Lucas 16
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NTLH
1 Gaꜙjähꜘ Jesús kaˉlähꜘ sɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
1 Jesus disse aos seus discípulos:
2 Mahꜗ gaꜙtëëyhꜗ dsaˉ heꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Maˉnuunꜗ haˉ läꜙ laꜗ heˉ maˉløøꜗ jmeehˉ. ¿Heˉlaˈ jmeehˉ läꜙnaˉ? Ngëëˋ kwa̱a̱t˜ kihꜗ taˊ kyahˈ. Jëëhꜘ, moꜙsoꜙ leꜘ dsaˉheꜘ gaˊ goohˉ taˊ heˉ gaꜙkwëëhnꜙ hneˉ.”
2 Por isso ele o chamou e disse: “Eu andei ouvindo umas coisas a respeito de você. Agora preste contas da sua administração porque você não pode mais continuar como meu administrador.”
3 Dsaˉ hi̱ˉ maˊ häˊ gooˉ taˊ ja̱ˉ, gaꜙjmeeꜘ hʉʉˊdsëˉ: “¿Haˉ läꜙ jmeenˋ naˈ? Dsaˉjʉʉˊ taˊ maˉlle̱e̱yˉ jnäꜘ maˊ jmeenꜙ taˊ kiyhˈ. Saꜙ lihnꜙ jmeenˋ taˊ jeeˊ nuuˉ. Peerꜙ naˉhiihnˊ ngɨɨnˊ kuuˊ kihˈ dsaꜙ.
3 — Aí o administrador pensou: “O patrão está me despedindo. E, agora, o que é que eu vou fazer? Não tenho forças para cavar a terra e tenho vergonha de pedir esmola.
4 Maˉmanꜙ haˉ läꜙ jmeenˋ mahꜗ läꜙcha̱a̱ˉ hi̱ˉ he̱e̱hꜙ jnäꜘ chaˊnehꜙ kihꜗ waˊraˉ yaꜙhɨɨꜗ taˊ heˉ jmeenꜙ laˉ.”
4 Ah! Já sei o que vou fazer… Assim, quando for mandado embora, terei amigos que me receberão nas suas casas.”
5 Heˉja̱ˉ gaꜙtëëyhꜗ maꜙ ja̱a̱ˉ maꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ ä̱ä̱ˉ kihˈ dsaˉjʉʉˊ taˊ heꜘ. Hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Johꜘ ä̱ä̱hˉ kihꜗ patrón kya̱a̱nꜙ.”
5 — Então ele chamou todos os devedores do patrão e perguntou para o primeiro: “Quanto é que você está devendo para o meu patrão?”
6 “Ä̱ä̱nˉ hñaˉlooꜘ mɨˈkwaahˉ aceit”, gaꜙjäyhꜘ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ hi̱ˉ maˊ häˊ gooˉ taˊ heꜘ, sɨɨyhꜙ: “Heeꜚ laˉ kwa̱a̱t˜ kyahꜗ. Naꜘ jeeˊ naˉ gaˉjʉhˉ, sɨɨꜘ to̱ꜙloꜙgyaꜘ baˊ heˉ ä̱ä̱hˉ.”
6 — “Cem barris de azeite!” — respondeu ele.
7 Ja̱ˉgaˊ gaꜙsɨɨyhꜙ hi̱ˉ jñahꜘ heꜘ: “¿Hneˉ naꜙ, johꜘ ä̱ä̱hˉ?” “Hñaˉlooꜘ hihꜙ trigo”, gaꜙjähꜘ hi̱ˉ heꜘ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: “Heeꜚ laˉ kwa̱a̱t˜ kyahꜗ. Sɨɨꜘ kye̱ꜘ gyiiꜘ baˊ heˉ ä̱ä̱hˉ hneˉ.”
7 — Para o outro ele perguntou: “E você, quanto está devendo?”
8 Pero dsaˉjʉʉyˊ heꜘ gaꜙhlëëhꜘ lluꜗ kihꜗ dsaˉhɨ̱ɨ̱ˉ hi̱ˉ maˊ häˊ gooˉ taˊ ja̱ˉ, kihꜗ heˉ gaꜙläꜙma̱y˜ gaꜙlɨyhꜗ yaꜙhɨɨꜗ lluꜗ taˊ kiyhˈ. Dsooꜘ baˊ, dsaˉ hi̱ˉ saꜙ maˉhe̱e̱hˉ, ma̱y˜ chaˉgaˊmiihˉ haˉ jeeˊ le̱e̱yhꜙ dsaˉkya̱a̱yhˊ, läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ jmeeꜙ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ waˊjeˉ.
