Lucas 22
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NAA
1 Maˉngooꜗ gaꜙtëꜘ jmɨɨˊ heˉ kuhˉ dsaˉ judiu heˊñiihꜚ heˉ saꜙ kya̱a̱hˊ levadura, ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ ku̱hˉ dsaˉ heꜘ borrego mähꜗ.
1 Estava próxima a Festa dos Pães sem Fermento, chamada Páscoa.
2 Läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, maˊ hnooyhˉ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ jngëëyhˈ Jesús jeeˊ saꜙ jëë˜ dsaˉ, jëëhꜘ maˊ ga̱yhꜙ dsaˉ.
2 Os principais sacerdotes e os escribas procuravam uma forma de matar Jesus; porque temiam o povo.
3 Mahꜗ gaꜙheꜗ Tanaˊ nehꜙ tuhˉdsëꜗ Juda hi̱ˉ maˊ tëëyh˜ Iscariote. Hi̱ˉ heꜘ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ apóstole kya̱a̱ꜗ Jesús.
3 Ora, Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze.
4 Heˉja̱ˉ ñeeyˊ naˊhlë̱ë̱yhˊ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ kya̱a̱hˊ jʉʉˊ hløøꜘ hi̱ˉ maˊ høøꜙ gwahꜙ ja̱ˉ. Gaꜙllayꜘ juuˈ kya̱a̱yhˊ haˉ läꜙ ngëëyꜗ Jesús.
4 Judas foi entender-se com os principais sacerdotes e os capitães sobre como lhes entregaria Jesus.
5 Peerꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ lluꜗ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙji̱i̱yhꜗ kuuˊ kihˈ Juda.
5 Eles se alegraram e combinaram em lhe dar dinheiro.
6 Gaꜙhe̱e̱hˉ baˊ Juda juuˈ ja̱ˉ. Heˉja̱ˉ gaꜙhnooyhˉ haˉ läꜙ jmeeyꜗ mahꜗ ngëëyꜗ Jesús jeeˊ saꜙ jëëꜗ dsaˉ.
6 Judas concordou e buscava uma boa ocasião para lhes entregar Jesus, longe da multidão.
7 Maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ judiu jmɨɨˊ kuyhˉ heˊñiihꜚ heˉ saꜙ kya̱a̱hˊ levadura, maˊ gaꜙtëꜘ jmɨɨˊ heˉ jngëëyhꜗ borrego mähꜗ hi̱ˉ ku̱yhˉ hwëˈ maˊ tëˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento, em que era necessário fazer o sacrifício do cordeiro pascal.
8 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús madaꜚ kihꜗ Peeˊ kya̱a̱hˊ kihˈ Jwa̱a̱ꜚ, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
8 Então Jesus enviou Pedro e João, dizendo:
9 —¿Haˉ jwahꜘ miˊlluˋ jnäähꜗ maꜙnʉʉꜙ? —gaꜙjähꜘ discípulo heꜘ sɨɨyhꜙ.
9 Eles lhe perguntaram: — Onde o senhor quer que a preparemos?
10 —Waˊraˉ gaꜙta̱a̱hˋ hnähꜘ jeeˊ jwɨɨˉ jʉʉhˉ ooꜙ, je̱e̱hꜙ hnähꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ ki̱i̱ˈ ko̱o̱ˉ mɨˈdsuuˊ naˉka̱hˈ jmɨɨˉ. Ja̱ˉ llaˉllehꜚ hnähꜘ kaahˋ kiyhˈ läꜙji̱i̱hˈ dsaˉheyꜘ chaˊnehꜙ.
10 Jesus lhes explicou:
11 Jeeˊ dsaˉheyꜘ ja̱ˉ, jwɨɨhˈ hnähꜘ dsaˉjʉʉˊ hneˈ: “Läꜙlaˉ jähꜘ Taˉjwohꜗ sɨɨyhꜙ hneˉ. ¿Naꜚ jeeˊ hneˈ jeeˊ leꜘ kye̱hˊ jnäähꜗ borrego mähꜗ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱nꜙ?”
11 e digam ao dono da casa: “O Mestre pergunta: ‘Onde fica o aposento no qual comerei a Páscoa com os meus discípulos?’”
