Lucas 20

Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ maˊ chehˈ Jesús hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ juˈhmëëꜘ jeeˊ chihˈ gwahꜙ maˊ yaꜙnääꜗ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉgyʉʉhˊ.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ Jesús:
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 ¿Hi̱i̱ˉ gaꜙjmeeꜘ hihꜙ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ Jwa̱a̱ꜚ dsaˉ jmɨɨˉ, cheˊ Dio o cheˊ dsaˉñʉʉhˉ?
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Jeeˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ maˊ llayꜙ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ, maˊ jäyhꜘ:
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙjähˊ jneˊ, jaꜗ hihꜙ kihꜗ dsaˉ baˊ ja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ teꜗ ku̱u̱ˊ jnänˋ, jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ heꜘ jmeeyꜙ dsooꜘ Jwa̱a̱ꜚ maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús:
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ kaˉlähꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Hiꜙ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ juuˈ naˉhmääˊ läꜙlaˉ:
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Maˊ gaꜙllooꜗ ji̱i̱ˉ kihꜗ mɨˈjëhꜗ ja̱ˉ, gaꜙche̱e̱yꜗ ja̱a̱ˉ moz˜ kya̱a̱yꜗ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ høøꜙ taˊ kiyhˈ mahꜗ maˊ ko̱o̱yꜙ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ. Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, gaꜙkwayꜘ kihꜗ moz˜ heꜘ mahꜗ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ taꜙjmahꜗ.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ kaˉlähꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ. Hi̱ˉ heꜘ kaˉlähꜘ gaꜙjmiˊ gaꜙba̱a̱ꜗ dsihꜘ, gaꜙlleyˉ oˉhihꜙ kihꜗ mahꜗ gaꜙche̱e̱yhˉ taꜙjmahꜗ.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Gaꜙtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ moz˜ kya̱a̱yꜗ. Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jmeeꜙ taˊ jeeˊ ja̱ˉ, läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙjmeeyhꜙ dsooˊ mahꜗ gaꜙhëëyꜗ kihꜗ goˉte˜.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 ʼHiꜙ dsaˉjʉʉˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ: “¿Haˉ läꜙ jmeenˋ? Goꜚ che̱e̱nꜚ ja̱a̱ˉ chihˉ kya̱a̱nꜙ nääꜚ gaˊ hi̱ˉ hnaanꜙ, haˉ gaˉ cheˉ waˊraˉ gaꜙllooyꜗ, jmeeyꜗ heˈ kihꜗ.”
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Pero dsaˉ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ, maˊ gaꜙjëëyꜗ jaꜗ chihˉ heꜘ, gaꜙta̱a̱yhˋ gaꜙllayꜘ juuˈ, gaꜙjäyhꜘ: “Hi̱ˉ ooꜙ naˉ jä̱ꜗ kya̱a̱hˊ taˊ laˉ. Waˊ jngëëhˊ jnihꜘ mahꜗ jä̱nˊ kya̱a̱hˊ he̱e̱yꜚ heˉ maˊ të̱ë̱yˉ.”
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Heˉja̱ˉ gaꜙlle̱e̱yˉ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ maˊ naˉjnääˊ chaahˈ jëhˈ ja̱ˉ mahꜗ naˊjngëëyhˉ.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Lloo˜ dsaˉjʉʉˊ jëhˈ mahꜗ miˉlla̱a̱yꜙ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ ja̱ˉ mahꜗ tooyhꜙ gooˉ jñahꜘ hi̱ˉ jmeeꜗ taˊ kiyhˈ —gaꜙjähꜘ Jesús.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Maˊ chehˈ Jesús jë̱ë̱˜ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ tä̱hꜙ nëˊ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ chʉˉjøøꜘ jmɨˉngoꜗ kihꜗ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙtohꜘ ku̱u̱ˊ ja̱ˉ nëˊ kihˈ dsaꜙ, jle̱e̱yhꜘ goˉte˜.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Läꜙjë̱ë̱ꜙ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ heꜘ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley hnøøyꜗ maˊ sa̱a̱yhˈ Jesús hor˜ ja̱ˉ, jëëhꜘ gaꜙta̱hꜘ dsëyꜗ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kiyhꜗ kya̱a̱hˊ juuˈ naˉhmääˊ ja̱ˉ. Pero maˊ ga̱yhꜙ dsaˉ.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Heˉja̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ hi̱ˉ naˊki̱i̱ꜗ juuˈ. Hi̱ˉ heꜘ maˊ jmä̱ä̱˜ hñiiꜘ läꜙko̱o̱ˉ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ. Läꜙ ta̱a̱ˊ gaˊ gaꜙjmeeyꜘ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús mahꜗ maˊ hnɨɨyˈ kiyhꜗ kya̱a̱hˊ dsaˉtaˊ.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Läꜙja̱ˉ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ:
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 ¿Haˉ läꜙ jwahꜘ hneˉ, cheˊ lluˈ miˊhmaahˊ jneˊ kuˊsɨhˉ kihꜗ dsaˉtaˊ César o saꜙ lluꜗ?
