Lucas 10
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs VC
1 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙhña̱a̱ꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ jñahꜘ gaˊ to̱ꜙloꜙgya̱a̱ꜘ naˉdsë˜ gye̱e̱ꜘ dsaˉ. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙche̱e̱yꜗ läꜙka̱a̱ˉ jwɨɨˉ kaahˊ hiꜙ läꜙka̱a̱ˉ gaˊ jeeˊ jyohꜘ haˉ jeeˊ dsooyˈ. Gaꜙche̱e̱yꜗ maꜙ u̱u̱ꜗ maꜙ u̱u̱ꜗ.
1 Depois disso, designou o Senhor ainda setenta e dois outros discípulos e mandou-os, dois a dois, adiante de si, por todas as cidades e lugares para onde ele tinha de ir.
2 Gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ:
2 Disse-lhes: Grande é a messe, mas poucos são os operários. Rogai ao Senhor da messe que mande operários para a sua messe.
3 Goˉnääꜘ hnähꜘ ja̱ˉ. Pero le̱e̱hꜚ hnähꜘ. Jnäꜘ che̱e̱nꜚ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ borrego hi̱ˉ gaꜙnääꜗ jeeˊ kihˈ jahꜘ hä̱ä̱ˈ.
3 Ide; eis que vos envio como cordeiros entre lobos.
4 Taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ hmɨhˉtuhˉ, taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ saˊtuhˉ kihꜗ kuuˊ, niꜙ looˉ heˉ dsaˉheꜘ tɨɨhˊ hnähꜘ. Niꜙ taꜙ llaˉ hnähꜘ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉ chaˊjwëꜗ.
4 Não leveis bolsa nem mochila, nem calçado e a ninguém saudeis pelo caminho.
5 Waˊ heˉ chaˉ heˉ hneꜗ jeeˊ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ, toˉnëˊ jwɨɨhˈ hnähꜘ dsaˉ: “Waˊ hiiꜘ tiiˊ chaˊnehꜙ kyahꜗ hnähꜘ.”
5 Em toda casa em que entrardes, dizei primeiro: Paz a esta casa!
6 Cherˊmahꜗ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ hiiꜘ tiiˊ dsëˈ jeeˊ ja̱ˉ, läꜙja̱ˉ hɨɨꜗ tiiˊ kiyhˈ. Hiꜙ cherˊmahꜗ saꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ hiiꜘ tiiˊ dsëˈ, saꜙ läꜙjmääꜗ kiyhꜗ juuˈ heˉ maˉhlë̱ë̱hˊ hnihꜘ.
6 Se ali houver algum homem pacífico, repousará sobre ele a vossa paz; mas, se não houver, ela tornará para vós.
7 Pero jeeˊ he̱e̱yhꜙ hnähꜘ, ja̱ˉ jä̱hˉ hnähꜘ ja̱ˉbaˊ chaˊnehꜙ ja̱ˉ. Ja̱ˉ kuhˉhuhꜘ baˊ hnähꜘ läꜙjëꜙ heˉ llaꜗ dsaˉ chaˊnëhˊ hnähꜘ. Jëëhꜘ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ, lleˋ kihˈ hyoyhꜙ jñeeyˈ. Taꜙ miˉsɨɨˋ hnähꜘ ø̱ø̱hˈ hnähꜘ mahꜗ goˊnäähˈ hnähꜘ läꜙjohꜘ hneꜗ chihꜗ.
7 Permanecei na mesma casa, comei e bebei do que eles tiverem, pois o operário é digno do seu salário. Não andeis de casa em casa.
8 Waˊ heˉ chaˉ heˉ jwɨɨˉ jeeˊ gaꜙllaꜙnäähꜗ hnähꜘ, jeeˊ he̱e̱hꜙ dsaˉ hnähꜘ, ja̱ˉ kuhˉhuhꜘ baˊ hnähꜘ läꜙjëꜙ heˉ llaꜗ dsaˉ chaˊnëhˊ hnähꜘ.
