Mateus 8

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjña̱a̱ꜗ Jesús ñihꜙ lleˊko̱hꜘ ja̱ˉ, jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ gaꜙllaꜙlleꜗ kaahˋ kiyhˈ.
1 Quando Jesus desceu a encosta do monte, grandes multidões o seguiram.
2 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙyaꜙjä̱hꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ hmihꜗ høøꜚ. Gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, cherˊmahꜗ leꜘ, le̱hꜗ baˊ hneˉ chehˈ dsooˊ heˉ miˉsa̱hꜘ jnäꜘ.
2 Um leproso aproximou-se de Jesus, ajoelhou-se diante dele e disse: “Senhor, se quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
3 Heˉja̱ˉ gaꜙhɨɨꜘ Jesús maˉgooˉ mahꜗ gaꜙkyeyˉ nëˊ kihˈ dsaˉ heꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Leꜘ baˊ, waˊ dsaˉcheˋ baˊ dsooˊ kyahˈ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙä̱ä̱hꜗ goˉte˜ hmihꜗ høøꜚ ja̱ˉ.
3 Jesus estendeu a mão e tocou nele. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, o homem foi curado da lepra.
4 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Jëëˋ daˊ, taꜙ jmeehˋ juuˈ kihꜗ niꜙ ja̱a̱ˉ. Gwaˉ goˉhä̱ä̱hˋ hñaahˈ kihꜗ jmiˉdsaˉ. Kye̱ˉ miihˉ heˉ kwëëhˈ hnihꜘ läꜙhihꜙ heˉ gaꜙjmeeꜘ Moisé. Läꜙja̱ˉ goˉjmeeˊ mahꜗ läꜙñeyˉ maˉjä̱ꜗ kyahꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
4 Então Jesus disse ao homem: “Não conte isso a ninguém. Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine. Leve a oferta que a lei de Moisés exige. Isso servirá como testemunho”.
5 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙheꜗ Jesús jwɨɨˉ Capernaum, jaꜗ ja̱a̱ˉ jʉʉˊ hløøꜘ chu̱hꜙ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ:
5 Quando Jesus chegou a Cafarnaum, um oficial romano se aproximou dele e suplicou:
6 —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, moz˜ kya̱a̱nꜙ naˉkya̱a̱ˈ chaˊnehꜙ kinꜙ, jaꜙ jwërte kiyhꜗ, moꜙsoꜙ liihꜚ gooˉ tɨɨyˊ —gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ.
6 “Senhor, meu jovem servo está de cama, paralisado e com dores terríveis”.
7 —Nɨɨˋ baˊ jnäꜘ miˊhlä̱ä̱ꜗ jnihꜘ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
7 Jesus disse: “Vou até lá para curá-lo”.
8 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ sɨɨyhꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, saꜙ chaˉ heˉ la̱a̱ꜗ jnäꜘ mahꜗ goˊhehꜘ chaˊnehꜙ kinꜙ. Le̱e̱ꜙ baˊ ko̱o̱ˉ jähˊ, mahꜗ jä̱ꜗ baˊ kihꜗ moz˜ kya̱a̱nꜙ.
8 O oficial, porém, respondeu: “Senhor, não mereço que entre em minha casa. Basta uma ordem sua, e meu servo será curado.
9 Jëëhꜘ jnäꜘ kaˉlähꜘ, cha̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ madaꜚ heˉ jmeenꜙ kiyhꜗ, hiꜙ tä̱ä̱hˊ hløøꜘ hi̱ˉ jmeenꜙ hihꜙ kihꜗ. Waˊraˉ gaꜙjmeenꜗ hihꜙ kihꜗ ja̱a̱ˉ: “Gwaˉ jeeˊ ooꜙ”, dsooyꜗ baˊ. Waˊraˉ gaꜙjwɨɨnꜗ jñahꜘ: “Ñaˉ taꜙ laꜙ”, jäyꜙ baˊ. Hiꜙ waˊraˉ gaꜙjwɨɨnꜗ moz˜ kya̱a̱nꜙ: “Jmeeˊ heˉ laˉ”, jmeeyꜙ baˊ.
9 Sei disso porque estou sob a autoridade de meus superiores e tenho autoridade sobre meus soldados. Só preciso dizer ‘Vão’, e eles vão, ou ‘Venham’, e eles vêm. E, se digo a meus escravos: ‘Façam isto’, eles o fazem”.