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Pero kyʉʉh˜ baˊ Jesús ma̱y˜ kihꜗ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 Heehˋ daˊ jnäꜘ ko̱o̱ˉ kuuˊ. ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ he̱e̱hꜚ to̱o̱ꜙ laˉ? ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ jmɨɨˉ naˉsɨɨˉ laˉ?
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Niꜙ miihˉ saꜙ gaꜙjnøøyhꜗ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús toꜙloꜙ nëˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ. Ko̱o̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ baˊ kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús kiyhꜗ mahꜗ gaꜙjä̱yꜘ tiˊsɨ̱hꜘ goˉte˜.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Läꜙja̱ˉ gaꜙllaꜙnääꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ saduceo jeeˊ maˊ chehˈ Jesús. Dsaˉ heꜘ, saꜙ maˊ jmeeyꜙ dsooꜘ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙngɨɨꜘ dsaˉ heꜘ juuˈ kihꜗ Jesús.
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 Gaꜙjäyhꜘ:
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Maˊ la̱a̱ˈ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ja̱a̱ˉ baˊ choꜗjmiiyˉ. Hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ pero cha̱hꜘ baˊ gaꜙju̱u̱yꜗ. Saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Heˉja̱ˉ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ, gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙju̱u̱yꜗ, saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ, gaꜙka̱a̱yꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ hiꜙ gaꜙju̱u̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱ꜘ.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ goˉte˜, gaꜙju̱u̱ꜗ hñiiꜘ dsaˉmëꜘ kaˉlähꜘ.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, ¿hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ le̱e̱ꜘ kya̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ? Jëëhꜘ, gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ baˊ gaꜙläꜙkya̱a̱yhˋ —gaꜙjähꜘ dsaˉ saduceo sɨɨyhꜙ Jesús.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ läꜙji̱i̱hˊ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ mahꜗ dsaˉta̱a̱yhˋ jmɨˉgyʉʉꜙ hmëëꜘ, jeeˊ ja̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ moꜙsoꜙ je̱e̱yꜗ gooyˉ.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Niꜙ moꜙsoꜙ ju̱u̱yꜘ kaˉlähꜘ, le̱e̱yꜘ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ ángele. Läꜙlluꜗ heˉ läꜙji̱i̱yhˊ heˉja̱ˉ le̱e̱yꜘ jo̱o̱ꜘ Dio baˊ.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Hiꜙ läꜙkye̱ˉ Moisé gaꜙmiꜙjnääˉ jnänˋ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ. Jëëhꜘ, läꜙ maˊ gaꜙsɨɨꜘ Moisé läꜙko̱o̱ˉ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ jeeˊ maˊ chihˈ chaahˈ to̱o̱ꜘ ja̱ˉ, gaꜙtëëyhꜗ Dio läꜙlaˉ: “Dio kya̱a̱ꜗ Abraham, Dio kya̱a̱ꜗ Isaac, Dio kya̱a̱ꜗ Jacob.”
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Heˉ gaꜙjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, saꜙ naˉju̱u̱ˊ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ heꜘ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ Dio jnänˋ la̱a̱yꜗ Dio kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Ko̱ˉlla̱a̱ˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley gaꜙjähꜘ sɨɨyhꜙ:
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Ja̱ˉ ji̱i̱hˈ moꜙsoꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëyꜗ maˊ ngɨɨˈ gyihꜗ juuˈ kihꜗ Jesús.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Heꜘ baˊ hñiiꜘ David gaꜙsɨɨꜘ juuˈ laˉ nëˊ jeˉ kihꜗ Salmo:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 läꜙji̱i̱hˈ lloo˜ jmɨɨˊ lla̱a̱nꜚ hɨɨˊ tɨɨhˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˉhøøhˊ kyahˈ.”
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 ¿Haˉ läꜙja̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo saˊju̱ˉ kihꜗ David gaˉ ja̱ˉ, cherˊmahꜗ hñiiꜘ David gaꜙjähꜘ kihꜗ Cristo: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ?”
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Läꜙ maˉnuuꜘ ja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 —Le̱e̱hꜚ hnähꜘ kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Peerꜙ tɨh˜ dsëyꜗ ngëyꜗ jeeˊ kihˈ dsaꜙ kye̱yhˊ hmɨɨhˉ kyooˉ, hnøøyꜗ jmeeꜗ dsaˉ Dio kiyhꜗ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ. Hiꜙ tɨh˜ dsëyꜗ gyayꜙ toˉnëˊ hmaˉsii˜ nehꜙ gwahꜙ mähˉ hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ jeeˊ dsaˉta̱a̱hˋ dsaˉ kuhˉhɨ̱h˜.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Hwë̱ë̱y˜ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ, kiˉwëëꜘ dsaˉta̱a̱yhˋ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio haˉ jeeˊ jëëꜗ dsaˉ kiyhꜗ. Pero chaˉgaˊmiihˉ wɨɨꜘ heehꜗ Dio dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜙ läꜙja̱ˉ.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.