8 Em qualquer cidade em que entrardes e vos receberem, comei o que se vos servir.
9 Ja̱ˉ miˉhlä̱ä̱hˈ hnähꜘ hi̱ˉ dsaahˊ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ. Ja̱ˉ jwɨɨhꜘ hnähꜘ dsaˉ: “Kye̱ˊ baˊ jnäähꜗ juuˈ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜗ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ.”
9 Curai os enfermos que nela houver e dizei-lhes: O Reino de Deus está próximo.
10 Pero cherˊmahꜗ gaꜙllaꜙnäähꜗ hnähꜘ ko̱o̱ˉ jwɨɨˉ jeeˊ saꜙ he̱e̱yhꜙ hnähꜘ, ja̱ˉ hwë̱ë̱hˉ hnähꜘ taꜙ chaˊjwëꜗ mahꜗ jwahˈ hnähꜘ:
10 Mas se entrardes nalguma cidade e não vos receberem, saindo pelas suas praças, dizei:
11 “Waˊhløøˉ heˉ chaˉ jeeˊ jwɨɨˉ kyahꜗ hnähꜘ laˉ, heˉ maˉbehꜗ maˉtɨɨˊ jnäähꜗ, jeeˊ laˉ maˉkyahˊ jnäähꜗ maˉtɨɨˊ jnäähꜗ mahꜗ laꜗ lii˜ maˉjä̱ꜘ nëˊ kyahˈ hnähꜘ läꜙjëꜙ dsooˊ heˉ naˉbä̱ä̱hˋ hnähꜘ. Pero maˉñehˊ baˊ hnähꜘ, maˉja˜ baˊ juuˈ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜗ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ”, jwɨɨhˈ hnihꜘ.
11 Até o pó que se nos pegou da vossa cidade, sacudimos contra vós; sabei, contudo, que o Reino de Deus está próximo.
12 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ. Miihˉ gaˊ wɨɨꜘ jëëꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ jwɨɨˉ Sodoma kya̱a̱hˊ Gomorra waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ jmeeˈ Dio jwiz˜, läꜙko̱hꜘ heˉ jëëꜗ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ.
12 Digo-vos: naqueles dias haverá um tratamento menos rigoroso para Sodoma.
13 ʼ¡Peerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwɨɨˉ Corazín! ¡Peerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwɨɨˉ Betsaida! Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwɨɨˉ Tiro kya̱a̱hˊ jwɨɨˉ Sidón, maˉjëëꜙ haˉ läꜙ laꜗ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ maˉjmeenꜗ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, maˉlɨhꜘ saꜙ gaꜙje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio, maˊ kë̱yhꜙ hmɨɨhˉ jwäꜘ hiꜙ maˊ su̱yˈ hñiiyꜘ tʉˊjwaˉ, heˉ maˊ jmeeyˈ lii˜ heˉ tiˉmeehˉ dsëyꜗ.
13 Ai de ti, Corozaim! Ai de ti, Betsaida! Porque, se em Tiro e Sidônia tivessem sido feitos os prodígios que foram realizados em vosso meio, há muito tempo teriam feito penitência, cobrindo-se de saco e cinza.
14 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ jmeeˈ Dio jwiz˜, chaˉgaˊmiihˉ wɨɨꜘ jëëhˈ hnähꜘ, läꜙko̱hꜘ gaˊ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ Tiro kya̱a̱hˊ Sidón.
14 Por isso haverá no dia do juízo menos rigor para Tiro e Sidônia do que para vós.
15 Hnähꜘ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ Capernaum, jmeehˉ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ heˉ të̱ë̱hꜗ hnähꜘ gyʉʉhˈ. Pero ñiihˊ gaˊ kihˈ chaˊjeˉ goˊnäähˈ hnähꜘ.
