Lucas 24
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Tiih˜ goˉte˜ toˉnëˊ jmɨɨˊ kihˈ seman˜, gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ jeeˊ maˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ ja̱ˉ, maˊ kye̱yˉ läꜙjëꜙ heˉ hɨɨˉ miˉjwɨɨˉ heˉ gaꜙmiꜙlluyꜗ ja̱ˉ hiꜙ jñahꜘ gaˊ dsaˉmëꜘ gaꜙjmeeꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ jeeˊ ja̱ˉ, ku̱u̱ˊ heˉ maˊ naˉjnëˉ hooˊ toˉhø̱ø̱ˉ maˉnaˉbäˊ taꜙ kooꜘ.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Maˊ gaꜙta̱a̱yhˋ nehꜙ toˉhø̱ø̱ˉ gaꜙjëëyꜗ moꜙsoꜙ kyeˉ jmɨˉngoꜗ kihꜗ Jesús Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Jeeˊ tä̱ä̱yhˊ jmeeyꜙ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ, läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙllaꜙsë̱ë̱hˋ chu̱hꜙ kiyhꜗ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ kye̱hˊ hmɨɨhˉ tøˉjlë̱ë̱ˉ ñihꜗ.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Gaꜙjwa̱a̱hˈ jwërte dsaˉmëꜘ heꜘ, gaꜙjyooyꜗ moˉnëyˊ taꜙ hwaꜗ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ läꜙu̱u̱ꜘ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ sɨɨyhꜙ:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Moꜙsoꜙ cha̱a̱ˉ jeeˊ laˉ. Hi̱i̱ꜚ maˉläˉji̱i̱hˋ. Miˉdsoohꜚ hohꜘ hnähꜘ heˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ maˊ gyaˈ gyihꜗ hwaꜗ Galilea,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 läꜙko̱hꜘ maˊ gaꜙjäyhꜘ läꜙlaˉ: “Laꜗ biiꜗ kihꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ ngëëꜗ dsihꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hñaaˉ dsëꜗ, mahꜗ tä̱ä̱yꜙ dsohꜘ hmaˉcruꜚ. Hiꜙ gaˊ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ läꜙji̱i̱yhˊ kaˉlähꜘ.”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ja̱ˉgaˊ gaꜙläꜙdsooh˜ dsëꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ juuˈ ja̱ˉ.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ jeeˊ ja̱ˉ, naˊnääyˈ naˊjmeeyhˊ juuˈ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙka̱a̱ꜙ apóstole kya̱a̱hˊ kihˈ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Dsaˉmëꜘ hi̱ˉ naˊko̱o̱˜ juuˈ kihꜗ apóstole heꜘ maˊ che̱e̱ˉ María Magdalena, Juana, María chooˈ Jacobo hiꜙ jñahꜘ gaˊ dsaˉmëꜘ.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙnuuꜘ juuˈ kihꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ saꜙ gaꜙläꜙhe̱e̱yꜘ kiyhꜗ. Maˊ la̱a̱yꜘ, juuˈ ngaaꜗ baˊ ja̱ˉ maˊ hlëëyhꜙ.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Heˉja̱ˉ gaꜙnooˉ Peeˊ, ngooyꜗ koˉchihˊ jeeˊ maˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ ja̱ˉ. Maˊ gaꜙjëëyꜗ nehꜙ, maꜙlaꜙ taˉjmaahˋ baˊ maˊ kyeˉ. Peerꜙ dsa̱a̱˜ dsëyꜗ ngaayhꜗ, maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ haˉ baˊ läꜙ gaꜙlaꜗ.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ naˊnääˈ u̱u̱ꜗ discípulo ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ che̱e̱ˉ Emaú, ʉ̱ʉ̱ꜘ ko̱o̱ˉ gyaꜙko̱o̱ꜙ kilómetro kihꜗ Jerusalén.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Jeeˊ tä̱ä̱yhˊ jwëꜗ gaꜙnääyꜗ ja̱ˉ, maˊ llayꜙ juuˈ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙlaꜗ.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Pero heeˉ gaꜙlaꜗ. Jeeˊ gaꜙnääyꜗ llayꜙ juuˈ ja̱ˉ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ, niꜙ saꜙ liihꜚ gyihꜗ, heꜘ baˊ hñiiꜘ Jesús ngooꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Pero saꜙ gaꜙläꜙkyu̱u̱yꜙ, kihꜗ maˉnaˉjlëˉ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Mahꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ Cleofa, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Ja̱ˉgaˊ jähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Hiꜙ llaˉ jnäähˈ juuˈ haˉ läꜙ gaꜙjmeeꜘ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ kya̱a̱hˊ dsaˉtaˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ gaꜙta̱a̱yhˉ gooˉ lleˊmohꜘ mahꜗ jmeeyꜗ hihꜙ heˉ ju̱u̱yꜘ, ja̱ˉgaˊ gaꜙtä̱ä̱yˉ dsohꜘ hmaˉcruꜚ.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Pero jnäähˈ maˊ kye̱ˊ jnäähꜗ oˉjø̱hꜙ dsëˉ hi̱ˉ heꜘ nøøꜘ juuˈ maˊ lä̱ä̱ˈ jnäähꜗ dsaˉ Israel. Pero naꜗ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ heˉ gaꜙlaꜗ läꜙja̱ˉ.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 ¿Cheˊ kyu̱u̱h˜ haˉ läꜙ maˉlaꜗ? Ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ jmeeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäähꜗ, maˉjø̱ø̱yhꜗ jnäähˈ, kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ maˊ ki̱i̱yˈ ja̱ˉ. Jëëhꜘ tiih˜ gaˊ maˉnaˊnääyˈ jeeˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Maˊ yaꜙnääyˋ, jäyhꜘ moꜙsoꜙ chaˉ jmɨˉngoꜗ kiyhꜗ kyeˉ nehꜙ toˉhø̱ø̱ˉ ja̱ˉ, hiꜙ jäyhꜘ maˉjë̱ë̱yꜙ ángele hi̱ˉ maˉjähꜘ sɨɨyhꜙ heˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ Jesús.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Läꜙja̱ˉ maˉnaˊnääˈ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉkya̱a̱hˊ jnäähꜗ jeeˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ ja̱ˉ. Pero maˊ yaꜙnääyˋ, ko̱o̱ˉ baˊ juuˈ jmeeyh˜ läꜙko̱hꜘ jähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ, heˉ moꜙsoꜙ kyeˉ jmɨˉngoꜗ kihꜗ Jesús.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 ¿Cheˊ saꜙ maˊ laˈ biiꜗ kihꜗ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo maˊ dsaˉngëëyꜘ läꜙjëꜙ heˉ wɨɨꜘ, jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ le̱e̱yꜘ jø̱ø̱hˈ?
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ läꜙko̱o̱ˉ maˉnaˉsɨɨˉ kiyhꜗ jä̱ä̱ꜗ. Gaꜙløøyꜗ kya̱a̱hˊ heˉ gaꜙsɨɨꜘ Moisé hiꜙ ngooꜗ bihꜗ miˉjnääyꜙ läꜙ hiiꜘ nëˊ haˉ läꜙ hlëëhꜙ kiyhꜗ jeeˊ gaꜙsɨɨꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ jwɨɨˉ jeeˊ gaꜙnääyꜗ ja̱ˉ, gaꜙjmeeꜘ Jesús läꜙko̱o̱ˉ heˉ ngooꜗ bihꜗ taꜙ chaˊnëˊ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Pero discípulo heꜘ gaꜙchu̱u̱ꜘ kya̱a̱yhˊ mahꜗ jä̱yꜗ hwëꜗ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gyayˈ nëˊ mes˜, gaꜙka̱yꜗ heˊñiihꜚ. Maˉngëëꜘ maˉkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio, gaꜙlla̱a̱yꜗ heˊñiihꜚ ja̱ˉ mahꜗ gaꜙkwëëyhꜗ discípulo heꜘ.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙnaꜘ mɨˈnëyˊ hiꜙ gaꜙläꜙkyu̱u̱yꜙ Jesús. Läꜙ maˉjëëy˜ ja̱ˉ gaꜙä̱ä̱hꜗ Jesús.