Marcos 9
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NTLH
1 Jesús ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, cha̱a̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ laˉ saꜙ ju̱u̱yꜘ jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉjëëyꜙ haˉ läꜙko̱o̱ˉ laꜗ beꜘ kihꜗ Dio hi̱ˉ jmeeꜙ hihꜙ.
1 E Jesus terminou, dizendo:
2 Maˉngëëꜘ gaˊ jñiiꜘ jmɨɨˊ, ja̱ˉgaˊ gaꜙjä̱ä̱ꜗ Jesús maꜙlaꜙ Peeˊ kya̱a̱hˊ Jacobo hiꜙ Jwa̱a̱ꜚ baˊ, gaꜙnääyꜗ ka̱hꜘ taꜙ mohꜘ ñiiꜘ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙläꜙsë̱ë̱ꜗ Jesús toꜙloꜙ nëˊ hi̱ˉ maˊ jä̱ä̱yꜙ heꜘ.
2 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro, Tiago e João. Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar.
3 Gaꜙlɨɨꜗ jihˈgye̱hꜗ hmɨɨhˉ kiyhꜗ, gaꜙtøøꜘ jlë̱ë̱ˉ ñihꜗ läꜙ tøøˉ hmooˉ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ hwaꜗ laˉ hi̱ˉ lihꜙ gyihꜗ mahꜗ jmeeyꜗ tøˉjlë̱ë̱ˉ läꜙja̱ˉ.
3 A sua roupa ficou muito branca e brilhante, mais do que qualquer lavadeira seria capaz de deixar.
4 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙläꜙjnääꜘ Elía kya̱a̱hˊ Moisé gaꜙta̱a̱yhˋ llayꜙ juuˈ kya̱a̱hˊ Jesús.
4 E os três discípulos viram Elias e Moisés conversando com Jesus.
5 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ Jesús: —Taˉjwohꜗ, heˉ baˊ cheˉ lluꜗ heˉ tøøhˊ jneˊ ko̱ˉjø̱hꜘ jeeˊ laˉ. Jmeeˊ jnäähꜗ hnëˉ hneꜗ kya̱a̱hˊ mooˉ, ko̱o̱ˉ kyahꜗ, ko̱o̱ˉ kihꜗ Moisé, hiꜙ ko̱o̱ˉ kihꜗ Elía.
5 Então Pedro disse a Jesus: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
6 Läꜙjë̱ë̱yꜙ gaꜙjwa̱a̱yhˈ, saꜙ ñeyˉ heˉ maˊ jäyhꜙ, heˉja̱ˉ baˊ gaꜙhlëëhꜘ Peeˊ läꜙja̱ˉ.
6 Pedro não sabia o que deveria dizer, pois ele e os outros dois discípulos estavam apavorados.
7 Hor˜ ja̱ˉ jaꜗ ko̱o̱ˉ jniiꜘ, gaꜙjmeeꜘ hi̱hˈ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ. Jeeˊ jniiꜘ ja̱ˉ gaꜙläꜙnʉʉhꜘ gaꜙhlëëhꜘ ko̱o̱ˉ juuˈ heˉ maˊ jähꜘ: —Hi̱ˉ laˉ naˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ hnaanꜙ. Nʉʉˉ hnähꜘ kiyhꜗ.
7 Logo depois, uma nuvem os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido. Escutem o que ele diz!
8 Maˊ gaꜙjëëyꜗ kaˉlähꜘ, moꜙsoꜙ cha̱a̱ˉ niꜙ ja̱a̱ˉ, maꜙlaꜙ hñiiꜘ baˊ Jesús chehꜗ.
8 Aí os discípulos olharam em volta e viram somente Jesus com eles.
9 Jeeˊ jña̱a̱ꜙ Jesús mohꜘ ja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˉ juuˈ hi̱ˉ maˊ kya̱a̱yhˊ heꜘ: —Taꜙ jwɨɨꜘ hnähꜘ niꜙ ja̱a̱ˉ, läꜙjëꜙ heˉ maˉjëëhˋ hnähꜘ laˉ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ saꜙ maˉläˉji̱i̱hˋ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ.
9 Quando estavam descendo do monte, Jesus mandou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do Homem ressuscitasse.
10 Gaꜙhøøyꜘ juuˈ ja̱ˉ nehꜙ tuhˉdsëyꜗ. Pero taꜙ jyohꜘ ko̱ˉta̱a̱ˉ, läꜙu̱u̱ˉ hi̱ˉ heꜘ maˊ ngɨɨyꜙ juuˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ heeˉ hnøøꜗ jähꜙ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ.
10 Eles obedeceram à ordem, mas discutiram entre si sobre o que queria dizer essa ressurreição.
11 Hiꜙ gaꜙngɨɨyꜘ kaˉlähꜘ juuˈ kihꜗ Jesús: —¿Heˉlaˈ jähꜘ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, jmeeꜙ biiꜗ jä̱hꜘ Elía jä̱ä̱ꜗ gaˊ kihˈ Cristo?
11 Então perguntaram a Jesus: — Por que os
12 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús: —Ja̱ˉbaˊ dsooꜘ jä̱hꜘ Elía toˉnëˊ, yaˉllayˉ lluꜗ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ jeeˊ laˉ. Hiꜙ hnähꜘ, ¿haˉ läꜙ ngëëhꜘ hnähꜘ heˉ naˉsɨɨˉ läꜙlaˉ: jmeeꜙ biiꜗ jëëꜗ wɨɨꜘ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ hiꜙ saꜙ läꜙhnääꜗ dsihꜘ niꜙ miihˉ?
12 Ele respondeu:
13 Pero jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, maˉja̱h˜ baˊ Elía, hiꜙ gaꜙjmeeꜘ dsaˉ läꜙ tëˉ dsëꜗ kiyhꜗ, läꜙko̱o̱ˉ maˉnaˉsɨɨˉ kiyhꜗ jä̱ä̱ꜗ.
13 Eu afirmo a vocês que Elias já veio, e o maltrataram como quiseram, conforme as Escrituras dizem a respeito dele.
14 Läꜙ maˊ gaꜙllooꜗ Jesús jeeˊ tä̱ä̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gaˊ discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙjëëyꜗ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ tä̱ä̱hˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ kiyhꜗ, hiꜙ maˊ tä̱ä̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley tiˉchooyꜙ juuˈ kya̱a̱yhˊ.
14 Quando eles chegaram perto dos outros discípulos, viram uma grande multidão em volta deles e alguns mestres da Lei discutindo com eles.
15 Maˊ gaꜙjëëꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ yaꜙjä̱hꜙ Jesús, gaꜙjëëꜗ dsa̱yhꜙ, cha̱hꜘ baˊ gaꜙnääyꜗ naˊjmeeyꜘ Dio kiyhꜗ.
15 Quando o povo viu Jesus, todos ficaram admirados e correram logo para o cumprimentarem.
16 Mahꜗ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kihꜗ dsaˉ heꜘ: —Heˉ juuˈ tiˉchoohˉ hnähꜘ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ naˉ.
16 Jesus perguntou aos discípulos:
17 Mahꜗ gaꜙhlëëhꜘ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ hä̱ä̱ˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ: —Taˉjwohꜗ, jä̱ä̱nꜙ jeeˊ laˉ ja̱a̱ˉ chihˉñʉʉhˉ kya̱a̱nꜙ, hi̱ˉ kye̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ hi̱ˉ jmeeꜙ ka̱a̱yˋ.
17 Um homem que estava na multidão respondeu: — Mestre, eu trouxe o meu filho para o senhor, porque ele está dominado por um espírito mau e não pode falar.
18 Waˊ haˉ chaˉ haˉ jeeˊ cheyhˈ, waˊraˉ gaꜙhiiꜙ dsooˊ kiyhˈ jmeeꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ naˉ, jmiiyˉ ba̱a̱y˜ hñiiyꜘ hwaꜗ, hwëëˉ pehꜘ nehꜙ toˉhooyˊ, jʉ̱ʉ̱y˜ chaˉja̱yˊ mahꜗ dsaˉläˉhwä̱ä̱yhˉ. Maˉjwɨɨnꜗ discípulo kya̱a̱hꜗ heˉ lle̱e̱yꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ naˉ pero saꜙ maˉlɨyh˜.
18 Sempre que o espírito ataca o meu filho, joga-o no chão, e ele começa a espumar e a ranger os dentes; e ele está ficando cada vez mais fraco. Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito, mas eles não conseguiram.
19 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús: —¿Heˉlaˈ saꜙ hii˜ läꜙdsooꜘ hohꜘ hnähꜘ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ? ¿Lɨhꜘ baˊ lla̱a̱ꜙ heˉ gyanˊ kya̱a̱hˊ hnähꜘ? Moꜙsoꜙ läˉbeꜘ dsënꜙ gyaˋ gaˊ jnäꜘ kya̱a̱hˊ hnähꜘ. Yaˉjä̱ä̱ꜙ daˊ chihˉ naˉ taꜙ laꜙ.
19 Jesus disse:
20 Mahꜗ naˊjä̱ä̱ˉ dsaˉ chihˉ heꜘ chaˊnëˊ Jesús. Maˊ gaꜙjë̱ë̱ꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ Jesús, gaꜙso̱o̱yhꜗ kihꜗ chihˉ heꜘ wɨɨꜘ jwërte. Gaꜙkɨˉ gaꜙbä̱ä̱yˉ hwaꜗ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙhwëëˉ pehꜘ nehꜙ toˉhooyˊ.
20 Quando o levaram, o espírito viu Jesus e sacudiu com força o menino. Ele caiu e começou a rolar no chão, espumando pela boca.
21 Ja̱ˉgaˊ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kihꜗ jmiiˉ chihˉ heꜘ: —¿Haˉ ko̱hꜘ ji̱i̱hˈ maˉläˉhɨɨˋ laꜗ läꜙnaˉ kiyhꜗ? —Heˉ la̱a̱yꜗ läꜙ maˊ piyhꜗ naˉ —gaꜙjähꜘ jmiiˉ chihˉ —.
21 Aí Jesus perguntou ao pai: O pai respondeu: — Ele está assim desde pequeno.
22 Ja̱ꜙ heˉ ko̱o̱ˉ ji̱i̱h˜ maˉta̱a̱yhˉ chaˊjeˉ hiꜙ maˉta̱a̱yhˉ chaˊjmɨɨˉ heˉ jngɨɨhꜙ kiyhꜗ. Cherˊmahꜗ le̱hꜗ miihˉ kwaˊ beꜘ kinꜙ, waˊ läˉñihꜘ hohꜘ jnäähˈ.
22 Muitas vezes o espírito o joga no fogo e na água para matá-lo. Mas, se o senhor pode, então nos ajude. Tenha pena de nós!
23 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús: —¡Haˉ läꜙja̱ˉ jwahꜘ cherˊmahꜗ le̱hꜗ miihˉ! Läꜙjëꜙ baˊ leꜘ kihꜗ hi̱ˉ jmeeꜙ dsooꜘ dsëꜗ.
23 Jesus respondeu:
24 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ jmiiˉ chihˉ heꜘ kya̱a̱hˊ chaˉmiihˉ beꜘ, gaꜙjäyhꜘ: —La̱a̱ꜙ baˊ jnäꜘ dsooꜘ, kwaˊ beