Lucas 18

Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs ARC

Sair da comparação
ARC Almeida Revista e Corrigida 2009
1 Gaꜙhlëëhꜘ kaˉlähꜘ Jesús juuˈ naˉhmääˊ mahꜗ miˉtë̱ë̱yꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ heˉ jmeeꜙ biiꜗ ngɨɨyꜗ kiyhꜗ läꜙjëꜙ jmɨɨˊ kya̱a̱hˊ Dio hiꜙ saꜙ hnøøꜗ hwa̱a̱yˊ heˉ chu̱u̱yꜗ kya̱a̱hˊ Dio.
1 E contou-lhes também uma parábola sobre o dever de orar sempre e nunca desfalecer,
2 Gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
2 dizendo: Havia numa cidade
3 Jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ hi̱ˉ maˊ dsoo˜ nëˊtaˊ kihˈ jwëëꜚ heꜘ, maˊ jäyhꜘ sɨɨyhꜙ: “Llaˊ taˊ kinꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ jmeehꜙ jnäꜘ.”
3 Havia também naquela mesma cidade
4 Gaꜙläꜙhɨɨˋ chaˉmiihˉ jmɨɨˊ saꜙ gaꜙhiiꜗ jwëëꜚ heꜘ maˊ llaˈ taˊ kihˈ dsaˉmëꜘ heꜘ. Kë̱ë̱ˉ gaˊ gaꜙjmeeyꜘ hʉʉˊdsëˉ: “Maꜙkeꜙ saꜙ ga̱hnꜙ Dio, niꜙ saꜙ jmeenꜙ heˈ kihꜗ dsaꜙ,
4 E, por algum tempo, não quis; mas, depois, disse consigo: Ainda que não temo a Deus, nem respeito os homens,
5 pero maꜙraꜙ heˉ jmeenˋ baˊ heˈ kihꜗ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ hi̱ˉ chu̱u̱ꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Jëëhꜘ, cherˊmahꜗ läꜙ maˉngooꜗ laˉ baˊ gwa̱yꜘ nëˊtaˊ kinꜙ, läꜙdsë̱ë̱hˉ dsënꜙ kya̱a̱hˊ jnihꜘ.”
5 todavia, como esta viúva me molesta, hei de fazer-lhe justiça, para que enfim não volte e me importune muito.
6 Hiꜙ gaꜙhlëëhꜘ gaˊ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ:
6 E disse o Senhor: Ouvi o que diz o injusto juiz.
7 ¿Cheˊ jwaꜚ saꜙ jmeeꜗ Dio heˈ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ kya̱a̱yˈ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ ngɨɨꜙ kiyhꜗ läꜙjmɨɨˈ läꜙhwëˈ? ¿Cheˊ läꜙhɨɨˊ je̱e̱yhꜙ kiyhꜗ, la̱a̱hꜘ hnähꜘ?
7 E Deus não fará justiça aos seus escolhidos, que clamam a ele de dia e de noite, ainda que tardio para com eles?
8 Jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, cha̱hꜘ baˊ je̱e̱hꜙ Dio kiyhꜗ. Pero waˊraˉ ja̱hꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ, ¿cheˊ läꜙ maˉcha̱a̱ˉ ja̱ˉ baˊ dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜙ dsooꜘ dsëꜗ kiyhꜗ?
8 Digo-vos que, depressa, lhes fará justiça. Quando, porém, vier o Filho do Homem, porventura, achará fé na terra?
9 Hiꜙ gaꜙhlëëhꜘ Jesús kaˉlähꜘ jyohꜘ juuˈ naˉhmääˊ. Gaꜙhlë̱ë̱yhꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ kwa̱a̱t˜ la̱a̱ꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ mahꜗ maˊ naˉhä̱ä̱yhˊ dsaˉ.
9 E disse também esta parábola a uns que confiavam em si mesmos, crendo que eram justos, e desprezavam os outros:
10 U̱u̱ꜗ dsaˉ gaꜙwɨɨꜗ jeeˊ chihˈ gwahꜙ naˊngɨɨyˊ kiyhꜗ kihꜗ Dio. Ja̱a̱ˉ heꜘ fariseo, hi̱ˉ ja̱a̱ˉ heꜘ hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ.
