Lucas 6
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ, gaꜙngëëꜘ Jesús jeeˊ maˉnaˉjnääˊ chaahˈ trigo. Gaꜙhnäꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ miihˉ saˊgwa̱hꜘ trigo, gaꜙgyeyꜗ kya̱a̱hˊ gooyˉ mahꜗ gaꜙkuyhˉ.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Heˉja̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ fariseo gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ discípulo heꜘ:
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Gaꜙheyꜗ nehꜙ gwahꜙ mahꜗ gaꜙkuyhˉ heˊñiihꜚ heˉ maˉnaˉjø̱ø̱ꜚ heˉ saꜙ lleˋ kihˈ maˊ kuyhꜙ hiꜙ gaꜙkwëëyhꜗ dsaˉ kya̱a̱yꜗ kaˉlähꜘ. Jëëhꜘ, maꜙlaꜙ jmiˉdsaˉ baˊ maˊ naˉngëˈ jwëˈ kuyhꜙ heˊñiihꜚ ja̱ˉ.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Hiꜙ gaꜙjäyhꜘ kaˉlähꜘ:
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Jyohꜘ kaˉlähꜘ jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ gaꜙheꜗ Jesús nehꜙ gwahꜙ mähˉ mahꜗ gaꜙløøyꜗ kwayꜙ juuˈ. Jeeˊ ja̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˉläˉki̱i̱ꜙ maˉgooˉ raˉllu̱u̱ꜗ.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Hiꜙ maˊ tä̱ä̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley kya̱a̱hˊ dsaˉ fariseo tä̱ä̱y˜ Jesús, maˊ jëëy˜ cheˊ miˊhlä̱ä̱yꜘ dsaˉ jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ mahꜗ läꜙja̱ˉ maˊ leꜘ maˊ hnɨɨyˈ kiyhꜗ.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Pero maˊ ñeˉ baˊ Jesús heˉ hʉʉˊdsëˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˉläˉki̱i̱ꜙ maˉgooˉ heꜘ:
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ:
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Gaꜙjëëꜗ Jesús ko̱ˉhwëëꜘ läꜙja̱ˉ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ kiyhꜗ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ heꜘ:
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Peerꜙ gaꜙläꜙlle̱e̱ꜘ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ dsaˉkya̱a̱yhˊ:
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Jmɨɨˊ ja̱ˉ ñeeˊ Jesús taꜙ ko̱o̱ˉ mohꜘ naˊngɨɨyˊ kiyhꜗ kihꜗ Dio läꜙji̱i̱hˈ gaꜙjnäyhꜗ hwëˈ ja̱ˉ.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Maˊ gaꜙjnäꜗ ja̱ˉ, gaꜙtëëyhꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ, mahꜗ gaꜙlle̱e̱yhˉ gyaꜙtu̱u̱ꜘ baˊ. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙtëëyhꜗ apóstole.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Gaꜙlle̱e̱yhˉ Simón hi̱ˉ maˊ tëëyh˜ Peeˊ, Andreˊ ø̱ø̱hꜚ Simón, Jacobo kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ, Felipe kya̱a̱hˊ Bartolomé,
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Matäˊ, Tamá, Jacobo jo̱ˉñʉʉhꜚ Alfeo, Simón hi̱ˉ maˊ tëëyh˜ Zelote,