8 — E o patrão desse administrador desonesto o elogiou pela sua esperteza. E Jesus continuou:
9 ʼHeˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ kyahꜗ hnähꜘ jmɨˉgyʉʉꜙ hlɨɨhˈ laˉ, hnøøhˈ hnähꜘ haˉ läꜙ jeeˊ läꜙjwa̱hꜘ hnähꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ. Läꜙja̱ˉ waˊraˉ gaꜙdsaꜗ heˉ chaˉ kyahꜗ hnähꜘ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ he̱e̱hꜙ hnähꜘ chaˊnehꜙ jeeˊ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ tä̱ä̱ꜘ.
9 Por isso eu digo a vocês: usem as riquezas deste mundo para conseguir amigos a fim de que, quando as riquezas faltarem, eles recebam vocês no lar eterno.
10 ʼJa̱a̱ˉ hi̱ˉ miˉteꜗ ko̱o̱ˉ taˊ pihꜗ, läꜙja̱ˉ miˉteyꜗ kaˉlähꜘ taˊ heˉ jʉʉhˉ gaˊ. Hiꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ saꜙ miˉte̱hꜗ ko̱o̱ˉ taˊ pihꜗ, läꜙja̱ˉ saꜙ miˉte̱yhꜗ kya̱a̱hˊ taˊ heˉ jʉʉhˉ gaˊ.
10 Quem é fiel nas coisas pequenas também será nas grandes; e quem é desonesto nas coisas pequenas também será nas grandes.
11 Cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙjmääꜘ hnähꜘ koohꜘ hnähꜘ kuuˊ heˉ chaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ hlɨɨhˈ laˉ, ¿haˉ läꜙ ka̱ꜗ dsaˉ oˉjø̱hꜙ dsëˉ kyahꜗ hnähꜘ heˉ tooyhꜗ goohˉ hnähꜘ heˉ kye̱e̱ꜘ gaˊ?
11 Pois, se vocês não forem honestos com as riquezas deste mundo, quem vai pôr vocês para tomar conta das riquezas verdadeiras?
12 Hiꜙ cherˊmahꜗ saꜙ jmeehˉ hnähꜘ läꜙlleˋ kihˈ kya̱a̱hˊ kuuˊ kihˈ jñahꜘ, ¿haˉ läꜙ kwëëhꜗ dsaˉ hnähꜘ maꜙraꜙ heˉ laꜗ kyahꜗ hnähꜘ?
12 E, se não forem honestos com o que é dos outros, quem lhes dará o que é de vocês?
13 ʼNiꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ saꜙ läꜙkë̱hˊ jmɨɨˊ jmeeꜗ taˊheꜗ kihꜗ u̱u̱ꜗ dsaˉjʉʉˊ. Jëëhꜘ jmeeyꜗ naˉhä̱ä̱yhˊ ja̱a̱ˉ mahꜗ läꜙhnääyꜗ hi̱ˉ jñahꜘ baˊ. Miˉteyꜗ kihꜗ ja̱a̱ˉ mahꜗ miˉkwa̱yhꜗ hi̱ˉ jñahꜘ heꜘ. Läꜙja̱ˉ saꜙ läꜙkë̱hˊ hnähꜘ jmɨɨˊ kya̱a̱hˊ ko̱o̱ˉ häˊ baˊ ka̱hˈ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ kuuˊ hiꜙ ka̱hˈ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ Dio kaˉlähꜘ.
13 — Um escravo não pode servir a dois donos ao mesmo tempo, pois vai rejeitar um e preferir o outro; ou será fiel a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e também servir ao dinheiro.
14 Gaꜙnuuꜘ dsaˉ fariseo kaˉlähꜘ läꜙjëꜙ heˉ maˊ hlë̱ë̱h˜ Jesús discípulo kya̱a̱yꜗ. Dsaˉ fariseo heꜘ maˊ tuˉdsë̱ë̱yˋ kuuˊ heˉja̱ˉ gaꜙmiꜙkwa̱yhꜗ kihꜗ Jesús.