10 Dois homens subiram ao templo, a orar; um, fariseu, e o outro, publicano.
11 Dsaˉ fariseo heꜘ naˉcheyhꜗ maˊ hlëëyhꜙ läꜙlaˉ kya̱a̱hˊ Dio: “Dio kya̱a̱nꜙ, kwanꜙ tiˊhmaahˊ kyahˈ. Jëëhꜘ saꜙ la̱a̱nꜗ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱ꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, dsaˉ hi̱ˉ hɨ̱ɨ̱ˉ, hi̱ˉ saꜙ miˉte̱hꜗ, hi̱ˉ ngëꜙ kya̱a̱hˊ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ hyaaˋ, niꜙ saꜙ la̱a̱nꜗ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱ꜗ hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ hi̱ˉ chehꜗ ooꜙ.
11 O fariseu, estando em pé, orava consigo desta maneira: Ó Deus, graças te dou, porque não sou como os demais homens, roubadores, injustos e adúlteros; nem ainda como este publicano.
12 To̱ꜗ ji̱i̱h˜ ko̱o̱ˉ seman˜ saꜙ kuhˉhuhnꜙ mahꜗ ngɨɨˊ mënˊ kinꜙ kyahꜗ hneˉ. Kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ lɨhnˈ, kwaꜙ baˊ jnäꜘ gyaꜗ kihꜗ läꜙko̱o̱ˉ hñaˉlooꜘ.”
12 Jejuo duas vezes na semana
13 Pero hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ heꜘ, ʉ̱ʉ̱ꜘ gaˊ miihˉ maˊ cheyhˈ. Niꜙ miihˉ saꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëyꜗ maˊ chooyˈ nëyˊ taꜙ gyʉʉhˈ. Maˊ cheyhˈ ki̱i̱yꜙ moˉdsëyꜗ, maˊ jäyhꜘ: “Hneˉ Dio kya̱a̱nꜙ, waˊ läˉñihꜘ hohꜘ kiꜙ jnäꜘ, chaˉmiihˉ heˉ hlɨɨhˈ maˉjmeenꜗ.”
13 O publicano, porém, estando em pé, de longe, nem ainda queria levantar os olhos ao céu, mas batia no peito, dizendo: Ó Deus, tem misericórdia de mim, pecador!
14 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ gwahꜙ gaꜙnääyˋ kiyhˈ, hi̱ˉ ko̱o̱ˈ kuˊsɨhˉ heꜘ gaꜙjä̱yꜘ lluꜗ chaˊnëˊ Dio. Pero dsaˉ fariseo heꜘ saꜙ gaꜙjä̱yꜘ lluꜗ. Jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ jmä̱ä̱˜ hñiiꜘ ka̱a̱hˊ, hi̱ˉ heꜘ jä̱ꜗ taꜙ hwaꜗ goˉte˜. Pero hi̱ˉ jmä̱ä̱˜ hñiiꜘ hwa̱a̱ˊ, hi̱ˉ heꜘ baˊ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ.
14 Digo-vos que este desceu justificado para sua casa, e não aquele; porque qualquer que a si mesmo se exalta será humilhado, e qualquer que a si mesmo se humilha será exaltado.
15 Maˊ dsaˉnääꜗ dsaˉ dsaˉjä̱ä̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱ꜗ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ kyeyꜙ gooyˉ nëˊ kiyhˈ. Pero maˊ gaꜙjëëꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙjʉʉyhꜗ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ heꜘ.
15 E traziam-lhe também crianças, para que ele as tocasse; e os discípulos, vendo isso, repreendiam-nos.
16 Heˉja̱ˉ gaꜙtëëhꜗ Jesús discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
16 Mas Jesus, chamando-as para si, disse: Deixai vir a mim os pequeninos e não os impeçais, porque dos tais é o Reino de Deus.
17 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, hi̱ˉ saꜙ he̱e̱hˉ jä̱ä̱ꜗ Dio läꜙhihꜙ kihꜗ läꜙko̱o̱ˉ he̱e̱hˉ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ, saꜙ he̱yhꜗ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
17 Em verdade vos digo que qualquer que não receber o Reino de Deus como uma criança não entrará nele.
18 Ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ nëˊ gaꜙngɨɨꜘ juuˈ kihꜗ Jesús, gaꜙjäyhꜘ:
18 E perguntou-lhe um certo príncipe, dizendo: Bom Mestre, que hei de fazer para herdar a vida eterna?
19 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
19 Jesus lhe disse: Por que me chamas bom? Ninguém há bom, senão um,
20 Maˉkyu̱u̱h˜ baˊ hneˉ läꜙjëꜙ madaꜚ kihꜗ Dio: “Taꜙ ka̱a̱hꜙ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kya̱a̱ꜗ jñahꜘ, taꜙ jngëëhꜙ dsaˉ, taꜙ hɨ̱ɨ̱ꜘ kihꜗ dsaꜙ, taꜙ jmeeˉ dsooꜘ kihꜗ juuˈ taˉjuuˈ. Waˊ hnaahꜙ maaˋ kya̱a̱hˈ, tääˋ kya̱a̱hˈ.”
20 Sabes os mandamentos: Não adulterarás, não matarás, não furtarás, não dirás falso testemunho, honra a teu pai e a tua mãe.
21 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ sɨɨyhꜙ:
21 E disse ele: Todas essas coisas tenho observado desde a minha mocidade.
22 Maˊ gaꜙnuuꜘ Jesús heˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ läꜙja̱ˉ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ kaˉlähꜘ:
22 E, quando Jesus ouviu isso, disse-lhe: Ainda te falta uma coisa: vende tudo quanto tens, reparte-
23 Maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉ heꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙläꜙmeehꜙ dsëyꜗ jwërte kihꜗ heˉ maˊ chayˉ chaˉmiihˉ kuuˊ.
23 Mas, ouvindo ele isso, ficou muito triste, porque era muito rico.
24 Maˊ gaꜙjëëꜗ Jesús gaꜙläꜙmeehꜙ dsëyꜗ chaˉmiihˉ, heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ:
24 E, vendo Jesus que ele ficara muito triste, disse: Quão dificilmente entrarão no Reino de Deus os que têm riquezas!
25 Saꜙ gaˊ jwë̱ë̱hˋ laˈ kihˈ ja̱a̱ˉ camey˜, ngëëꜘ toˉgwaˊ ko̱o̱ˉ hmaˉkuuˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ he̱hꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉ chaˉ kuuˊ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
25 Porque é mais fácil entrar um camelo pelo fundo de uma agulha do que entrar um rico no Reino de Deus.
26 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙnuuꜘ juuˈ laˉ, gaꜙjäyhꜘ:
26 E os que ouviram isso disseram: Logo, quem pode salvar-se?
27 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
27 Mas ele respondeu: As
28 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ:
28 E disse Pedro: Eis que nós deixamos tudo e te seguimos.
29 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
29 E ele lhes disse: Na verdade vos digo que ninguém há, que tenha deixado casa, ou pais, ou irmãos, ou mulher, ou filhos pelo Reino de Deus
30 hi̱ˉ heꜘ hyohꜙ chaˉgaˊmiihˉ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ. Hiꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ heˉ naꜗ gaˊ jäꜙ, të̱ë̱yꜗ jeeˊ moꜙsoꜙ ju̱u̱yꜘ.
30 e não haja de receber muito mais neste mundo e, na idade vindoura, a vida eterna.
31 Gaꜙtëëhꜗ Jesús ka̱hꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
31 E, tomando consigo os doze, disse-lhes: Eis que subimos a Jerusalém, e se cumprirá no Filho do Homem tudo o que pelos profetas foi escrito.
