João 13
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NVT
1 Maˉngooꜗ yaꜙjä̱hꜙ jmɨɨˊ heˉ ku̱hˉ dsaˉ borrego mähꜗ, maˉñeˉ baˊ Jesús maˉtëꜘ hor˜ heˉ yaˉhë̱ë̱yˈ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ mahꜗ dsa̱a̱yhꜗ jeeˊ gyaˈ Jmiiyˉ. Gaꜙläꜙhnääyꜗ hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ kya̱a̱yꜗ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ, pero hwëˈ ja̱ˉ gaꜙmiꜙjnääyˉ heˉ gaꜙläꜙhnääyꜗ chaˉmiihˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kya̱a̱yꜗ.
1 Antes da festa da Páscoa, Jesus sabia que havia chegado sua hora de deixar este mundo e voltar para o Pai. Ele tinha amado seus discípulos durante seu ministério na terra, e os amou até o fim.
2 Ja̱ˉgaˊ dsaˉta̱a̱yhˋ kuyhꜙ maꜙnʉʉꜙ maˉhäˊ baˊ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ nehꜙ tuhˉdsëꜗ Juda Iscariote jo̱o̱ꜘ Simón haˉ läꜙ jmeeyꜗ mahꜗ ngëëyꜗ Jesús.
2 Estava na hora do jantar, e o diabo já havia instigado Judas, filho de Simão Iscariotes, a trair Jesus.
3 Pero Jesús maˉñeˉ bihꜗ heˉ gaꜙtoohˉ Tääˋ gooyˉ hñiiꜘ läꜙjëꜙ goˉteˈ heˉ naˉhña̱a̱yˊ jmeeyˈ hiꜙ läꜙja̱ˉ ñeyˉ heˉ yaꜙhë̱ë̱yꜗ kihꜗ Dio, hiꜙ ja̱ˉbaˊ kihˈ Dio dsa̱a̱yhꜗ kaˉlähꜘ.
3 Jesus sabia que o Pai lhe dera autoridade sobre todas as coisas e que viera de Deus e voltaria para Deus.
4 Heˉja̱ˉ gaꜙnooyˉ jeeˊ tä̱ä̱yhˊ kuyhˉ maꜙnʉʉꜙ ja̱ˉ, gaꜙjñuuyhꜗ hmɨɨhˉ heˉ maˊ kye̱yhˊ nëˊ, gaꜙka̱yꜗ hmɨɨhˉ tuˉjla̱ˊ mahꜗ gaꜙbä̱ä̱yhˉ hñiiyꜘ.
4 Assim, levantou-se da mesa, tirou a capa e enrolou uma toalha na cintura.
5 Hiꜙ gaꜙka̱yꜗ ko̱o̱ˉ jeeˊ gaꜙchiyhꜗ jmɨɨˉ mahꜗ gaꜙløøyꜗ gyiyh˜ maˉtɨɨˊ jnäähꜗ discípulo. Ja̱ˉgaˊ gaꜙmiꜙki̱yhꜘ kya̱a̱hˊ hmɨɨhˉ tuˉjla̱ˊ heˉ maˊ naˉbä̱ä̱yhˋ ja̱ˉ.
5 Depois, derramou água numa bacia e começou a lavar os pés de seus discípulos, enxugando-os com a toalha que estava em sua cintura.
6 Maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ jeeˊ maˊ gyaˈ Simón Peeˊ, mahꜗ gaꜙjähꜘ Peeˊ:
6 Quando Jesus chegou a Simão Pedro, este lhe disse: “O Senhor vai lavar os meus pés?”.
7 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
7 Jesus respondeu: “Você não entende agora o que estou fazendo, mas algum dia entenderá”.
8 —Saꜙ gyihˈ hneˉ maˉtɨɨnꜙ ji̱hˊko̱hꜘ —gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ.
8 “Lavar os meus pés? De jeito nenhum!”, protestou Pedro. Jesus respondeu: “Se eu não os lavar, você não terá comunhão comigo”.
9 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Simón Peeˊ sɨɨyhꜙ:
9 Simão Pedro exclamou: “Senhor, então lave também minhas mãos e minha cabeça, e não somente os pés!”.
10 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús kaˉlähꜘ:
10 Jesus respondeu: “A pessoa que tomou banho completo só precisa lavar os pés para ficar totalmente limpa. E vocês estão limpos, mas nem todos”.
11 Jëëhꜘ maˊ ñeˉ bihꜗ hi̱i̱ˉ naˉ maˊ ngëëyˈ, heˉja̱ˉ baˊ ja̱ˉ maˊ jäyhꜘ: “Maꜙkeꜙ ja̱ꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ naˉjngëëˈ.”
11 Pois Jesus sabia quem o trairia. Foi a isso que se referiu quando disse: “Nem todos vocês estão limpos”.
12 Maˉlaꜙ maˉgyiyhꜗ maˉtɨɨˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ, gaꜙkë̱yhˉ hmɨɨhˉ kiyhꜗ mahꜗ ngaayhꜗ naˊgyayˉ nëˊ mes˜ kaˉlähꜘ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
12 Depois de lavar os pés deles, Jesus vestiu a capa novamente, retornou a seu lugar e perguntou: “Vocês entendem o que fiz?