12 Hi̱ˉ heꜘ heehꜗ hnähꜘ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ jwë̱ë̱ꜗ hneꜗ jeeˊ chaˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ heˉ maˉnaˊlluˋ. Jeeˊ ja̱ˉ miˊlluhˋ hnähꜘ maꜙnʉʉꜙ jnänˋ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
12 Ele lhes mostrará um espaçoso cenáculo mobiliado; ali façam os preparativos.
13 Gaꜙllaꜙnääꜗ baˊ discípulo heꜘ jeeˊ ja̱ˉ hiꜙ gaꜙlaꜗ baˊ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ. Mahꜗ gaꜙmiꜙlluyꜗ maꜙnʉʉꜙ heˉ kuyhꜙ.
13 E, indo, acharam tudo como Jesus lhes tinha dito e prepararam a Páscoa.
14 Maˊ gaꜙllooꜗ hor˜ kuyhꜙ, gaꜙgyaˉ Jesús nëˊ mes˜ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ apóstole kya̱a̱yꜗ.
14 Chegada a hora, Jesus se pôs à mesa, e os apóstolos estavam com ele.
15 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
15 Então Jesus lhes disse:
16 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, moꜙsoꜙ kuhnˋ kaˉlähꜘ maꜙnʉʉꜙ laˉ läꜙji̱i̱hˈ lloo˜ jmɨɨˊ heˉ kuhnˋ kaˉlähꜘ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
16 Pois eu lhes digo que nunca mais a comerei, até que ela se cumpra no Reino de Deus.
17 Mahꜗ gaꜙka̱yꜗ kyaahˊ heˉ maˊ haaˊ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ, gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
17 E, pegando um cálice, depois de ter dado graças, disse:
18 Jëëhꜘ, moꜙsoꜙ huhnˋ kaˉlähꜘ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ maˉä̱ä̱ˉ, läꜙji̱i̱hˈ løøꜗ Dio jmeeꜗ hihꜙ jnäꜘhäꜘ.
18 Pois eu digo a vocês que, de agora em diante, não mais beberei do fruto da videira, até que venha o Reino de Deus.
19 Ja̱ˉgaˊ gaꜙka̱yꜗ heˊñiihꜚ, gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio mahꜗ gaꜙtiˊ gaꜙllooyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
19 E, pegando um pão, tendo dado graças, o partiu e lhes deu, dizendo:
20 Maˉlaꜙ maˉgoh˜ maꜙnʉʉꜙ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ kaˉlähꜘ, gaꜙka̱yꜗ waˊkyaahˊ mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
20 Do mesmo modo, depois da ceia, pegou o cálice, dizendo:
21 Pero hi̱ˉ ngëëꜗ jnäꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hñaaˉ dsëꜗ, hi̱i̱ꜚ maˉkyeˉ maˉgooˉ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ kinꜙ nëˊ mes˜ laˉ.
21 — Mas eis que a mão do traidor está comigo à mesa.
22 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ, Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ leꜘ kiyhꜗ läꜙko̱o̱ˉ lleˋ kihˈ baˊ, pero jwɨɨ˜ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ ngëëꜗ jnäꜘ kihꜗ dsaꜙ.
22 Pois o Filho do Homem vai segundo o que está determinado, mas ai daquele por quem ele está sendo traído!
23 Ja̱ˉgaˊ gaꜙta̱a̱yhˋ ngɨɨyꜙ juuˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ, hi̱i̱ˉ naˉ hi̱ˉ jmeeꜗ läꜙja̱ˉ.
23 Então começaram a perguntar entre si qual deles seria o que estava para fazer isso.
24 Hiꜙ gaꜙtiˉ gaꜙchooyꜘ juuˈ kaˉlähꜘ, maˊ jäyhꜘ:
24 Houve também entre eles uma discussão sobre qual deles parecia ser o maior.
25 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
25 Mas Jesus lhes disse:
26 Pero hnähꜘ saꜙ gaꜙtë̱ë̱hꜘ hnähꜘ jmeehˈ hnähꜘ läꜙja̱ˉ. Llaꜚ heˉ ja̱ˉ, hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ gaˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ hnøøꜗ jmä̱ä̱yꜗ hñiiyꜘ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ hwa̱a̱ˊ baˊ. Hi̱ˉ kye̱ˉ nëˊ kyahˈ hnähꜘ hnøøꜗ jmeeyꜗ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊheꜗ baˊ.
26 Mas vocês não são assim; pelo contrário, o maior entre vocês seja como o menor; e aquele que dirige seja como o que serve.
27 ¿Hi̱i̱ˉ la̱a̱ꜗ jø̱ø̱hˈ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ? ¿Cheˊ hi̱ˉ gyaꜗ nëˊ mes˜, o hi̱ˉ jmeeꜙ taˊheꜗ? ¿Ja̱ˈ hi̱ˉ gyaꜗ nëˊ mes˜ baˊ jø̱ø̱hˈ? Pero jnäꜘ la̱a̱nꜗ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊheꜗ baˊ.