32 Jeeˊ ja̱ˉ ta̱a̱yhꜙ jnäꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu mahꜗ miˉkwa̱yhꜗ jnäꜘ, taˉha̱a̱yhꜙ jnäꜘ, mahꜗ tiˊhñeyꜗ jnäꜘ.
32 Pois há de ser entregue aos gentios e escarnecido, injuriado e cuspido;
33 Maˉngëëꜘ maˉjmiˊ maˉba̱a̱yꜗ jnäꜘ, ja̱ˉgaˊ jngëëyhˈ jnäꜘ. Pero läꜙji̱i̱hnˊ kaˉlähꜘ gaˊ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ.
33 e, havendo-
34 Pero niꜙ ja̱a̱ˉ discípulo kya̱a̱yꜗ heꜘ saꜙ gaꜙläꜙngëëꜘ heˉ juuˈ ja̱ˉ maˊ hlëëyhꜙ. Kihꜗ discípulo heꜘ maˊ laˈ läꜙko̱hꜘ juuˈ naˉhmääˊ baˊ. Heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙngëëyꜘ heeˉ maˊ hnøøˈ jähꜘ juuˈ ja̱ˉ.
34 E eles nada disso entendiam, e esta palavra lhes era encoberta, não percebendo o que se lhes dizia.
35 Maˉngooꜗ yaꜙjä̱hꜙ Jesús chʉʉhˊ jwɨɨˉ Jericó, kooꜘ jwëˈ ja̱ˉ maˊ gyaˈ ja̱a̱ˉ dsaˉtʉʉˊ hi̱ˉ maˊ chu̱u̱ꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˊ dsaˉngëëꜘ jeeˊ ja̱ˉ.
35 E aconteceu que, chegando ele perto de Jericó, estava um cego assentado junto do caminho, mendigando.
36 Maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉtʉʉˊ heꜘ dsaˉngëëꜘ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ mahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ:
36 E, ouvindo passar a multidão, perguntou que era aquilo.
37 Mahꜗ gaꜙjmeehꜗ dsaˉ juuˈ kiyhꜗ:
37 E disseram-lhe que Jesus, o Nazareno, passava.
38 Ja̱ˉgaˊ gaꜙhlëëyhꜘ ki̱ˉga̱a̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ:
38 Então, clamou, dizendo: Jesus, Filho de Davi, tem misericórdia de mim!
39 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙnääꜗ taꜙ chaˊnëˊ Jesús, gaꜙjʉʉyhꜗ kihꜗ dsaˉtʉʉˊ heꜘ mahꜗ moꜙsoꜙ maˊ tooyhˈ mɨɨhˊ. Pero dsaˉtʉʉˊ heꜘ chaˉgaˊmiihˉ maˊ tooyh˜ mɨɨhˊ:
39 E os que iam passando repreendiam-no para que se calasse; mas ele clamava ainda mais: Filho de Davi, tem misericórdia de mim!
40 Ja̱ˉgaˊ gaꜙnooˉ Jesús. Gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ naˊkya̱a̱yꜘ hi̱ˉ tʉʉˊ heꜘ chu̱hꜙ kiyhꜗ. Maˊ gaꜙllooyꜗ chu̱hꜙ, gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ.
40 Então, Jesus, parando, mandou que lho trouxessem; e, chegando ele, perguntou-lhe,
41 Gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
41 dizendo: Que queres que te faça? E ele disse: Senhor, que eu veja.
42 —Waˊ läˉjnäꜘ baˊ mɨˊnëhˊ. Maˉhla̱a̱ꜘ baˊ hneˉ kihꜗ heˉ maˉläˉdsooꜘ hohꜘ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
42 E Jesus lhe disse: Vê; a tua fé te salvou.
43 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙläꜙjnäꜘ mɨˈnëyˊ. Mahꜗ ngooyꜗ kya̱a̱hˊ Jesús, kwayꜙ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio. Hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ maˊ kwayꜙ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio kaˉlähꜘ.
43 E logo viu e seguia-o, glorificando a Deus. E todo o povo, vendo isso, dava louvores a Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.