Mateus 15

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Gaꜙllaꜙnääꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ fariseo hiꜙ gaꜙllaꜙnääꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ Jerusalén gaꜙyaꜙjä̱yhꜙ kihꜗ Jesús, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ:
1 Alguns fariseus e escribas de Jerusalém vieram um dia ter com Jesus e lhe disseram:
2 —¿Heˉlaˈ saꜙ miˉteꜗ discípulo kya̱a̱hꜗ läꜙjëꜙ heˉ të̱ë̱ˈ jmeeꜙ dsaˉ maˉgyu̱hˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ lloꜘjooꜗ? Jëëhꜘ, saꜙ gyiyh˜ gooyˉ jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ kuhˊhɨ̱yhꜗ.
2 Por que transgridem teus discípulos a tradição dos antigos? Nem mesmo lavam as mãos antes de comer.
3 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Hnähꜘ kaˉlähꜘ ¿heˉlaˈ jmeehˉ hnähꜘ taꜙ kooꜘ madaꜚ kihꜗ Dio mahꜗ jmeehˈ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ heˉ të̱ë̱hˈ hnähꜘ baˊ?
3 Jesus respondeu-lhes: E vós, por que violais os preceitos de Deus, por causa de vossa tradição?
4 Jëëhꜘ, gaꜙjähꜘ Dio: “Jmeeˊ hnaahꜙ maaˋ kya̱a̱hˈ tääˋ kya̱a̱hˈ. Hi̱ˉ jwä˜ dsoˊjwɨɨꜘ kihꜗ choˈjmiiˉ, hi̱ˉ heꜘ waˊ ju̱u̱ꜘ goˉte˜.”
4 Deus disse: Honra teu pai e tua mãe; aquele que amaldiçoar seu pai ou sua mãe será castigado de morte {Ex 20,12; 21,17}.
5 Pero läꜙlaˉ baˊ jwahꜘ hnähꜘ: “Ja̱a̱ˉ dsaˉ leꜘ sɨɨhꜙ choˈjmiiˉ, saꜙ chaˉ heˉ kwëëhnꜚ hnähꜘ. Jëëhꜘ, läꜙjëꜙ heˉ chaˉ kinꜙ heˉ kya̱a̱hˊ maˊ jmeenˋ beꜘ kyahꜗ, maˉkwëëhnꜙ Dio baˊ ja̱ˉ.”
5 Mas vós dizeis: Aquele que disser a seu pai ou a sua mãe: aquilo com que eu vos poderia assistir, já ofereci a Deus,
6 Kihꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jähꜙ läꜙja̱ˉ, jwahꜘ hnähꜘ moꜙsoꜙ jmeeꜙ biiꜗ jmeeyꜗ beꜘ kihꜗ choˈjmiiyˉ. Läꜙja̱ˉ jmeehˉ hnähꜘ saꜙ kye̱e̱ꜘ madaꜚ kihꜗ Dio, kihꜗ heˉ jmeehˉ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ teꜗ heˉ të̱ë̱hˈ hnähꜘ jmeehˉ baˊ.
6 esse já não é obrigado a socorrer de outro modo a seus pais. Assim, por causa de vossa tradição, anulais a palavra de Deus.
7 Peerꜙ taˉju̱u̱hˈ hnähꜘ. Läꜙko̱o̱ˉ jmeehˉ hnähꜘ naˉ, je̱e̱hˈ kweeˉ kya̱a̱hˊ heˉ gaꜙhlëëhꜘ Isaía lloꜘjooꜗ, läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjäyhꜘ:
7 Hipócritas! É bem de vós que fala o profeta Isaías:
8 — ausente —
8 Este povo somente me honra com os lábios; seu coração, porém, está longe de mim.
9 — ausente —
9 Vão é o culto que me prestam, porque ensinam preceitos que só vêm dos homens {Is 29,13}.
10 Ja̱ˉgaˊ gaꜙtëëhꜗ Jesús läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Nʉʉˉ daˊ hnähꜘ kweeˉ mahꜗ läꜙngëëhꜘ hnähꜘ.
10 Depois, reuniu os assistentes e disse-lhes:
11 Saꜙ miˉsa̱hꜘ dsaˉ hñiiꜘ kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ heˉ tooyhˉ hooyˊ. Läꜙjëꜙ heˉ hwëëˉ hooˊ dsaˉ, heˉ ja̱ˉ baˊ kya̱a̱hˊ miˉsa̱yhꜘ hñiiyꜘ.
11 Ouvi e compreendei. Não é aquilo que entra pela boca que mancha o homem, mas aquilo que sai dele. Eis o que mancha o homem.
12 Ja̱ˉgaˊ gaꜙyaꜙjä̱hꜙ jnäähˈ kooꜘ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙngɨɨˊ jnäähꜗ juuˈ kiyhꜗ: —¿Cheˊ maˉläˉle̱e̱hꜚ heˉ saꜙ maˉtɨhꜗ dsëꜗ dsaˉ fariseo läꜙko̱hꜘ maˊ gaꜙnuuyꜘ maˉhlëëhˊ läꜙja̱ˉ?
12 Então se aproximaram dele seus discípulos e disseram-lhe: Sabes que os fariseus se escandalizaram com as palavras que ouviram?
13 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ, gaꜙjäyhꜘ: —Läꜙjëꜙ chaahˈ hmaˉ heˉ saꜙ gaꜙtä̱ä̱ꜗ Tääˋ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ gyaꜗ gyʉʉhˈ, lloo˜ jmɨɨˊ dsaˉcheehˋ läꜙkye̱ˉ jmooˈ kihꜗ.
13 Jesus respondeu: Toda planta que meu Pai celeste não plantou será arrancada pela raiz.
14 Taꜙ jmeeˉ hnähꜘ heˈ kihꜗ dsaˉ heꜘ. La̱a̱yꜗ läꜙko̱o̱ˉ dsaˉtʉʉˊ hi̱ˉ jä̱ä̱ꜙ jñahꜘ dsaˉtʉʉˊ. Cherˊmahꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ tʉʉˊ jä̱ä̱ꜙ jñahꜘ hi̱ˉ tʉʉˊ, läꜙu̱u̱ꜘ tä̱hꜙ nehꜙ ko̱o̱ˉ tooˉ.
14 Deixai-os. São cegos e guias de cegos. Ora, se um cego conduz a outro, tombarão ambos na mesma vala.
15 Mahꜗ gaꜙngɨɨꜘ Peeˊ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ: —Heˉ hnøøꜗ jähꜙ juuˈ naˉhmääˊ heˉ maˉkwahˊ naˉ.
15 Tomando então a palavra, Pedro disse: Explica-nos esta parábola.
16 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús: —¿Cheˊ niꜙ hnähꜘ kaˉlähꜘ saꜙ maˉläˉngëëhꜘ hnähꜘ?
16 Jesus respondeu: Sois também vós de tão pouca compreensão?
17 ¿Cheˊ saꜙ ngëëhꜘ hnähꜘ, läꜙjëꜙ heˉ dsaˉtoohˋ hooˊ jneˊ, dsoo˜ nehꜙ tuhˉ baˊ jneˊ, ja̱ˉgaˊ hwëëˉ kaˉlähꜘ dsoo˜ taꜙ chaˊsɨɨˉ?
17 Não compreendeis que tudo o que entra pela boca vai ao ventre e depois é lançado num lugar secreto?
18 Pero läꜙjëꜙ heˉ hwëëˉ hooˊ dsaˉ, gwaꜘ nehꜙ tuhˉdsëyꜗ baˊ ja̱ˉ. Heˉ ja̱ˉ baˊ naˉ heˉ miˉsa̱hꜘ dsaˉ hñiiꜘ.
18 Ao contrário, aquilo que sai da boca provém do coração, e é isso o que mancha o homem.
19 Jëëhꜘ, nehꜙ tuhˉdsëꜗ baˊ dsaˉ hwëëˉ läꜙjëꜙ hʉʉˊdsëˉ hlɨɨhˈ, hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ heˉ jngëëyhꜙ dsaˉ, hi̱ˉ naˉje̱e̱ꜚ gooˉ ka̱a̱yh˜ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kya̱a̱ꜗ jñahꜘ, hi̱ˉ saꜙ naˉje̱e̱ꜚ gooˉ ka̱a̱yh˜ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ, jmeeyꜙ hɨ̱ɨ̱ˉ, jmeeyꜙ dsooꜘ heˉ laꜗ juuˈ taˉjuuˈ, hiꜙ hlëëyhꜙ wɨɨꜘ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
19 Porque é do coração que provêm os maus pensamentos, os homicídios, os adultérios, as impurezas, os furtos, os falsos testemunhos, as calúnias.
20 Läꜙjëꜙ heˉ naˉ baˊ heˉ miˉsa̱hꜘ dsaˉ. Pero heˉ kuhˉ dsaˉ läꜙ maˉsohꜘ ja̱ˉbaˊ gooyˉ, saꜙ miˉsa̱yhꜘ hñiiyꜘ.
20 Eis o que mancha o homem. Comer, porém, sem ter lavado as mãos, isso não mancha o homem.
21 Ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ ja̱ˉ, ngooyꜗ jä̱hꜙ kihꜗ jeeˊ jwɨɨˉ Tiro kya̱a̱hˊ Sidón.
21 Jesus partiu dali e retirou-se para os arredores de Tiro e Sidônia.
22 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ, jaꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ cananea maˊ tooyh˜ mɨɨhˊ, maˊ jäyhꜘ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, hneˉ la̱a̱hꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ David, waˊ läˉñihꜘ hohꜘ jnäꜘ. Peerꜙ chaˉmiihˉ wɨɨꜘ jëë˜ chihˉmëꜘ kya̱a̱nꜙ, jmeehꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ.
22 E eis que uma cananéia, originária daquela terra, gritava: Senhor, filho de Davi, tem piedade de mim! Minha filha está cruelmente atormentada por um demônio.
23 Pero niꜙ ko̱o̱ˉ saꜙ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús kiyhꜗ. Mahꜗ gaꜙmiꜙjä̱hꜙ jnäähˈ discípulo kooꜘ kiyhꜗ, gaꜙchu̱u̱ˊ jnäähꜗ chaˉmiihˉ kya̱a̱yhˊ, gaꜙchiihˊ jnäähꜗ: —Hëëꜙ kihꜗ dsaˉmëꜘ naˉ mahꜗ waˊ lla̱a̱yhꜘ. Miihˉ tooyh˜ mɨɨhˊ kaahˋ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ.
23 Jesus não lhe respondeu palavra alguma. Seus discípulos vieram a ele e lhe disseram com insistência: Despede-a, ela nos persegue com seus gritos.
24 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús: —Gaꜙche̱e̱ꜗ Dio jnäꜘ mahꜗ jmeenˋ beꜘ kihꜗ dsaˉ israelita baˊ. Hi̱ˉ heꜘ la̱a̱ꜗ läꜙko̱o̱ˉ borrego hi̱ˉ naˉhë̱ë̱ˈ.
24 Jesus respondeu-lhes: Não fui enviado senão às ovelhas perdidas da casa de Israel.
25 Ja̱ˉgaˊ jaˈ dsaˉmëꜘ heꜘ gaꜙju̱u̱yhꜗ jnëyˊ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —Kwaˊ beꜘ kinꜙ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ.
25 Mas aquela mulher veio prostrar-se diante dele, dizendo: Senhor, ajuda-me!
26 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Saꜙ lluꜗ heˉ jñuuhnˊ heˉ kuhˉ chihˉ mahꜗ kwëëhnꜚ dsɨɨˉ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
26 Jesus respondeu-lhe: Não convém jogar aos cachorrinhos o pão dos filhos. _
27 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ: —Dsooꜘ baˊ kyahˈ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ. Pero maꜙraꜙ heˉ lɨhˈ baˊ dsɨɨˉ jwɨˊ heˉ dsaˉsa̱a̱ꜗ nëˊ naˊmes˜ kihꜗ dsaˉjʉʉyˊ.
27 Certamente, Senhor, replicou-lhe ela; mas os cachorrinhos ao menos comem as migalhas que caem da mesa de seus donos...
28 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús kaˉlähꜘ: —Peerꜙ chaˉmiihˉ maˉläˉdsooꜘ hohꜘ hneˉ, dsaˉmëꜘ. Waˊ leꜘ baˊ kyahˈ läꜙko̱hꜘ hnoohˉ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙhla̱a̱ꜘ chihˉmëꜘ kya̱a̱yꜗ.
28 Disse-lhe, então, Jesus: Ó mulher, grande é tua fé! Seja-te feito como desejas. E na mesma hora sua filha ficou curada.
29 Yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙllooyꜗ taꜙ chaˊhooˊ jmɨˉjʉʉhˉ heˉ hlaˉ hwaꜗ Galilea. Hiꜙ gaꜙwɨɨyꜗ ko̱o̱ˉ lleˊko̱hꜘ, mahꜗ gaꜙgyayˉ jeeˊ ja̱ˉ.
29 Jesus saiu daquela região e voltou para perto do mar da Galiléia. Subiu a uma colina e sentou-se ali.
30 Hiꜙ yaꜙnääꜗ kooꜘ kiyhꜗ jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱ꜙ hi̱ˉ jluuhˊ, hi̱ˉ tʉʉˊ, hi̱ˉ kooˋ, dsaˉtʉ̱ʉ̱hˊ, hiꜙ jwë̱ë̱ꜘ gaˊ jñahꜘ dsaˉdsaahˊ, naˊjä̱ä̱yˉ hʉʉˊ tɨɨˊ Jesús. Hiꜙ läꜙja̱ˉ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ dsaahˊ heꜘ.
30 Então numerosa multidão aproximou-se dele, trazendo consigo mudos, cegos, coxos, aleijados e muitos outros enfermos. Puseram-nos aos seus pés e ele os curou,
31 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ, hlëëhꜙ dsaˉ kooˋ, maˉlɨɨ˜ maˉgooˉ dsaˉtʉ̱ʉ̱hˊ, maˉgaꜙnääˊ dsaˉjluuhˊ, maˉjëë˜ dsaˉtʉʉˊ, heˉja̱ˉ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëꜗ dsaˉ, mahꜗ gaꜙjmeeyꜘ jʉʉhˉ kihꜗ Dio kya̱a̱ꜗ dsaˉ Israel.
31 de sorte que o povo estava admirado ante o espetáculo dos mudos que falavam, daqueles aleijados curados, de coxos que andavam, dos cegos que viam; e glorificavam ao Deus de Israel.
32 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙjø̱ø̱hˉ Jesús jnäähˈ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Peerꜙ dsaˉläˉñihꜘ dsënꜙ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ laˉ. Jëëhꜘ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ jmeeyꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Saꜙ chaˉ niꜙ miihˉ heˉ kuyhꜙ. Saꜙ hnoonꜗ hëënꜚ kiyhꜗ läꜙ maˉkyo̱yhꜙ naˉ, leꜘ gaˉ cheˉ gaꜙhwa̱a̱yꜘ chaˊjwëꜗ jeeˊ dsaˉnääyˋ.
32 Jesus, porém, reuniu os seus discípulos e disse-lhes: Tenho piedade esta multidão: eis que há três dias está perto de mim e não tem nada para comer. Não quero despedi-la em jejum, para que não desfaleça no caminho.
33 Heˉja̱ˉ gaꜙjähˊ jnäähꜗ: —¿Haˉ baˊ dsaˊkye̱ˊ jnäähꜗ heˉ kuhꜙ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hehꜗ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ laˉ? Johꜘ saꜙ hnøøꜗ mahꜗ kë̱ë̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ laˉ.
33 Disseram-lhe os discípulos: De que maneira procuraremos neste lugar deserto pão bastante para saciar tal multidão?
34 Heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ: —¿Johꜘ heˊñiihꜚ kye̱hˊ hnähꜘ? —gaꜙjäyhꜘ. —Gyiiꜗ baˊ, kya̱a̱hˊ miihˉ hmoohˉ pihˈ —gaꜙchiihˊ jnäähꜗ.
34 Pergunta-lhes Jesus: Quantos pães tendes? Sete, e alguns peixinhos, responderam eles.
35 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús madaꜚ mahꜗ waˊ dsaˉta̱a̱hˋ läꜙjë̱ë̱ꜙ hwaꜗ.
35 Mandou, então, a multidão assentar-se no chão,
36 Gaꜙka̱yꜗ läꜙjëꜙ gyiiꜗ heˊñiihꜚ ja̱ˉ kya̱a̱hˊ hmoohˉ pihˈ heꜘ. Gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio. Ja̱ˉgaˊ gaꜙlla̱a̱yꜗ heˊñiihꜚ ja̱ˉ, gaꜙkwëëyhꜗ jnäähˈ mahꜗ gaꜙtiˊ gaꜙlloohˊ jnäähꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ.
36 tomou os sete pães e os peixes e abençoou-os. Depois os partiu e os deu aos discípulos, que os distribuíram à multidão.
37 Gaꜙkuhˉ dsaˉ lluꜗ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙkë̱ë̱yꜗ. Maˊ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ, gaꜙka̱hˈ gaˊ gyiiˈ saˊmɨɨhˉ jwɨˊ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ ja̱ˉ.
37 Todos comeram e ficaram saciados, e, dos pedaços que restaram, encheram sete cestos.
38 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙkuhˉ jeeˊ ja̱ˉ te̱e̱ꜗ ko̱o̱ˉ kye̱e̱ꜘ mil dsaˉñʉʉhˉ. Niꜙ saꜙ naˉhe̱e̱ˈ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ niꜙ chihˉ kaˉlähꜘ.
38 Ora, os que se alimentaram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Ja̱ˉgaˊ gaꜙhɨhꜗ Jesús juuˈ kihꜗ dsaꜙ, gaꜙheyꜗ nehꜙ naˊmooꜘ, mahꜗ gaꜙha̱a̱yꜗ jmɨˉjʉʉhˉ ngooyꜗ taꜙ hwaꜗ Magdala.
39 Jesus então despediu o povo, subiu para a barca e retornou à região de Magadã.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.