27 Pois qual é maior: aquele que está à mesa ou aquele que serve? Não é verdade que é aquele que está à mesa? Pois, no meio de vocês, eu sou como quem serve.
28 ʼHiꜙ hnähꜘ la̱a̱hꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˉkwëëhꜗ dsëꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ jeeˊ maˉjëën˜ wɨɨꜘ.
28 Vocês são os que têm permanecido comigo nas minhas tentações.
29 Heˉja̱ˉ kwanˋ jeeˊ jmeehꜗ hnähꜘ hihꜙ, läꜙko̱o̱ˉ gaꜙkwëëhꜗ Tääˋ jnäꜘ jmeenˋ hihꜙ.
29 E eu confio a vocês um reino, assim como o meu Pai confiou a mim,
30 Läꜙja̱ˉ kuhˊhuhꜗ hnähꜘ nëˊ mes˜ kinꜙ jeeˊ jmeenˋ hihꜙ. Hiꜙ kwanˋ jeeˊ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ jeeˊ jmeehꜗ hnähꜘ hihꜙ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙto̱ꜘ nääꜗ dsaˉ Israel.
30 para que comam e bebam à minha mesa no meu Reino; e vocês se assentarão em tronos para julgar as doze tribos de Israel.
31 Hiꜙ gaꜙjähꜘ kaˉlähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ:
31 — Simão, Simão, eis que Satanás pediu para peneirar vocês como trigo!
32 Pero maˉngɨɨnˋ kyahˈ kihꜗ Dio mahꜗ saꜙ jehꜗ hohꜘ. Hiꜙ hneˉ, waˊraˉ gaꜙje̱e̱hˋ kya̱a̱hˊ jnäꜘ, lleˋ kihˈ kwahˈ beꜘ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ ø̱ø̱hꜗ mahꜗ waˊ llaˉnääꜘ bihꜗ taꜙ chaˊnëˊ.
32 Eu, porém, orei por você, para que a sua fé não desfaleça. E você, quando voltar para mim, fortaleça os seus irmãos.
33 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Simón:
33 Porém Pedro respondeu: — Estou pronto para ir com o Senhor, tanto para a prisão como para a morte.
34 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ Peeˊ:
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ:
35 A seguir, Jesus perguntou aos discípulos: Eles responderam: — Não faltou nada!
36 Heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
36 Então Jesus lhes disse:
37 Jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, jmeeꜙ biiꜗ läꜙteꜗ kinꜙ heˉ naˉsɨɨˉ läꜙlaˉ: “Jmääꜗ dsaˉ jnäꜘ kwa̱a̱t˜ heˉ la̱a̱nꜗ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ä̱ä̱ˉ dsooˊ.” Jëëhꜘ, heˉ maˉnaˉsɨɨˉ kinꜙ maꜙraꜙ heˉ läꜙteꜗ baˊ.
37 Pois eu lhes digo que é preciso que se cumpra em mim o que está escrito: “Ele foi contado com os malfeitores.” Pois o que a mim se refere está sendo cumprido.
38 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ läꜙjë̱ë̱yꜙ:
38 Então lhe disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas! Jesus lhes respondeu:
39 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús. Hiꜙ läꜙko̱o̱ˉ maˊ të̱ë̱yꜗ jmeeyꜙ, ngooyꜗ taꜙ mohꜘ heˉ che̱e̱ˉ Olivo. Hiꜙ gaꜙnääꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ cha̱a̱ˈ kaahˋ kiyhꜗ taꜙ ja̱ꜙ.
39 E, saindo, Jesus foi, como de costume, para o monte das Oliveiras; e os discípulos o acompanharam.
40 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ mohꜘ ja̱ˉ, gaꜙsɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
40 Chegando ao lugar escolhido, Jesus lhes disse:
41 Gaꜙläꜙø̱ø̱yꜘ läꜙko̱o̱ˉ ʉ̱ʉ̱ꜘ jwä˜ dsaˉ ko̱o̱ˉ mɨˈku̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ, gaꜙløøyꜗ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ.