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Juda ø̱ø̱hꜚ Jacobo, kya̱a̱hˊ Juda Iscariote hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ Jesús.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Gaꜙjña̱a̱ꜗ Jesús taꜙ hwaꜗ mɨɨꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱yꜗ. Peerꜙ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ gaꜙllaꜙnääꜗ jeeˊ ja̱ˉ, dsaˉ cha̱a̱ˉ läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ Judea, kya̱a̱hˊ dsaˉ cha̱a̱ˉ Jerusalén, dsaˉ cha̱a̱ˉ Tiro kya̱a̱hˊ Sidón jwɨɨˉ heˉ täähˊ chaˊhooˊ jmɨˉñeehꜚ. Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ gaꜙllaꜙnääꜗ heˉ hnøøyꜗ nuuyꜗ juuˈ kihꜗ Jesús hiꜙ gaꜙllaꜙnääꜗ hi̱ˉ dsaahˊ mahꜗ jä̱ꜗ kiyhꜗ.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ jëë˜ wɨɨꜘ heˉ maˊ jmeeꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kiyhꜗ, läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙjä̱ꜗ kiyhꜗ.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Heˉja̱ˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ biiꜗ haˉ läꜙ jeeˊ të̱ë̱yˈ su̱yꜗ miihˉ saˊhmɨɨhˉ kihꜗ Jesús, kihꜗ heˉ maˊ hwëëˉ beꜘ kiyhꜗ heˉ kya̱a̱hˊ maˊ miˉhlä̱ä̱yꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Gaꜙjëëꜗ Jesús jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Lluꜗ laꜗ kyahꜗ hnähꜘ hi̱ˉ kyo̱hꜙ naꜗ, jëëhꜘ lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ moꜙsoꜙ läꜙkya̱hꜗ hnähꜘ. Lluꜗ laꜗ kyahꜗ hnähꜘ hi̱ˉ kɨˉhooh˜ naꜗ, jëëhꜘ ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ läꜙcha̱a̱hˉ hnähꜘ lluꜗ.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 ʼLluꜗ laꜗ kyahꜗ hnähꜘ waˊraˉ gaꜙläꜙhøøhˋ dsaˉ kyahꜗ hnähꜘ, o waˊraˉ gaꜙhwë̱ë̱ꜗ dsaˉ hnähꜘ jeeˊ kiyhˈ, waˊraˉ gaꜙhlëëhꜘ dsaˉ wɨɨꜘ kyahꜗ hnähꜘ, o waˊraˉ gaꜙjmä̱ä̱yꜗ hnähꜘ läꜙko̱hꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ hlë̱ë̱hˈ kwa̱a̱t˜ kihꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Läꜙ maˊ dsaˉngëëꜘ hnähꜘ läꜙja̱ˉ, waˊ jë̱ë̱ˉ hohꜘ hnähꜘ, waˊ cha̱a̱hˉ hnähꜘ lluꜗ, jëëhꜘ chaˉ ko̱o̱ˉ heˉ lluꜗ jwërte heˉ hñahꜙ hnähꜘ gyʉʉhˈ yaꜙjwɨɨꜗ. Maꜙraꜙ heˉ jmeehꜙ baˊ dsaˉ hnähꜘ, jëëhꜘ läꜙja̱ˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱yꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 ʼPeerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ dsaˉ chaˉ kuuˊ. Jëëhꜘ, ja̱ˉbaˊ ji̱i̱hˈ kye̱hˊ hnähꜘ oˉjø̱hꜙ dsëˉ.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Peerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ hi̱ˉ naˉkë̱ꜚ naꜗ, jëëhꜘ lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ läꜙkya̱hꜗ hnähꜘ. Peerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ ngɨɨ˜ naꜗ. Jëëhꜘ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ kɨˊhoohˊ hnähꜘ.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Peerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ waˊraˉ gaꜙhlëëhꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ lluꜗ kyahꜗ hnähꜘ. Jëëhꜘ läꜙja̱ˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱yꜗ kihꜗ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ taˉjuuˈ kihꜗ dsaꜙ.