13 Tëëhꜙ jnäꜘ Taˉjwohꜗ hiꜙ jwahꜘ hnähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ. Lluꜗ baˊ jwahꜘ hnähꜘ, jëëhꜘ heˉ ja̱ˉ la̱a̱nꜗ.
13 Vocês me chamam ‘Mestre’ e ‘Senhor’, e têm razão, porque eu sou.
14 Jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ taˉjwohꜗ kya̱a̱hꜗ hnähꜘ, hiꜙ la̱a̱nꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱hꜗ hnähꜘ, mahꜗ maˉgyihnꜙ maˉtɨɨhˊ hnähꜘ. Läꜙnaˉ hnøøꜗ jmeehˈ hnähꜘ kaˉlähꜘ, gyihˈ hnähꜘ maˉtɨɨˊ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ.
14 E uma vez que eu, seu Senhor e Mestre, lavei seus pés, vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Jeeˊ laˉ maˉheehnꜙ hnähꜘ mahꜗ jmeehˈ hnähꜘ ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ maˉjmeenꜗ kyahꜗ hnähꜘ.
15 Eu lhes dei um exemplo a ser seguido. Façam como eu fiz a vocês.
16 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ nʉʉhˊ kihꜗ jñahꜘ, saꜙ jø̱ø̱yhˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ dsaˉjʉʉˊ. Hiꜙ hi̱ˉ dsoo˜ madaꜚ, saꜙ jø̱ø̱yhˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ hi̱ˉ che̱e̱yꜙ.
16 Eu lhes digo a verdade: o escravo não é maior que o seu senhor, nem o mensageiro é mais importante que aquele que o envia.
17 Naꜗ heˉ maˉläˉngëëhꜘ hnähꜘ heˉ maˉjmeenꜗ laˉ, lluꜗ laꜗ kyahꜗ hnähꜘ cherˊmahꜗ gaꜙjmeehˊ hnähꜘ läꜙja̱ˉ.
17 Agora que vocês sabem estas coisas, serão felizes se as praticarem.”
18 ʼJa̱ꜙ heˉ hlëëhnˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ laˉ. Kyu̱u̱ꜙ baˊ jnäꜘ hi̱i̱ˉ naˉ maˉlle̱e̱hnꜙ. Mahꜗ läꜙja̱ˉ läꜙteꜗ läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio: “Hi̱ˉ maˊ kuhˉ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ, maˉje̱e̱yh˜ maˉnaˉhøøyhˊ kinꜙ.”
18 “Não digo estas coisas a todos vocês; conheço os que escolhi. Mas isto cumpre as Escrituras que dizem: ‘Aquele que come do meu alimento voltou-se contra mim’.
19 Toˉnaꜗ gaˉjʉhˉ jwahnꜙ jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉngëëyꜗ jnäꜘ. Mahꜗ waˊraˉ gaꜙlaꜗ heˉ ja̱ˉ, läꜙhe̱e̱hꜘ hnähꜘ, jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ heˉ jwahnꜙ la̱a̱nꜗ.
19 Eu lhes digo isso de antemão, para que, quando acontecer, vocês creiam que eu sou aquele de quem falam as Escrituras.
20 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, hi̱ˉ he̱e̱hˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ che̱e̱nꜚ, heˉ he̱e̱yhˉ jnäꜘ baˊ ja̱ˉ. Hiꜙ hi̱ˉ he̱e̱hˉ jnäꜘ, he̱e̱yhˉ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ baˊ ja̱ˉ.
20 Eu lhes digo a verdade: quem recebe aquele que envio recebe a mim, e quem recebe a mim recebe o Pai, que me enviou”.
21 Maˉlaꜙ maˉjähꜘ Jesús läꜙja̱ˉ, pero gaꜙläꜙmeehꜙ dsëyꜗ mahꜗ gaꜙmiꜙjnääyˉ jë̱ë̱ˉ juuˈ ja̱ˉ:
21 Então Jesus sentiu profunda angústia e exclamou: “Eu lhes digo a verdade: um de vocês vai me trair!”.
22 Ja̱ˉgaˊ gaꜙtoohˋ jnäähꜗ jëëꜘ jnäähˈ nëˊ dsaˉkya̱a̱hnˊ, saꜙ ñeˊ jnäähꜗ hi̱i̱ˉ kihꜗ naˉ maˊ hlëëyhꜙ.
22 Os discípulos olharam uns para os outros, sem saber a quem ele se referia.
23 Kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ, ja̱a̱ˉ baˊ gaꜙläꜙhnääꜗ Jesús chaˉmiihˉ. Hi̱ˉ heꜘ maˊ gyaˈ kooꜘ kihꜗ Jesús.