14 Os fariseus ouviram isso e zombaram de Jesus porque amavam o dinheiro.
15 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
15 Então Jesus disse a eles:
16 ʼJä̱ä̱ꜗ baˊ maˊ chaˉ ley kihꜗ Moisé hiꜙ maˊ chaˉ juuˈ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio läꜙji̱i̱hˈ ji̱i̱ˉ kihꜗ Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ. Läꜙ maˊja̱ˉ gaꜙløøꜗ nuuˉ dsaˉ juˈhmëëꜘ läꜙko̱o̱ˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ. Heˉja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ jmeeꜙ läꜙbiiꜗ läꜙja̱a̱ꜗ mahꜗ dsaˉta̱a̱yhˋ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
16 — A
17 ʼPero maꜙraꜙ heˉ läꜙteꜗ baˊ ley. Miihˉ gaˊ jwë̱ë̱hˋ heˉ he̱e̱ꜘ gyʉʉhˈ hwaꜗ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ jä̱ꜗ taꜙ kooꜘ ko̱o̱ˉ mɨˈjuuꜗ kihꜗ ley.
17 — É mais fácil o céu e a terra desaparecerem do que ser tirado um simples acento de qualquer palavra da Lei.
18 ʼLäꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ be̱e̱˜ dsaˉmëꜘ kya̱a̱ꜗ mahꜗ ka̱a̱yꜗ jñahꜘ dsaˉmëꜘ, heˉ maˉjmeeyꜘ dsoˊkyeˉ baˊ ja̱ˉ. Hiꜙ läꜙja̱ˉ hi̱ˉ ka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ gaꜙbe̱e̱yꜗ heꜘ, heˉ maˉjmeeyꜘ dsoˊkyeˉ baˊ ja̱ˉ kaˉlähꜘ.
18 — Se um homem se divorciar e casar com outra mulher, comete adultério. E quem casar com a mulher divorciada também comete adultério.
19 ʼMaˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉ chaˉ kuuˊ hi̱ˉ maˊ kë̱hˉ hmɨɨhˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ lähˉ. Hmɨɨhˉ hmoohˈ jmahꜗ baˊ maˊ kë̱yhˉ. Hiꜙ ko̱o̱ˉ kyooˉ baˊ maˊ chaˉ läꜙjëꜙ nëëˈ heˉ maˊ kuhˉhɨ̱yh˜.
19 Jesus continuou:
20 Hiꜙ maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ täˉñeeꜘ hi̱ˉ che̱e̱ˉ Lázaro. Hi̱ˉ heꜘ maˊ gyaꜙ hoˊhaahˊ kihˈ dsaˉ chaˉ kuuˊ heꜘ. Tʉʉˊ baˊ chaˊhmihˈ maˊ la̱a̱yˈ.
20 Havia também um homem pobre, chamado Lázaro, que tinha o corpo coberto de feridas, e que costumavam largar perto da casa do rico.
21 Maˊ he̱e̱ꜘ dsëyꜗ maˊ kuyhꜙ läꜙjëꜙ heˉ maˊ dsaˉsa̱a̱ꜗ nëˊ mes˜ kihꜗ dsaˉ chaˉ kuuˊ heꜘ. Läꜙkye̱ˉ dsɨɨˉ maˊ dsaˉnääꜗ dsaˉhlʉyhꜙ nëˊ dsooˊ kiyhˈ ja̱ˉ.
21 Lázaro ficava ali, procurando matar a fome com as migalhas que caíam da mesa do homem rico. E até os cachorros vinham lamber as suas feridas.
22 Gaꜙllooꜗ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ gaꜙju̱u̱ꜗ hi̱ˉ täˉñeeꜘ heꜘ. Yaꜙnääꜗ ángele mahꜗ gaꜙtëëyˉ läꜙ gaꜙtëꜘ kooꜘ kihꜗ Abraham. Läꜙja̱ˉ gaꜙju̱u̱ꜗ dsaˉ chaˉ kuuˊ heꜘ mahꜗ gaꜙha̱a̱ꜗ dsihꜘ.
22 O pobre morreu e foi levado pelos anjos para junto de Abraão, na festa do céu. O rico também morreu e foi sepultado.
23 ʼJeeˊ hä̱ä̱yˊ chaˊjeˉ jëëy˜ wɨɨꜘ, gaꜙchooyhꜗ moˉnëyˊ, hiꜙ ʉ̱ʉ̱ꜘ gaˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ Abraham kya̱a̱hˊ Lázaro tä̱ä̱yhˊ ko̱ˉjø̱hꜘ.
23 Ele sofria muito no
24 Heˉja̱ˉ gaꜙhlëëyhꜘ ki̱ˉga̱a̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ: “Tääˋ Abraham, waˊ läˉñihꜘ hohꜘ kiꜙ jnäꜘ. Waˊ miˉgyʉhꜘ Lázaro mɨˈlleˊ chaˊgooyˉ kya̱a̱hˊ jmɨɨˉ mahꜗ che̱e̱yꜙ jeeˊ laˉ miˉgyʉyhꜘ ko̱ˉhi̱ˊpihˈ naˊsɨɨhnꜙ. Jëëhꜘ, jëën˜ wɨɨꜘ jwërte chaˊjeˉ laˉ.”