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Mahꜗ maˊ jähꜘ dsaˉkya̱a̱yhˊ:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Läꜙcha̱hꜘ hor˜ ja̱ˉ gaꜙnooyˉ gaꜙnääyˋ taꜙ Jerusalén. Gaꜙllaꜙnääyˋ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ ko̱ˉjø̱hꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙka̱a̱ꜙ apóstole kya̱a̱hˊ jñahꜘ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ heꜘ:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjmeehꜗ läꜙu̱u̱ꜘ discípulo heꜘ juuˈ, haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ chaˊjwëꜗ, hiꜙ haˉ läꜙ gaꜙläꜙkyu̱u̱yꜙ Jesús maˊ gaꜙlla̱a̱yꜗ heˊñiihꜚ.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ tä̱ä̱yhˊ llayꜙ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙllaꜙsë̱ë̱hˋ Jesús to̱ꜗdsaahˋ jeeˊ kiyhˈ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Heˉja̱ˉ gaꜙjwa̱a̱hˈ jwërte läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ heꜘ mahꜗ gaꜙläꜙgoyhꜙ. Jmɨˉlleꜘ baˊ ja̱ˉ maˊ jëëy˜, la̱a̱yꜘ.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Jëëˋ daˊ hnähꜘ maˉgoonꜙ. Jëëˋ daˊ hnähꜘ maˉtɨɨnꜙ. Ja̱ˉbaˊ jnäꜘ laˉ. Cho̱o̱hˈ daˊ hnähꜘ mahꜗ jëëˋ. Jëëhꜘ, jmɨˉlleꜘ saꜙ kye̱ˉ jmɨˉngoꜗ läꜙko̱o̱ˉ jëëhꜘ hnähꜘ la̱a̱nꜗ.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Jeeˊ cheyhˈ hlëëyhꜙ läꜙja̱ˉ, gaꜙheeyhꜗ dsaˉ maˉgooyˉ maˉtɨɨyˊ.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Pero saꜙ gaˊ maˉhe̱e̱yꜘ lluꜗ, kihꜗ heˉ jë̱ë̱ˉ dsëyꜗ chaˉmiihˉ hiꜙ maˊ dsa̱a̱˜ dsëyꜗ kaˉlähꜘ. Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Heˉja̱ˉ gaꜙkwëëyhꜗ ko̱o̱ˉ jwɨˊ kihˈ hmoohˉ naˉdsë̱ë̱˜ nëˊ jeˉ hiꜙ ko̱o̱ˉ jwɨˊ tahꜗ sër˜.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Heˉja̱ˉ gaꜙso̱o̱yhꜗ mahꜗ gaꜙkuyhˉ läꜙ maˉjëë˜ ja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjmeeyꜘ gaꜙnaꜘ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ dsaˉ heꜘ mahꜗ gaꜙläꜙngëëyꜘ läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Hiꜙ kwa̱a̱t˜ kinꜙ, dsaˉnääꜗ dsaˉ dsaˉkwaꜙ juuˈ kinꜙ gaꜙläꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ. Løøyꜗ taꜙ Jerusalén hlë̱ë̱yhꜗ dsaˉ haˉ läꜙ dsaˉje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio mahꜗ ko̱o̱ꜙ Dio dsëꜗ kihꜗ dsoˊkyeˉ kiyhꜗ.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Hnähꜘ heꜘ hi̱ˉ jmeeꜗ juˈdsooꜘ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ laˉ.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Hi̱i̱ꜚ jnäꜘ che̱e̱nꜚ kyahꜗ hnähꜘ heˉ gaꜙbä̱ä̱hˉ Tääˋ kya̱a̱nꜙ hñiiꜘ kwëëyhꜗ hnähꜘ. Heˉja̱ˉ jä̱ä̱ˊ hnähꜘ Jerusalén laˉ, läꜙji̱i̱hˈ të̱ë̱hꜗ hnähꜘ beꜘ heˉ jyooꜗ gyʉʉhˈ.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Gaꜙjä̱ä̱ꜗ Jesús läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ läꜙ gaꜙtëꜘ jä̱hꜙ kihꜗ jwɨɨˉ Betania. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙchooyꜘ gooyˉ gyʉʉhˈ mahꜗ gaꜙmiꜙjä̱ä̱yꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Jeeˊ cheyhˈ miˉjä̱ä̱yꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ ngaayhꜗ taꜙ gyʉʉhˈ.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Maˉngëëꜘ maˉjmä̱ä̱yꜗ jø̱ø̱hˈ Jesús, peerꜙ jë̱ë̱ˉ dsëyꜗ gaꜙnääyˋ taꜙ Jerusalén.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Hiꜙ maˊ tä̱ä̱hˊ tä̱ä̱yꜘ jeeˊ maˊ chihˈ gwahꜙ, kwayꜙ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio hiꜙ maˊ jmeeyꜙ jʉʉhˉ kiyhꜗ. Waˊ laˈ läꜙja̱ˉ.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.