Lucas 13
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NAA
1 Ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ naˊnääˈ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ naˊjmeeyhˊ juuˈ kihꜗ Jesús heˉ gaꜙjmeeꜘ Pilato madaꜚ kihꜗ hløøꜘ heˉ naˊjngëëyhˉ dsaˉ cha̱a̱ˉ Galilea jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ jngëëyhꜙ jahꜘ heˉ maˊ miˉteyꜗ kiyhꜗ kya̱a̱hˊ Dio.
1 Naquela mesma ocasião, estavam ali algumas pessoas que falaram para Jesus a respeito dos galileus cujo sangue Pilatos havia misturado com os sacrifícios que os mesmos realizavam.
2 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
2 Então Jesus lhes disse:
3 Jnäꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, niꜙ miihˉ saꜙ laꜗ läꜙja̱ˉ. Jëëhꜘ cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙje̱e̱hˋ hnähꜘ kya̱a̱hˊ Dio, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ ju̱u̱ꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ kaˉlähꜘ.
3 Digo a vocês que não eram; se, porém, não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
4 Heˉ gaꜙtohꜘ hneꜗ ñiiꜘ kihꜗ Siloé nëˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙjña̱a̱ˉ dsaˉ mahꜗ gaꜙju̱u̱yꜗ, ¿cheˊ jmeehˉ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ heˉ ä̱ä̱yˉ chaˉgaˊmiihˉ dsoˊkyeˉ läꜙko̱hꜘ gaˊ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ Jerusalén?
4 E, quanto àqueles dezoito sobre os quais desabou a torre de Siloé e os matou, vocês pensam que eles eram mais culpados do que todos os outros moradores de Jerusalém?
5 Jnäꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, niꜙ miihˉ saꜙ laꜗ läꜙja̱ˉ. Jëëhꜘ cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙje̱e̱hˋ hnähꜘ kya̱a̱hˊ Dio, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ ju̱u̱ꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ kaˉlähꜘ.
5 Digo a vocês que não eram; mas, se não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
6 Hiꜙ gaꜙjäyhꜘ kaˉlähꜘ juuˈ naˉhmääˊ läꜙlaˉ:
6 E Jesus contou a seguinte parábola:
7 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ hi̱ˉ maˊ høøꜙ chaahˈ wɨ̱ɨ̱ˉ jëhˈ ja̱ˉ: “Jeeˊ laˉ maˉtëꜘ hnëˉ ji̱ˉñeˉ maˉjan˜ jëën˜ chaahˈ higo laˉ, cheˊ hɨɨꜚ mɨɨˈ. Saꜙ chaˉ jnøøhnˈ niꜙ miihˉ läꜙko̱hꜘ häˊ gwa̱nꜘ. Heˉja̱ˉ tuꜗ goˉte˜. ¿Heˉlaˈ ja̱ˉ ko̱o̱ˉ naˉhaˉ hwaꜗ jeeˊ chihˈ?”
7 Então disse ao homem que cuidava da vinha: “Já faz três anos que venho procurar fruto nesta figueira e não encontro nada. Portanto, corte-a! Por que ela ainda está ocupando inutilmente a terra?”
8 Pero hi̱ˉ maˊ høøꜙ jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjähꜘ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, kwaˊ jwëꜗ kihꜗ ko̱o̱ˉ gaˊ ji̱ˉñeˉ naꜗ. Gyunꜚ miihˉ taˉhmɨɨˉ mahꜗ toohnꜚ tʉˊhohꜗ.
8 Mas o homem que cuidava da vinha respondeu: “Senhor, deixe-a ainda este ano, até que eu escave ao redor dela e ponha estrume.
9 Cherˊmahꜗ gaꜙhɨɨꜘ mɨɨˈ, lluꜗ baˊ. Pero cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙhɨɨꜘ, ja̱ˉgaˊ naꜙ dsaˉtuˋ.”