10 Peerꜙ gaꜙjëëꜗ dsa̱hꜙ Jesús maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ kihꜗ dsaˉ heꜘ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ꜗ kaahˋ kiyhˈ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ Israel saꜙ maˉjnä̱ä̱hnꜙ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ dsooꜘ dsëꜗ läꜙko̱o̱ˉ dsooꜘ dsëꜗ dsaˉñʉʉhˉ laˉ.
10 Quando Jesus ouviu isso, ficou admirado e disse aos que o seguiam: “Eu lhes digo a verdade: jamais vi fé como esta em Israel!
11 Jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ yaˉnääꜘ taꜙ kye̱ꜗ taꜙ ñiiꜘ hi̱ˉ dsaˉta̱a̱hˋ kuhꜙ maꜙnʉʉꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Abraham, kya̱a̱hˊ Isaac, hiꜙ kya̱a̱hˊ Jacob gyʉʉhˈ yaꜙjwɨɨꜗ kihꜗ Dio.
11 E também lhes digo: muitos virão de toda parte, do leste e do oeste, e se sentarão com Abraão, Isaque e Jacó no banquete do reino dos céus.
12 Pero dsaˉ Israel hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ kwa̱a̱t˜ dsaˉta̱a̱hˋ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ, hi̱ˉ heꜘ jwä̱ä̱ꜗ dsihꜘ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ. Jeeˊ ja̱ˉ kɨˊhooyhꜗ mahꜗ jʉ̱ʉ̱yꜗ chaˉja̱yˊ.
12 Mas muitos para os quais o reino foi preparado serão lançados fora, na escuridão, onde haverá choro e ranger de dentes”.
13 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ jʉʉˊ hløøꜘ heꜘ: —Gwa̱a̱hˉ baˊ hneˉ kyahꜗ, waˊ leꜘ kyahꜗ ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ maˉläˉdsooꜘ hohꜘ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙjä̱ꜗ kihꜗ moz˜ kya̱a̱yꜗ.
13 Então Jesus disse ao oficial romano: “Volte para casa. Tal como você creu, assim acontecerá”. E o jovem servo foi curado na mesma hora.
14 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ñeeˊ Jesús chaˊnehꜙ kihꜗ Peeˊ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjë̱ë̱yꜗ maˉchooˈ Peeˊ naˉkya̱a̱yˈ dsaayhˊ kya̱a̱hˊ lliiꜘ.
14 Quando Jesus chegou à casa de Pedro, viu que a sogra dele estava de cama, com febre.
15 Mahꜗ gaꜙso̱o̱hꜗ Jesús maˉgooyˉ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ yaꜙhɨɨꜗ lliiꜘ kiyhꜗ. Gaꜙnooyˉ jeeˊ maˊ kya̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙløøyꜗ jmeeyꜙ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ.
15 Jesus tocou em sua mão e a febre a deixou. Então ela se levantou e passou a servi-lo.
16 Taꜙ gaꜙnʉʉˉ ja̱ˉ, naˊjä̱ä̱ˉ dsaˉ chaˊnëˊ Jesús jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ. Kya̱a̱hˊ ko̱o̱ˉ gaꜙhlëëyhꜘ baˊ gaꜙhwë̱ë̱yꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ hiꜙ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gaˊ dsaˉ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ.
16 Ao entardecer, trouxeram a Jesus muita gente possuída por demônios. Ele expulsou esses espíritos impuros com uma simples ordem e curou todos os enfermos.
17 Mahꜗ läꜙja̱ˉ läꜙteꜗ heˉ gaꜙjähꜘ Isaía hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio läꜙ maˊ gaꜙjäyhꜘ: “Hñiiyꜘ baˊ gaꜙka̱yꜗ nëˊ kiyhˈ läꜙjëꜙ dsooˊ jnänˋ, hiꜙ gaꜙko̱o̱yˈ läꜙjëꜙ dsooˊ jmɨˊwɨɨꜘ jnänˋ kaˉlähꜘ.”
17 Cumpriu-se, desse modo, o que foi dito pelo profeta Isaías: “Levou sobre si nossas enfermidades e removeu nossas doenças”.