41 Ele, por sua vez, se afastou um pouco, e, de joelhos, orava,
42 Gaꜙjäyhꜘ:
42 dizendo:
43 Gaꜙllaꜙsë̱ë̱hˋ ja̱a̱ˉ ángel hi̱ˉ jaꜗ gyʉʉhˈ chaˊnëyˊ hi̱ˉ gaꜙkwaꜘ beꜘ kiyhꜗ.
43 Então lhe apareceu um anjo do céu que o confortava.
44 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gyayˈ jëëy˜ wɨɨꜘ, chaˉgaˊmiihˉ maˊ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ. Peerꜙ kahˊga̱a̱ˉ toohˊ jmɨˉllooˋ kiyhˈ heˉ maˊ tu̱u̱ˉ läꜙ gaꜙtëꜘ hwaꜗ heˉ laꜗ läꜙko̱hꜘ jeeˊ tu̱u̱ˉ jmaˉ.
44 E, estando em agonia, orava mais intensamente. E aconteceu que o suor dele se tornou como gotas de sangue caindo sobre a terra.
45 Maˊ gaꜙnooyˉ jeeˊ maˊ gyayˈ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ, ngooyꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ discípulo kya̱a̱yꜗ. Gaꜙjë̱ë̱yꜗ naˉsa̱a̱ˈ naˉgwɨ̱ɨ̱yˉ, jëëhꜘ gaꜙhwa̱a̱yꜘ heˉ tiˉmeehˉ dsëyꜗ.
45 Levantando-se da oração, Jesus foi até onde os discípulos estavam, e os encontrou dormindo de tristeza.
46 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
46 E disse:
47 Chehꜗ gaˊ Jesús hlëëhꜙ maˊ gaꜙllaꜙnääꜗ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ. Hiꜙ gaꜙllooꜗ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ Juda, ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo, hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ dsaˉ heꜘ. Ngooyꜗ chu̱hꜙ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙchʉ̱yhꜘ kiyhꜗ.
47 Enquanto Jesus ainda falava, eis que chegou uma multidão. E um dos doze, que se chamava Judas, vinha à frente deles e se aproximou de Jesus para o beijar.
48 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
48 Jesus, porém, lhe disse:
49 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ kya̱a̱hˊ Jesús, maˊ gaꜙjëëyꜗ heˉ kihꜗ ja̱ˉ heˉ yaꜙnääꜗ dsaˉ, heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
49 Os que estavam ao redor de Jesus, vendo o que estava por acontecer, perguntaram: — Senhor, devemos atacar com as espadas?
50 Ja̱a̱ˉ discípulo heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ dsooˊ kihˈ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱ꜗ dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ jmiˉdsaˉ, gaꜙku̱yꜘ loˉgwayˊ raˉllu̱u̱ꜗ.
50 Um deles golpeou o servo do sumo sacerdote e cortou-lhe a orelha direita.
51 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
51 Mas Jesus interveio, dizendo: E, tocando na orelha do homem, o curou.
52 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ yaꜙnääꜗ yaꜙcha̱a̱yhꜙ, läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hløøꜘ hi̱ˉ maˊ høøꜙ gwahꜙ, hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉgyʉʉhˊ:
52 Então Jesus disse aos principais sacerdotes, capitães do templo e anciãos que vieram prendê-lo:
53 Läꜙjëꜙ jmɨɨˊ maˊ hä̱ä̱nˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ jeeˊ chihˈ gwahꜙ mahꜗ saꜙ gaꜙcha̱a̱hˈ hnähꜘ jnäꜘ. Pero naꜗ maˉchaˉ jwëˈ kyahꜗ hnähꜘ jmeehˈ hnähꜘ hihꜙ, jëëhꜘ maˉtëꜘ hor˜ jmeeꜗ hihꜙ hi̱ˉ hä̱ä̱ˊ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ.
53 Todos os dias, estando eu com vocês no templo, vocês não tentaram me prender. Esta, porém, é a hora de vocês e a hora do poder das trevas.
54 Heˉja̱ˉ gaꜙsa̱a̱yhꜗ Jesús, gaꜙtëëyˉ läꜙ gaꜙtëꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ jmiˉdsaˉ. Ʉ̱ʉ̱ꜘ baˊ maˊ lle̱e̱ˋ Peeˊ kaahˋ kiyhˈ.
54 Então, prendendo Jesus, levaram-no e o introduziram na casa do sumo sacerdote. Pedro seguia de longe.
55 To̱ꜗdsaahˋ hoˊhneꜚ kiyhˈ ja̱ˉ, gaꜙje̱e̱hꜗ dsaˉ jeˉ, mahꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ llooyh˜ jeˉ. Ja̱ˉbaˊ jeeˊ ja̱ˉ gaꜙgyaˉ Peeˊ kaˉlähꜘ llooyh˜ jeˉ.
