗ.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Maˉchu̱u̱nꜗ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱hꜗ mahꜗ maˊ lle̱e̱yꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ pero saꜙ maˉlɨyh˜ —gaꜙjähꜘ jmiiˉ chihˉ heꜘ.
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ:
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ ngooˈ yaˉjä̱hꜙ chihˉ heꜘ kihꜗ Jesús, jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ gaꜙjwä̱ä̱yꜗ hwaꜗ mahꜗ gaꜙkɨˉ gaꜙbä̱ä̱yˉ wɨɨꜘ jwërte. Pero gaꜙjʉʉhꜗ Jesús kihꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ mahꜗ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ chihˉ heꜘ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙngëëyꜗ chihˉ heꜘ kihꜗ jmiiyˉ.
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëꜗ haˉ ko̱hꜘ saꜙ jø̱ø̱hˈ la̱a̱ꜗ Dio.
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 —Waˊ läˉngëëhꜘ hnähꜘ kweeˉ juuˈ laˉ. Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ, lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ ngëëꜗ dsihꜘ gooˉ jñahꜘ dsaˉ.
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Pero discípulo kya̱a̱yꜗ saꜙ gaꜙläꜙngëëꜘ juuˈ ja̱ˉ. Maˊ naˉjlëˉ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙngëëyꜘ. Hiꜙ maˊ goyhꜙ maˊ ngɨɨyˈ juuˈ kihꜗ Jesús heˉ hnøøꜗ jähꜙ juuˈ ja̱ˉ.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙta̱a̱hˋ gaꜙtiˉ gaꜙchooꜘ juuˈ hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ le̱e̱yꜘ jø̱ø̱hˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Pero gaꜙläꜙkyʉʉh˜ Jesús hʉʉˊdsëˉ heˉ maˊ jmeeyꜙ. Heˉja̱ˉ gaꜙtëëyhꜗ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ mahꜗ gaꜙche̱e̱yhˉ kooꜘ kiyhꜗ.
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 Heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ:
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jwa̱a̱ꜚ:
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Maˊ ngooˈ yaꜙjä̱hꜙ jmɨɨˊ dsa̱a̱hˈ Jesús gyʉʉhˈ, heˉja̱ˉ ko̱o̱ˉ häˊ baˊ maˉllaꜘ dsëyꜗ ngooyꜗ taꜙ Jerusalén.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Gaꜙche̱e̱yꜗ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙnääꜗ jä̱ä̱ꜗ kiyhꜗ taꜙ hwaꜗ kihꜗ dsaˉ samaritano. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ngɨɨyꜙ haˉ jeeˊ maˊ jä̱yˈ.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Pero saꜙ gaꜙhiiꜗ dsaˉ samaritano maˊ he̱e̱yhꜙ. Jëëhꜘ, maˊ jmeeyꜙ kwa̱a̱t˜ heˉ dsooꜗ Jesús taꜙ Jerusalén baˊ.
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Maˊ gaꜙnuuꜘ Jacobo kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ:
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús hñiiꜘ mahꜗ gaꜙjʉʉyhꜗ kihꜗ läꜙu̱u̱ꜘ discípulo heꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ:
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 Jëëhꜘ, saꜙ jaꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ mahꜗ jngëëyhꜗ dsaˉ. Jayꜗ mahꜗ lä̱ä̱yꜗ dsaˉ baˊ —gaꜙjähꜘ Jesús.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙta̱a̱yhˋ jwëˈ gaꜙnääyꜗ, ja̱a̱ˉ dsaˉ gaꜙsɨɨhꜙ Jesús:
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Mahꜗ jñahꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ:
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Jñahꜘ kaˉlähꜘ gaꜙjähꜘ sɨɨyhꜙ Jesús:
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.