23 O discípulo a quem Jesus amava ocupava o lugar ao lado dele à mesa.
24 Kihꜗ hi̱ˉ heꜘ, gaꜙjmeeꜘ Simón Peeˊ lii˜ mahꜗ ngɨɨyꜗ juuˈ kihꜗ Jesús, hi̱i̱ˉ kihꜗ ja̱ˉ maˊ hlëëyhꜙ.
24 Simão Pedro lhe fez um sinal para que perguntasse a quem Jesus se referia.
25 Hi̱hꜗ hi̱ˉ maˊ gyaˈ kooꜘ kihꜗ Jesús heꜘ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ:
25 Então o discípulo se inclinou para Jesus e perguntou: “Senhor, quem é?”.
26 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ:
26 Jesus respondeu: “É aquele a quem eu der o pedaço de pão que molhei na tigela”. E, depois de molhar o pedaço de pão, deu-o a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Läꜙko̱o̱ˉ ngooyꜗ kuyhˉ heˊñiihꜚ ja̱ˉ, gaꜙheꜗ Tanaˊ nehꜙ tuhˉdsëyꜗ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
27 Quando Judas comeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus lhe disse: “O que você vai fazer, faça logo”.
28 Pero niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ nëˊ mes˜ ja̱ˉ, saꜙ gaꜙläꜙngëëyꜘ heˉlaˈ gaꜙsɨɨyhꜙ hi̱ˉ heꜘ läꜙja̱ˉ.
28 Nenhum dos outros à mesa entendeu o que Jesus quis dizer.
29 Kihꜗ heˉ maˊ høøꜙ Juda saˊtuhˉ jeeˊ maˊ täähˊ kuuˊ, heˉja̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙjmeeꜘ hʉʉˊdsëˉ, heˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: “Goˉlähˈ miihˉ heˉ hnøøꜗ jnänˋ kihˈ jmɨɨˊ” o jäyhꜘ: “Goˉkwëëhˋ hi̱ˉ täˉñeeꜘ miihˉ kuuˊ”.
29 Como Judas era o tesoureiro, alguns imaginaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse o necessário para a festa ou desse algum dinheiro aos pobres.
30 Maˊ gaꜙlaꜗ kihꜗ Juda, maˉkuyhˉ heˊñiihꜚ, cha̱hꜘ baˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ. Maˉnaˉho̱o̱ˉ baˊ hor˜ ja̱ˉ.
30 Judas saiu depressa, e era noite.
31 Maˉlaꜙ maˉyaˉhë̱ë̱˜ Juda jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjähꜘ Jesús:
31 Assim que Judas saiu, Jesus disse: “Chegou a hora de o Filho do Homem ser glorificado e, por causa dele, Deus será glorificado.
32 Hiꜙ cherˊmahꜗ jo̱o̱yꜘ miˉjnääꜙ heˉ la̱a̱ꜗ jø̱ø̱hˈ Dio, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ Dio miˉjnääꜙ heˉ la̱a̱ꜗ jø̱ø̱hˈ jo̱o̱yꜘ, hiꜙ cha̱hꜘ baˊ jmeeyˈ.
32 Uma vez que Deus recebe glória por causa do Filho, ele dará ao Filho sua glória, de uma vez por todas.
33 Gyʉ̱ʉ̱ˉ mähꜗ kya̱a̱nꜙ, ko̱ˉhwëëꜘ gaˊ gyanˊ kya̱a̱hˊ hnähꜘ. Hnaahˈ hnähꜘ jnäꜘ. Pero ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ maˉjwɨɨnꜗ dsaˉ judiu, jeeˊ naahnꜚ saꜙ leꜘ goˊnäähˈ hnähꜘ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ kaˉlähꜘ naꜗ.
33 Meus filhos, estarei com vocês apenas mais um pouco. E, como eu disse aos líderes judeus, vocês me procurarão, mas não poderão ir para onde eu vou.
34 Jmeenˋ ko̱o̱ˉ madaꜚ hmëëꜘ kyahꜗ hnähꜘ. Waˊ hnaahꜙ hnähꜘ ø̱ø̱hꜗ hnähꜘ. Waˊ hnaahꜙ hnähꜘ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ, ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ maˉläˉhnaanꜙ hnähꜘ.
34 Por isso, agora eu lhes dou um novo mandamento: Amem uns aos outros. Assim como eu os amei, vocês devem amar uns aos outros.
35 Cherˊmahꜗ gaꜙläꜙhnaahꜙ hnähꜘ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ dsaˉ läꜙñeˉ la̱a̱hꜗ hnähꜘ discípulo kya̱a̱nꜙ.
35 Seu amor uns pelos outros provará ao mundo que são meus discípulos”.
36 Heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ Simón Peeˊ juuˈ:
36 Simão Pedro perguntou: “Para onde o Senhor vai?”. Jesus respondeu: “Para onde vou vocês não podem ir agora, mas me seguirão mais tarde”.
37 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ:
37 “Senhor, por que não posso ir agora?”, perguntou ele. “Estou disposto a morrer pelo senhor.”
38 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
38 “Morrer por mim?”, disse Jesus. “Eu lhe digo a verdade, Pedro: antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.