9 Se vier a dar fruto, muito bem. Se não der fruto, o senhor poderá cortá-la.”
10 Ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ maˊ kwaꜙ Jesús juuˈ nehꜙ gwahꜙ mähˉ.
10 Num sábado, Jesus estava ensinando numa das sinagogas.
11 Jeeˊ ja̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˉhyaˉ gyaꜙjñaaˉ ji̱ˉñeˉ dsaahˊ. Gaꜙjmeeꜘ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ gaꜙjlu̱u̱ꜗ kaˊluuyˊ. Niꜙ miihˉ saꜙ leꜘ maˊ ngëyˈ ko̱ˉdsooꜘ.
11 E chegou ali uma mulher possuída de um espírito de enfermidade, havia já dezoito anos; ela andava encurvada, sem poder se endireitar de modo nenhum.
12 Maˊ gaꜙjë̱ë̱ꜗ Jesús dsaˉmëꜘ heꜘ, gaꜙtëëyhꜗ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
12 Ao vê-la, Jesus a chamou e lhe disse:
13 Gaꜙkyeyˉ gooyˉ nëˊ kihˈ dsaˉmëꜘ heꜘ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙnɨɨhꜗ kaˊluuyˊ, mahꜗ gaꜙløøyꜗ kwayꜙ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio.
13 E, impondo-lhe as mãos, ela imediatamente se endireitou e dava glória a Deus.
14 Pero hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ hihꜙ gwahꜙ ja̱ˉ, gaꜙläꜙlle̱e̱ꜘ jwërte kihꜗ heˉ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱ꜘ Jesús dsaˉ jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ:
14 O chefe da sinagoga, indignado por ver que Jesus curava no sábado, disse à multidão: — Há seis dias em que se deve trabalhar. Venham nesses dias para serem curados, mas não no sábado.
15 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ gaꜙsɨɨyhꜙ:
15 Porém o Senhor lhe respondeu:
16 Pero hi̱hꜗ dsaˉmëꜘ laˉ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ Abraham, maˉhyaˉ gyaꜙjñaaˉ ji̱ˉñeˉ maˊ naˉhñuuyhˊ ka̱a̱h˜ Tanaˊ. ¿Cheˊ saꜙ ä̱ä̱ˉ jmɨɨˊ che̱e̱yhꜙ jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ?
16 Por que motivo não se devia livrar deste cativeiro, em dia de sábado, esta filha de Abraão, a quem Satanás trazia presa há dezoito anos?
17 Läꜙ maˊ gaꜙhlëëhꜘ Jesús juuˈ ja̱ˉ, gaꜙjä̱ꜘ oˉhihꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙläꜙhøøhˋ kiyhꜗ. Pero jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ maˊ cha̱a̱yˉ lluꜗ baˊ, maˊ gaꜙjëëyꜗ läꜙjëꜙ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ maˊ jmeeꜙ Jesús.
17 Tendo Jesus dito estas palavras, todos os seus adversários ficaram envergonhados. Entretanto, o povo se alegrava por todos os feitos gloriosos que Jesus realizava.
18 Hiꜙ gaꜙjähꜘ Jesús kaˉlähꜘ:
18 Jesus disse:
19 Heˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ laꜗ kihꜗ ko̱o̱ˉ mɨˈju̱ˉ mostaza heˉ gaꜙjngëëꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ jeeˊ naˉjnääˊ chaˊjo̱hˈ kiyhꜗ. Hehꜗ mɨˈju̱ˉ ja̱ˉ, gaꜙhyaˉ mahꜗ gaꜙkwa̱a̱ꜗ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙtëꜘ ko̱o̱ˉ chaahˈ hmaˉ. Heˉja̱ˉ gaꜙllaꜙnääꜗ ta̱ˈ jmeeyꜙ sɨɨˉ nëˊ saˊgohꜗ kihꜗ.
19 É semelhante a um grão de mostarda, que um homem plantou na sua horta; e cresceu e fez-se árvore; e as aves do céu se aninharam nos seus ramos.
20 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
20 Disse mais:
21 Je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ levadura heˉ kooh˜ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ. Llayꜙ chaˉmiihˉ harin mahꜗ ka̱hˉgwë̱yhˉ kya̱a̱hˊ levadura. Kya̱a̱hˊ läꜙja̱ˉ dsaˉkwa̱a̱ꜙ läꜙ gaꜙdsaꜗ tʉˊka̱ˊ.
21 É semelhante ao fermento que uma mulher pegou e misturou em três medidas de farinha, até ficar tudo levedado.
22 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ Jesús jwëˈ ngooꜗ taꜙ Jerusalén maˊ kwayꜙ juuˈ läꜙka̱a̱ˉ jwɨɨˉ kaahˊ hiꜙ läꜙka̱a̱ˉ jwɨɨˉ mähˉ jeeˊ maˊ dsaˉngëëyꜘ.
22 Jesus passava por cidades e aldeias, ensinando e caminhando para Jerusalém.
23 Ja̱a̱ˉ dsaˉ gaꜙngɨɨꜘ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
23 E alguém lhe perguntou: — Senhor, são poucos os que são salvos?
24 —Jmeeˊ hnähꜘ biiꜗ goˉta̱a̱hˊ hnähꜘ taꜙ hoˊhaahˊ dsuˉ. Jëëhꜘ, jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ hnøøꜗ dsaˉta̱a̱hˋ mahꜗ saꜙ jmä̱ä̱yꜗ dsaˉta̱a̱yhˋ.
24 Jesus respondeu:
25 Waˊ jmeenˊ ja̱a̱ˉ dsaˉjʉʉˊ chaˊnehꜙ maˉngëëꜘ maˉjneyꜗ hoˊhaahˊ kiyhˈ. Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙnäähꜗ hnähꜘ tëëhˉ hnähꜘ kiyhꜗ taꜙ kaˊhneꜚ: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, näˊ hoˊhaahˊ mahꜗ dsaˊtoohˊ jnäähˈ.” Pero je̱e̱hꜙ dsaˉjʉʉˊ heꜘ kyahꜗ hnähꜘ, jäyhꜙ: “Saꜙ manꜙ hi̱i̱ˉ hnähꜘ.”
25 Quando o dono da casa se tiver levantado e fechado a porta, e vocês, do lado de fora, começarem a bater, dizendo: “Senhor, abra a porta para nós”, ele responderá: “Não sei de onde vocês são.”
26 Ja̱ˉgaˊ løøhꜗ hnähꜘ jwahˈ hnähꜘ: “Maˉkihˊ maˉhi̱hˊ jnäähꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ hneˉ. Jnäähˈ heꜘ hi̱ˉ gaꜙhlë̱ë̱hˊ jeeˊ laˈ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ.”
26 Então vocês dirão: “Comíamos e bebíamos com o senhor. Além disso, o senhor ensinava em nossas ruas.”
27 Pero jähꜙ dsaˉjʉʉˊ chaˊnehꜙ heꜘ, sɨɨyhꜙ hnähꜘ: “Saꜙ manꜙ hi̱i̱ˉ hnähꜘ. Goˉnääˊ hnähꜘ kyahꜗ, hnähꜘ hi̱ˉ jmeeꜙ heˉ hlɨɨhˈ jmahꜗ.”
27 Mas ele dirá a vocês: “Não sei de onde vocês são; afastem-se de mim, vocês todos que praticam o mal.”
28 Jeeˊ ja̱ˉ kɨˊhoohˊ hnähꜘ mahꜗ jʉ̱ʉ̱hˊ hnähꜘ chaˉja̱hˊ hnähꜘ waˊraˉ gaꜙjë̱ë̱hˋ hnähꜘ Abraham kya̱a̱hˊ Isaac kya̱a̱hˊ Jacob kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio tä̱ä̱hˊ yaꜙjwɨɨꜗ kiyhꜗ, mahꜗ hnähꜘ dsaˉhë̱ë̱hꜗ taꜙ kaˊhneꜚ.