55 Quando acenderam um fogo no meio do pátio e se assentaram juntos, Pedro tomou lugar entre eles.
56 Jeeˊ ja̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊ jeeˊ ja̱ˉ. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ Peeˊ gyaˈ llooyh˜ jeˉ, niꜙ miihˉ saꜙ gaꜙko̱o̱yˈ nëyˊ maˊ jë̱ë̱y˜ Peeˊ mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
56 Uma empregada, vendo-o sentado perto do fogo, fixou os olhos nele e disse: — Este também estava com ele.
57 Pero gaꜙhmäꜘ Peeˊ juuˈ, gaꜙjäyhꜘ:
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, não o conheço.
58 Ko̱ˉhwëëꜘ ja̱ˉgaˊ, jñahꜘ dsaˉ gaꜙjë̱ë̱yꜗ Peeˊ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
58 Pouco depois, outro homem, ao ver Pedro, disse: — Você também é um deles. Mas Pedro disse: — Homem, eu não sou um deles.
59 Gaꜙhyaˉ gaˊ ko̱o̱ˉ hor˜, jñahꜘ kaˉlähꜘ maˊ jmeeꜙ dsooꜘ juuˈ ja̱ˉ, maˊ jäyhꜘ:
59 E, tendo passado cerca de uma hora, outro afirmou, dizendo: — Com certeza este também estava com ele, porque também é galileu.
60 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ:
60 Mas Pedro insistiu: — Homem, não sei do que você está falando. E logo, enquanto Pedro ainda falava, o galo cantou.
61 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ hñiiꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ Peeˊ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙläꜙdsooh˜ dsëꜗ Peeˊ juuˈ kihꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ, läꜙko̱hꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ hoohˈ chaahˊ dsooˈ, hneˉ maˉtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ maˉhmähˊ juuˈ heˉ saꜙ kyu̱u̱hꜙ jnäꜘ.”
61 Então, o Senhor voltou-se e fixou os olhos em Pedro. E Pedro se lembrou da palavra do Senhor, como lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
62 Ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Peeˊ taꜙ kaˊhneꜚ, gaꜙhooyhꜗ läꜙji̱i̱hˈ llaꜙ dsëyꜗ.
62 E Pedro, saindo dali, chorou amargamente.
63 Dsaˉ hi̱ˉ maˊ hä̱ä̱˜ Jesús maˊ miˉkwa̱yhꜗ, maˊ kiˉjna̱a̱y˜.
63 Os homens que detinham Jesus zombavam dele, davam-lhe pancadas e,
64 Gaꜙløøꜘ dsaˉ moˉnëyˊ hiꜙ maˊ jnoo˜ dsaˉ kiyhꜗ, mahꜗ maˊ ngɨɨyꜙ juuˈ kiyhꜗ:
64 colocando uma venda sobre os olhos dele, diziam: — Profetize! Quem foi que bateu em você?
65 Johꜘ juuˈ saꜙ maˊ baˊ maˊ jnaayhˉ.
65 E muitas outras coisas diziam contra ele, blasfemando.
66 Maˊ gaꜙjnäꜗ ja̱ˉ, gaꜙku̱hꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉgyʉʉhˊ, kya̱a̱hˊ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ, kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, naˊjä̱ä̱yˉ Jesús jeeˊ dsaˉñeeꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉtaˊ kya̱a̱ˈ dsaˉ judiu heꜘ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ dsaˉ heꜘ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
66 Logo que amanheceu, reuniu-se a assembleia dos anciãos do povo, tanto os principais sacerdotes como os escribas, e o conduziram ao Sinédrio, onde lhe disseram:
67 —Chiihˊ jnäähꜗ, ¿cheˊ hneˉ heꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo?
67 — Se você é o Cristo, diga-nos. Então Jesus lhes respondeu:
68 Hiꜙ cherˊmahꜗ heeˉ juuˈ ngɨɨnˊ kyahˈ hnähꜘ kaˉlähꜘ, saꜙ je̱e̱hˊ hnähꜘ kinꜙ niꜙ saꜙ lä̱ä̱hˊ hnähꜘ jnäꜘ.
68 E, se eu perguntar, vocês não me darão resposta.
69 Pero naꜗ taꜙ chaˊnëˊ, Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ gyaꜙ jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ kihꜗ Dio hi̱ˉ chaˉ gaꜙläꜙjëꜙ beꜘ kihꜗ.
69 Desde agora, o Filho do Homem estará sentado à direita do Deus Todo-Poderoso.
70 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ:
70 Todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ:
71 Eles disseram: — Que necessidade ainda temos de testemunho? Porque nós mesmos ouvimos o que ele falou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.