15 E tu, Cafarnaum, que te elevas até o céu, serás precipitada até aos infernos.
16 ʼHi̱ˉ nuuꜗ juuˈ heˉ kwahˈ hnähꜘ, kinꜙ ja̱ˉ nuuyꜗ. Hi̱ˉ saꜙ he̱e̱hꜙ hnähꜘ, jnäꜘ heꜘ saꜙ he̱e̱yhꜙ. Hi̱ˉ saꜙ he̱e̱hˉ jnäꜘ, saꜙ he̱e̱yhˉ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ.
16 Quem vos ouve, a mim ouve; e quem vos rejeita, a mim rejeita; e quem me rejeita, rejeita aquele que me enviou.
17 Peerꜙ jë̱ë̱ˉ dsëꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ to̱ꜙloꜙgya̱a̱ꜘ dsë˜ gye̱e̱ꜘ heꜘ maˊ gaꜙllaꜙnääyˋ jeeˊ maˊ gyaˈ Jesús. Gaꜙjäyhꜘ:
17 Voltaram alegres os setenta e dois, dizendo: Senhor, até os demônios se nos submetem em teu nome!
18 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
18 Jesus disse-lhes: Vi Satanás cair do céu como um raio.
19 Maˉkwëëhnꜗ baˊ hnähꜘ beꜘ mahꜗ heˈsohˈ hnähꜘ nëˊ kihˈ mɨɨhˉ, nëˊ kihˈ chaˊhneꜗ, hiꜙ llaˉdsëëˋ hnähꜘ läꜙjëꜙ beꜘ kihꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ. Niꜙ ko̱o̱ˉ dsooˊ saꜙ leꜘ kyahꜗ hnähꜘ.
19 Eis que vos dei poder para pisar serpentes, escorpiões e todo o poder do inimigo.
20 Pero taꜙ waˊ jë̱ë̱ˉ hohꜘ hnähꜘ kihꜗ heˉ nʉʉhˊ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kyahꜗ hnähꜘ. Waˊ jë̱ë̱ˉ hohꜘ hnähꜘ kihꜗ heˉ maˉnaˉsɨɨˉ jmɨɨˉ kyahꜗ hnähꜘ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ baˊ.
20 Contudo, não vos alegreis porque os espíritos vos estão sujeitos, mas alegrai-vos de que os vossos nomes estejam escritos nos céus.
21 Ja̱ˉbaˊ hor˜ ja̱ˉ, gaꜙjë̱ë̱ꜘ dsëꜗ Jesús gaꜙjmeeꜘ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
21 Naquele mesma hora, Jesus exultou de alegria no Espírito Santo e disse: Pai, Senhor do céu e da terra, eu te dou graças porque escondeste estas coisas aos sábios e inteligentes e as revelaste aos pequeninos. Sim, Pai, bendigo-te porque assim foi do teu agrado.
22 ʼGaꜙläꜙjëꜙ goˉte˜ baˊ gaꜙtoohˉ Tääˋ kya̱a̱nꜙ goonꜙ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ kyu̱u̱ꜙ Jo̱o̱ꜘ Dio, maꜙlaꜙ Tääˋ baˊ kyu̱u̱ꜙ jnäꜘ. Niꜙ saꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ kyu̱u̱ꜙ Tääˋ. Maꜙlaꜙ jnäꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ jo̱o̱yꜘ baˊ kyu̱u̱ꜙ jnihꜘ, hiꜙ läꜙja̱ˉ läꜙkyu̱u̱ꜙ hi̱ˉ hnoonꜗ miˊjnäänꜗ kihꜗ.
22 Todas as coisas me foram entregues por meu Pai. Ninguém conhece quem é o Filho senão o Pai, nem quem é o Pai senão o Filho, e aquele a quem o Filho o quiser revelar.