18 Maˊ gaꜙjëëꜗ Jesús jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ tä̱ä̱hˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ kiyhꜗ, gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ, heˉ gaꜙmiꜙlluˋ jnäähꜗ naˊmooꜘ mahꜗ ha̱a̱ˊ jnäähꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ taꜙ hngaahˋ ko̱ˉta̱a̱ˉ jmɨˉjʉʉhˉ.
18 Quando Jesus viu a grande multidão ao seu redor, ordenou que atravessassem para o outro lado do mar.
19 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllooꜗ ja̱a̱ˉ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Taˉjwohꜗ, nɨɨnˋ kya̱a̱hˊ hneˉ waˊ haˉ chaˉ haˉ jeeˊ gaꜙlloohꜘ.
19 Então um dos mestres da lei lhe disse: “Mestre, eu o seguirei aonde quer que vá”.
20 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Chaˉ baˊ tooˉ jeeˊ gwɨ̱ɨ̱ˉ hyahˉ, chaˉ baˊ sɨɨˉ kihꜗ ta̱ˈ hi̱ˉ hë̱ë̱ꜙ gyʉʉhˈ. Pero Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ saꜙ chaˉ jeeˊ jä̱yˈ.
20 Jesus respondeu: “As raposas têm tocas onde morar e as aves têm ninhos, mas o Filho do Homem não tem sequer um lugar para recostar a cabeça”.
21 Jñahꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, kwaˊ jwëꜗ kinꜙ naˊha̱a̱nꜙ toˉnëˊ tääˋ kya̱a̱nꜙ, ja̱ˉgaˊ nɨɨnˋ kya̱a̱hˊ hneˉ.
21 Outro discípulo disse: “Senhor, deixe-me primeiro sepultar meu pai”.
22 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Ñaˉ baˊ hneˉ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Waˊ ha̱a̱ˈ baˊ dsaˉ naˉju̱u̱ˊ hlɨɨꜘ kya̱a̱ꜗ.
22 Jesus respondeu: “Siga-me agora. Deixe que os mortos sepultem seus próprios mortos”.
23 Läꜙ maˊ gaꜙheꜗ Jesús nehꜙ naˊmooꜘ, gaꜙnøøꜗ jnäähˈ discípulo ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
23 Em seguida, Jesus entrou no barco, e seus discípulos o acompanharam.
24 Niꜙ juuˈ gaˊ saꜙ chaˉ jaꜗ ko̱o̱ˉ lleꜘ täꜘ, gaꜙhɨɨꜘ gooˉ jwërte. Gaꜙhlu̱hꜗ jmɨɨˉ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙhaaˋ nehꜙ naˊmooꜘ. Pero maˉnaˉgwɨ̱ɨ̱ˉ baˊ Jesús.
24 De repente, veio sobre o mar uma tempestade violenta, com ondas que cobriam o barco. Jesus, no entanto, dormia.
25 Heˉja̱ˉ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ naˊcha̱a̱ˊ jnäähꜗ jeeˊ maˉnaˉgwɨ̱ɨ̱yˉ mahꜗ gaꜙchiihˊ jnäähꜗ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, lä̱ä̱ˋ jneˊ, maˉtøøhnˊ jeeˊ ju̱u̱ꜘ baˊ jneˊ laˉ.
25 Os discípulos foram acordá-lo, clamando: “Senhor, salve-nos! Vamos morrer!”.
26 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ jnäähˈ: —¿Heˉlaˈ ga̱hꜗ hnähꜘ? Miihˉ goˉteˈ baˊ dsooꜘ hohꜘ hnähꜘ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙnooˉ Jesús, gaꜙjmeeyꜘ hihꜙ gaꜙjä̱ꜘ tiiˊ lleꜘ hiꜙ gaꜙjmeeyꜘ hihꜙ gaꜙjä̱ꜘ tiiˊ jmɨɨˉ. Läꜙja̱ˉ baˊ gaꜙjä̱ꜘ tiˊsɨ̱hꜘ gaꜙläꜙjëꜙ.
26 “Por que vocês estão com medo?”, perguntou ele. “Como é pequena a sua fé!” Então levantou-se, repreendeu o vento e o mar, e houve grande calmaria.