28 Ali haverá choro e ranger de dentes, quando vocês virem Abraão, Isaque, Jacó e todos os profetas no Reino de Deus, mas vocês lançados fora.
29 Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ cha̱a̱ˉ ʉ̱ʉ̱ꜘ yaˉnääꜘ taꜙ kye̱ꜗ taꜙ ñiiꜘ mahꜗ dsaˉta̱a̱hˋ kuhˊhɨ̱hꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ jeeˊ ooꜙ yaꜙjwɨɨꜗ kihꜗ Dio.
29 Muitos virão do Oriente e do Ocidente, do Norte e do Sul e tomarão lugar à mesa no Reino de Deus.
30 Jëëhꜘ, jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, hi̱ˉ heꜘ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ maˊja̱ˉ. Hiꜙ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, hi̱ˉ heꜘ le̱e̱ꜘ mähꜗ gaˊ.
30 Porém, de fato, há últimos que serão primeiros, e primeiros que serão últimos.
31 Ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ, gaꜙllaꜙnääꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ fariseo naˊchiihˊ Jesús:
31 Naquela mesma hora, alguns fariseus vieram para dizer a Jesus: — Vá embora daqui, porque Herodes quer matá-lo.
32 Heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ dsaˉ fariseo heꜘ:
32 Ele, porém, lhes respondeu:
33 Jmeeꜙ biiꜗ läꜙ maˉhä̱ä̱nˊ laˉ baˊ jwëˈ, naꜗ, høꜗ, hiꜙ hyuꜗ läꜙji̱i̱hˈ lloon˜ Jerusalén. Jëëhꜘ, jmeeꜙ biiꜗ heˉ ju̱u̱ꜘ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio taꜙ Jerusalén, saꜙ lleˋ kihˈ ju̱u̱yꜘ taꜙ jeeˊ jyohꜘ.
33 Porém, preciso caminhar hoje, amanhã e depois, porque não se espera que um profeta morra fora de Jerusalém.
34 ʼHnähꜘ dsaˉ cha̱a̱ˉ Jerusalén, hi̱ˉ jngëëhꜙ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio hiꜙ tehꜘ hnähꜘ ku̱u̱ˊ kihˈ hi̱ˉ che̱e̱ꜙ Dio, johꜘ ji̱i̱h˜ saꜙ gaꜙläꜙhnoonꜗ maˊ jø̱ø̱hnˊ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ jø̱ø̱hˉ chaahˊ hyaaˋ gyʉ̱ʉ̱ˉ chaahˊ kya̱a̱ˈ, ta̱a̱yhˉ nehꜙ saˊkyooyꜘ, pero saꜙ gaꜙhiihꜘ hnähꜘ.
34 — Jerusalém, Jerusalém! Você mata os profetas e apedreja os que lhe são enviados! Quantas vezes eu quis reunir os seus filhos, como a galinha ajunta os do seu próprio ninho debaixo das asas, mas vocês não quiseram!
35 Heˉja̱ˉ maˉbe̱e̱ꜗ Dio hnähꜘ goˉte˜, jä̱ꜗ taꜙjmahꜗ baˊ hneˈ kyahꜗ hnähꜘ. Jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, naꜗ taꜙ chaˊnëˊ moꜙsoꜙ jë̱ë̱hˈ hnähꜘ jnäꜘ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ saꜙ maˉjähˊ hnähꜘ: “Heˉ baˊ cheˉ jø̱hˈga̱a̱ˉ hi̱ˉ jaꜗ, läꜙhihꜙ kihꜗ Dio.”
35 Eis que a casa de vocês ficará deserta. E eu afirmo a vocês que não me verão mais, até que venham a dizer: “Bendito o que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.