23 Ja̱ˉgaˊ gaꜙje̱e̱yhˉ hñiiyꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ maꜙlaꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ baˊ:
23 E voltou-se para os seus discípulos, e disse: Ditosos os olhos que vêem o que vós vedes,
24 Jëëhꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio hiꜙ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉtaˊ ka̱a̱hˊ maˊ hnøøyˈ maˊ jëëyˈ heˉ jëëhꜘ hnähꜘ naˉ. Pero saꜙ gaꜙtë̱ë̱yꜘ maˊ jëëyˈ. Maˊ hnøøyˈ maˊ nuuyˈ heˉ nuuhˉ hnähꜘ naˉ, pero saꜙ gaꜙnuuyꜘ.
24 pois vos digo que muitos profetas e reis desejaram ver o que vós vedes, e não o viram; e ouvir o que vós ouvis, e não o ouviram.
25 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙnooˉ ja̱a̱ˉ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, heˉ maˊ ka̱y˜ dsëꜗ Jesús gaꜙsɨɨyhꜙ:
25 Levantou-se um doutor da lei e, para pô-lo à prova, perguntou: Mestre, que devo fazer para possuir a vida eterna?
26 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
26 Disse-lhe Jesus: Que está escrito na lei? Como é que lês?
27 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ taˉjwohꜗ heꜘ juuˈ kiyhꜗ:
27 Respondeu ele: Amarás o Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todas as tuas forças e de todo o teu pensamento {Dt 6,5}; e a teu próximo como a ti mesmo {Lv 19,18}.
28 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
28 Falou-lhe Jesus: Respondeste bem; faze isto e viverás.
29 Pero taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley heꜘ, hnøøyꜗ maˊ jä̱yˈ lluꜗ kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ gaꜙjäyhꜘ ja̱ˉ, heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús:
29 Mas ele, querendo justificar-se, perguntou a Jesus: E quem é o meu próximo?
30 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
30 Jesus então contou: Um homem descia de Jerusalém a Jericó, e caiu nas mãos de ladrões, que o despojaram; e depois de o terem maltratado com muitos ferimentos, retiraram-se, deixando-o meio morto.
31 Pero heˉ gaꜙlaꜗ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙngëëꜘ ja̱a̱ˉ jmiˉdsaˉ. Maˊ gaꜙjëëyꜗ kya̱a̱ˈ dsaˉ hi̱ˉ laꜗ dsooˊ kihˈ, taꜙ kooꜘ baˊ gaꜙjlʉʉyꜗ.
31 Por acaso desceu pelo mesmo caminho um sacerdote, viu-o e passou adiante.
32 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ levita, dsaˉ hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ taˊ gwahꜙ. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ dsaˉ heꜘ, gaꜙjlʉʉyꜗ taꜙ kooꜘ kaˉlähꜘ.
32 Igualmente um levita, chegando àquele lugar, viu-o e passou também adiante.
33 Pero ja̱a̱ˉ samaritano hi̱ˉ ngooꜗ ja̱ˉbaˊ taꜙ jwëꜘ ja̱ˉ, maˊ gaꜙjëëyꜗ kya̱a̱ˈ hi̱ˉ laꜗ dsooˊ kihˈ, ngooyꜗ chu̱hꜙ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ, gaꜙläꜙñihꜘ dsëyꜗ kihꜗ.
33 Mas um samaritano que viajava, chegando àquele lugar, viu-o e moveu-se de compaixão.
34 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ më˜ nëˊ dsooˊ kya̱a̱hˊ aceit hiꜙ kya̱a̱hˊ vin, mahꜗ gaꜙløøyꜘ kya̱a̱hˊ hmɨɨhˉ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙkya̱a̱yˉ kaˊluuˊ jahꜘ kya̱a̱yꜗ, naˊjä̱ä̱yˉ jeeˊ chihˈ hneꜗ jeeˊ jä̱ꜙ dsaˉ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙgyayˉ gaꜙhä̱ä̱yꜗ.