27 Peerꜙ gaꜙjëëˊ dsa̱hꜙ jnäähˈ, mahꜗ gaꜙjähˊ jnäähꜗ: —¿Hi̱i̱ˉ baˊ dsaˉ naˉ? Läꜙkye̱ˉ lleꜘ kya̱a̱hˊ jmɨɨˉ nʉʉhˊ kiyhˈ.
27 Os discípulos ficaram admirados. “Quem é este homem?”, diziam eles. “Até os ventos e o mar lhe obedecem!”
28 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙllaꜙnøøꜗ jnäähˈ taꜙ hngaahˋ ko̱ˉta̱a̱ˉ ja̱ˉ, jeeˊ laˈ hwaꜗ kihꜗ Gadara, yaꜙnääꜗ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ jøøꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kihꜗ, gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ Jesús. Dsaˉ heꜘ gaꜙhwë̱ë̱ˉ jeeˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ kihꜗ hlɨɨꜘ. Hä̱ä̱yˈ jwërte, saꜙ maˊ kwayꜙ jwëˈ maˊ dsaˉngëëꜘ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ taꜙ jwëꜘ ja̱ˉ.
28 Quando Jesus chegou ao outro lado do mar, à região dos gadarenos, dois homens possuídos por demônios saíram do cemitério e foram ao seu encontro. Eram tão violentos que ninguém podia passar por ali.
29 Mahꜗ gaꜙhooyhꜗ ki̱ˉga̱a̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ: —¿Heeˉ baˊ kihˈ heˉ maˉñehꜗ jeeˊ tøøhˊ jnäähꜗ laˉ, hneˉ Jesús Jo̱o̱ꜘ Dio? ¿Cheˊ maˉñehꜗ mahꜗ heehˈ jnäähꜗ wɨɨꜘ jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉllooꜗ jmɨɨˊ?
29 Eles começaram a gritar: “Por que vem nos importunar, Filho de Deus? Veio aqui para nos atormentar antes do tempo determinado?”.
30 Ʉ̱ʉ̱ꜘ miihˉ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ, maˊ tä̱ä̱hˊ ko̱o̱ˉ nääꜗ ñeꜗ maˊ kuhˉ nuuˉ.
30 A certa distância deles, havia uma grande manada de porcos pastando.
31 Gaꜙchu̱u̱ꜘ lleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús: —Cherˊmahꜗ gaꜙhwë̱ë̱hˋ jnäähꜗ, kwaˊ jwëꜗ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ dsaˊtoohˊ jnäähꜗ kihꜗ ñeꜗ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ ooꜙ.
31 Então os demônios suplicaram: “Se vai nos expulsar, mande-nos entrar naquela manada de porcos”.
32 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Goˉnääꜘ hnähꜘ ja̱ˉ. Mahꜗ gaꜙhwë̱ë̱yˉ, gaꜙnääyꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ tuhˉdsëꜗ ñeꜗ heꜘ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ ñeꜗ heꜘ gaꜙkyʉ̱ʉ̱ꜗ. Maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ ko̱o̱ˉ lleˊ hwaˈ, ko̱ˉdsooꜘ jwëˈ baˊ gaꜙsa̱a̱yꜗ chaˊjmɨɨˉ jʉʉhˉ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙju̱u̱yꜗ nehꜙ jmɨɨˉ.
32 “Vão!”, ordenou Jesus. Os demônios saíram dos homens e entraram nos porcos, e toda a manada se atirou pela encosta íngreme do monte para dentro do mar e se afogou.
33 Dsaˉ hi̱ˉ maˊ hä̱ä̱˜ ñeꜗ, gaꜙnääꜗ koˉchihˊ chaˉhli̱i̱ꜙ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ naˊjmeeyhˊ juuˈ haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kihꜗ ñeꜗ, hiꜙ haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ jøøꜙ lleꜘ hlɨɨhˈ kihꜗ.
33 Os que cuidavam dos porcos fugiram para uma cidade próxima e contaram a todos o que havia ocorrido com os homens possuídos por demônios.
34 Heˉja̱ˉ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, gaꜙhwë̱ë̱yˉ mahꜗ gaꜙnääyꜗ gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ Jesús. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ, gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱yhˊ mahꜗ waˊ lla̱a̱yhꜘ jeeˊ ja̱ˉ.
34 Os habitantes da cidade saíram ao encontro de Jesus e suplicaram que ele fosse embora da região.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.