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 ʼPero jnäꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ nuuˉ jeeˊ laˉ. Waˊ hnaahꜙ hnähꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˉhøøhˊ kyahˈ hnähꜘ. Jmeeˊ lluˈ kihꜗ hi̱ˉ saꜙ hnääꜗ hnähꜘ.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Ngɨɨˊ hnähꜘ lluꜗ kihꜗ hi̱ˉ jwä˜ dsoˊjwɨɨꜘ kyahꜗ hnähꜘ. Ngɨɨˊ hnähꜘ kihꜗ Dio kihꜗ hi̱ˉ jnaahˉ hnähꜘ juuˈ wɨɨꜘ.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Cherˊmahꜗ hi̱ˉ gaꜙjnooꜗ ko̱o̱ˉ jwooˈ moˉnëhˊ, kwëëyhˋ kaˉlähꜘ jyohꜘ jwooˈ. Hiꜙ cherˊmahꜗ hi̱ˉ gaꜙjñuuhˉ hmɨhˉllooꜘ kyahꜗ, kwëëyhˋ kaˉlähꜘ saˊko̱o̱hˉ.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Cherˊmahꜗ hi̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ miihˉ heˉ chaˉ kyahꜗ, ja̱ˉ kwëëyhꜘ baˊ. Hiꜙ cherˊmahꜗ hi̱ˉ gaꜙjñuuhꜗ heˉ laꜗ kyahꜗ, moꜙtoꜙ ngɨɨhˋ heˉ ja̱ˉ.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Läꜙko̱o̱ˉ hnoohˉ hnähꜘ jmeeꜗ dsaˉ kyahꜗ hnähꜘ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jmeeˊ hnähꜘ kiyhꜗ kaˉlähꜘ.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 ʼPero, cherˊmahꜗ hnaahꜙ hnähꜘ maꜙlaꜙ hi̱ˉ hnääꜗ hnähꜘ baˊ, ¿haˉ jmääꜗ heˉ naˉ kyahꜗ hnähꜘ? Jëëhꜘ, läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ hi̱ˉ hñaaˉ dsëꜗ, hnääyꜗ maꜙlaꜙ hi̱ˉ hnääꜗ hñiiyꜘ baˊ.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Hiꜙ cherˊmahꜗ jmeehˉ hnähꜘ lluꜗ kihꜗ hi̱ˉ jmeeꜙ lluꜗ kyahꜗ hnähꜘ, ¿haˉ jmääꜗ heˉ naˉ kyahꜗ hnähꜘ? Jëëhꜘ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jmeeꜙ hi̱ˉ hñaaˉ dsëꜗ kaˉlähꜘ.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙmiꜙhä̱ä̱hˈ hnähꜘ dsaˉ hi̱ˉ la̱a̱hꜘ hnähꜘ ngëëyꜗ baˊ, ¿haˉ jmääꜗ heˉ naˉ kyahꜗ hnähꜘ? Jëëhꜘ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jmeeꜙ hi̱ˉ hñaaˉ dsëꜗ, miˉhä̱ä̱yꜙ dsaˉ hi̱ˉ la̱a̱yꜗ ngëëꜗ baˊ.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Heˉja̱ˉ waˊ läˉhnaahꜙ hnähꜘ hi̱ˉ naˉhøøhˊ kyahˈ hnähꜘ, jmeeˊ hnähꜘ heˉ lluꜗ baˊ, miˉhä̱ä̱hˈ hnähꜘ heˉ chaˉ kyahꜗ hnähꜘ. Taꜙ jø̱ø̱ˋ heˉ ngëëyꜗ kaˉlähꜘ. Läꜙja̱ˉ baˊ hñahꜙ hnähꜘ heˉ lluꜗ jwërte. Hiꜙ le̱e̱hꜘ hnähꜘ jo̱o̱ꜘ Dio hi̱ˉ gyaꜗ gyʉʉhˈ yaꜙjwɨɨꜗ. Jëëhꜘ, lluꜗ dsëyꜗ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ saꜙ kwaꜙ tiˊhmaahˊ hiꜙ läꜙkye̱ˉ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ hñaaˉ dsëꜗ kaˉlähꜘ.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Waˊ läˉñihꜘ hohꜘ hnähꜘ ja̱ˉbaˊ läꜙko̱hꜘ dsaˉläˉñihꜘ dsëꜗ Tääˋ jnänˋ.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 ʼTaꜙ ka̱ˉ hnähꜘ kwa̱a̱t˜ kihꜗ jñahꜘ, mahꜗ saꜙ ka̱ꜗ Dio kwa̱a̱t˜ kyahꜗ hnähꜘ. Taꜙ jwäꜘ hnähꜘ dsoˊjwɨɨꜘ kihꜗ dsaꜙ mahꜗ saꜙ jwäꜗ Dio dsoˊjwɨɨꜘ kyahꜗ hnähꜘ. Jmeeˊ hnähꜘ jø̱hˉ hohꜘ mahꜗ jmeeꜗ Dio jø̱hˉ dsëꜗ kihꜗ dsoˊkyeˉ kyahꜗ hnähꜘ.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Kwëëhˋ hnähꜘ dsaˉ, mahꜗ kwëëhꜗ Dio hnähꜘ. Kwaꜗ baˊ Dio heˉ saꜙ kya̱a̱hˊ hihꜙ, jmeeyꜗ naˉhla̱a̱hˊ lluˈ, naˉka̱hˈ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙsa̱a̱ꜗ goˉte˜. Jëëhꜘ, kya̱a̱hˊ ja̱ˉbaˊ heˉ llahˉ hnähꜘ hihꜙ, lla̱a̱ꜗ Dio hnähꜘ hihꜙ.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Hiꜙ gaꜙhlë̱ë̱hꜗ Jesús dsaˉ kya̱a̱hˊ juuˈ naˉhmääˊ laˉ:
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Saꜙ jø̱ø̱hˈ gaˊ discípulo läꜙko̱hꜘ gaˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱yꜗ. Pero maˉlaꜙ maˉhñaaˉ të̱ë̱yˉ, ja̱ˉgaˊ le̱e̱yꜘ kweeˉ baˊ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱yꜗ.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 ʼ¿Heˉlaˈ jëëhꜘ waˊhløøˉ heˉ häˊ mɨˊnëˊ ø̱ø̱hˈ mahꜗ saꜙ jëëhꜘ daˊ waˊhløøˉ jʉʉhˉ heˉ häˊ mɨˊnëhˊ hñaahˈ?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 ¿Haˉ läꜙja̱ˉ jwɨɨhˈ ø̱ø̱hꜗ: “Kwaˊ daˊ waˊ llenˋ waˊhløøˉ heˉ häˊ mɨˊnëhˊ”, mahꜗ saꜙ jëëhꜘ häˊ gaˊ heˉ jʉʉhˉ gaˊ kyahˈ hñaahꜗ? ¡Heˉ baˊ cheˉ taˉju̱u̱hˈ hneˉ! Lleˊ daˊ jä̱ä̱ˈ waˊhløøˉ jʉʉhˉ heˉ häˊ mɨˊnëhˊ hñaahˈ. Ja̱ˉgaˊ naꜙ jëëhˈ kweeˉ mahꜗ llehˈ waˊhløøˉ heˉ häˊ mɨˊnëˊ ø̱ø̱hˈ.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 ʼChaahˈ hmaˉ lluꜗ saꜙ hɨɨˉ mɨɨˈ heˉ hlɨɨhˈ. Hiꜙ läꜙja̱ˉ chaahˈ hmaˉ hlɨɨhˈ saꜙ hɨɨˉ mɨɨˈ heˉ lluꜗ.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Mɨɨˈ kihꜗ jmeeꜙ lii˜ haˉ läꜙ laꜗ chaahˈ hmaˉ. Jëëhꜘ, saꜙ chooh˜ dsaˉ mɨˈhigo kihꜗ chaahˈ to̱o̱ꜘ, niꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ chooh˜ dsaˉ mɨˈjëhꜗ kihꜗ chaahˈ to̱o̱ꜘ kaˉlähꜘ.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Dsaˉ llu̱u̱ꜗ hlëëyhꜙ juuˈ lluꜗ jmahꜗ, jëëhꜘ heˉ naˉ baˊ täähˊ tuhˉdsëyꜗ. Dsaˉ hi̱ˉ hlë̱ë̱hˈ, hlëëyhꜙ juuˈ hlɨɨhꜗ jmahꜗ, jëëhꜘ heˉ naˉ baˊ täähˊ tuhˉdsëyꜗ. Jëëhꜘ heˉ naˉmahꜘ nehꜙ tuhˉdsëꜗ dsaˉ, heˉ ja̱ˉ baˊ hlëëyhꜙ.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 ʼ¿Heˉlaˈ tëëhꜙ hnähꜘ kinꜙ, “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ” mahꜗ saꜙ jmeehˉ hnähꜘ läꜙjëꜙ heˉ jwahnꜙ?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ haˉ läꜙ la̱a̱ꜗ hi̱ˉ gwa̱ꜘ goˉnʉʉꜘ juuˈ kinꜙ mahꜗ jmeeyꜙ läꜙ jwahnꜙ.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 La̱a̱yꜗ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ko̱o̱ˉ hneˉ. Gaꜙgyuyꜗ ñiihˊ nëˊ ku̱u̱ˊ hlooˉ, mahꜗ gaꜙchiyhꜘ maˉtɨɨˊ kihˈ nëˊ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ. Maˊ gaꜙjʉʉhꜗ jmɨɨˉ, gaꜙhlähꜘ hneꜗ ja̱ˉ. Pero niꜙ miihˉ saꜙ gaꜙjehꜗ, jëëhꜘ maˊ chihˈ hwehˉ nëˊ ku̱u̱ˊ hlooˉ.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Pero hi̱ˉ nuuˉ juuˈ kinꜙ mahꜗ saꜙ gaꜙjmeeyꜘ heˈ, la̱a̱yꜗ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hneꜗ kihꜗ nëˊ gwaahˊ jmahˈ. Niꜙ saꜙ chaˉ gaꜙchiyhꜘ maˉtɨɨˊ kihˈ. Maˊ gaꜙjʉʉhꜗ jmɨɨˉ, gaꜙhlähꜘ hneꜗ ja̱ˉ kya̱a̱hˊ beꜘ mahꜗ gaꜙtohꜘ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙhe̱e̱ꜗ goˉte˜ —gaꜙjähꜘ Jesús.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.