34 Aproximando-se, atou-lhe as feridas, deitando nelas azeite e vinho; colocou-o sobre a sua própria montaria e levou-o a uma hospedaria e tratou dele.
35 Jyohꜘ jmɨɨˊ maˊ ngaahˈ dsaˉ heꜘ, gaꜙlleyˉ to̱ꜗ kuuˊ gaꜙkwëëyhꜗ jʉʉˊ hneˈ heꜘ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Hä̱ä̱ˋ kweeˉ dsaˉ naˉ. Cherˊmahꜗ gaꜙä̱ä̱ꜗ gyihꜗ kyahꜗ, jnäꜘ miˊhmaahnˋ kyahˈ waˊraˉ ja̱hnꜗ.”
35 No dia seguinte, tirou dois denários e deu-os ao hospedeiro, dizendo-lhe: Trata dele e, quanto gastares a mais, na volta to pagarei.
36 Heˉja̱ˉ jähˊ daˊ. ¿Hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ u̱u̱ˉ la̱a̱hꜘ hneˉ, la̱a̱ꜗ dsaˉkya̱a̱hˊ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ lluꜗ kihꜗ hi̱ˉ gaꜙta̱hꜘ jaˊgooˉ dsaˉhɨ̱ɨ̱ˉ heꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley.
36 Qual destes três parece ter sido o próximo daquele que caiu nas mãos dos ladrões?
37 —Hi̱ˉ gaꜙläꜙñihꜘ dsëꜗ kiyhꜗ heꜘ, hi̱ˉ heꜘ baˊ la̱a̱ˈ dsaˉkya̱a̱yhˊ —gaꜙjähꜘ taˉjwohꜗ heꜘ.
37 Respondeu o doutor: Aquele que usou de misericórdia para com ele. Então Jesus lhe disse: Vai, e faze tu o mesmo.
38 Gaꜙheꜗ Jesús jwëˈ ngooꜗ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙtë̱ë̱yꜘ ko̱o̱ˉ jwɨɨˉ mähˉ. Jeeˊ ja̱ˉ maˊ gyaˈ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ Marta hi̱ˉ gaꜙhe̱e̱hˉ Jesús chaˊnehꜙ kihꜗ.
38 Estando Jesus em viagem, entrou numa aldeia, onde uma mulher, chamada Marta, o recebeu em sua casa.
39 Marta heꜘ maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ ø̱ø̱hꜚ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ María. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙgyaˉ hʉʉˊ tɨɨˊ Jesús maˊ nuuyˉ juuˈ heˉ hlëëyhꜙ.
39 Tinha ela uma irmã por nome Maria, que se assentou aos pés do Senhor para ouvi-lo falar.
40 Pero Marta tääꜘ saꜙ jä̱ä̱yˊ, maˊ chaˉ chaˉmiihˉ taˊ heˉ maˊ jmeeyꜙ chaˊnehꜙ kiyhꜗ. Heˉja̱ˉ jayꜗ jeeˊ gyaˈ Jesús mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
40 Marta, toda preocupada na lida da casa, veio a Jesus e disse: Senhor, não te importas que minha irmã me deixe só a servir? Dize-lhe que me ajude.
41 —Marta, Marta. Tääꜘ saꜙ hiiꜘ tiiˊ tuhˉhohꜘ heˉ kye̱hˊ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ läꜙjëꜙ taˊ heˉ jmeehˉ naˉ.
41 Respondeu-lhe o Senhor: Marta, Marta, andas muito inquieta e te preocupas com muitas coisas;
42 Ko̱o̱ˉ baˊ heˉ jmeeꜙ biiꜗ kihꜗ dsaꜙ. María maˉjnøøyh˜ heˉ lluꜗ gaˊ heˉ saꜙ leꜘ jñuuhꜗ kiyhꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
42 no entanto, uma só coisa é necessária; Maria escolheu a boa parte, que lhe não será tirada.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.