24 Então gritou: “Pai Abraão, tenha pena de mim! Mande que Lázaro molhe o dedo na água e venha refrescar a minha língua porque estou sofrendo muito neste fogo!”
25 Pero gaꜙjähꜘ Abraham sɨɨyhꜙ: “Gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱nꜙ, miˉdsoohꜚ hohꜘ heˉ gaꜙngëëhꜘ lluꜗ jwërte taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ cha̱a̱hˉ. Mahꜗ Lázaro gaꜙngëëꜘ hlɨɨhˈ. Heˉja̱ˉ cha̱a̱yˉ lluꜗ jeeˊ laˉ, mahꜗ hneˉ jëëhꜘ wɨɨꜘ.
25 — Mas Abraão respondeu: “Meu filho, lembre que você recebeu na sua vida todas as coisas boas, porém Lázaro só recebeu o que era mau. E agora ele está feliz aqui, enquanto você está sofrendo.
26 Maˉlaꜙ baˊ maˉhñah˜ hnähꜘ hø̱ø̱ˈ hnähꜘ. Taꜙ jyohꜘ ko̱ˉta̱a̱ˉ chaˉ ko̱o̱ˉ taˉjuhˉ ñiihˊ jeeˊ jnänˋ. Hi̱ˉ hnøøꜗ hwë̱ë̱ꜙ jeeˊ laˉ mahꜗ dsaˉnääyꜗ jeeˊ naˉ saꜙ leꜘ. Niꜙ saꜙ leꜘ yaˉnääꜘ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ naˉ jeeˊ tøøhˊ jnäähꜗ laˉ.”
26 Além disso, há um grande abismo entre nós, de modo que os que querem atravessar daqui até vocês não podem, como também os daí não podem passar para cá.”
27 ʼPero dsaˉ hi̱ˉ maˊ chaˉ kuuˊ heꜘ gaꜙjähꜘ: “Chu̱u̱nꜘ kya̱a̱hˊ hneˉ, tääˋ Abraham, che̱e̱ꜙ Lázaro chaˊnehꜙ kihꜗ tääˋ kya̱a̱nꜙ.
27 — O rico disse: “Nesse caso, Pai Abraão, peço que mande Lázaro até a casa do meu pai
28 Jëëhꜘ cha̱a̱ˉ hña̱a̱ꜘ ø̱ø̱hnꜗ. Hi̱ˉ heꜘ hnoonꜗ dsaˉhlë̱ë̱yhˋ mahꜗ läꜙja̱ˉ moꜙsoꜙ yaˉnääyꜘ jëëyꜗ wɨɨꜘ läꜙ jëën˜ laˉ.”
28 porque eu tenho cinco irmãos. Deixe que ele vá e os avise para que assim não venham para este lugar de sofrimento.”
29 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Abraham sɨɨyhꜙ: “Chaˉ baˊ nʉʉhꜚ kihꜗ Moisé hiꜙ chaˉ baˊ juuˈ heˉ gaꜙhlëëhꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio jeeˊ tä̱ä̱yhˊ ooꜙ. Waˊ jmeeyꜘ heˈ kihꜗ juuˈ ja̱ˉ.”
29 — Mas Abraão respondeu: “Os seus irmãos têm a
30 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjäyhꜘ: “Ja̱ꜙ läꜙja̱ˉ, tääˋ Abraham. Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ lla̱a̱h˜ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ jeeˊ kiyhˈ, dsaˉje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio.”
30 — “Só isso não basta, Pai Abraão!”, respondeu o rico. “Porém, se alguém ressuscitar e for falar com eles, aí eles se arrependerão dos seus pecados.”
31 Pero gaꜙjähꜘ Abraham sɨɨyhꜙ: “Cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙjmeeyꜘ heˈ nʉʉhꜚ kihꜗ Moisé hiꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ gaꜙjmeeyꜘ heˈ juuˈ heˉ gaꜙhlëëhꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio, niꜙ läꜙja̱ˉ saꜙ läꜙhe̱e̱yꜘ waˊraˉ gaꜙjëëyꜗ maˉläˉji̱i̱hˋ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ.”
31 — Mas Abraão respondeu: “Se eles não escutarem Moisés nem os profetas, não crerão, mesmo que alguém ressuscite.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.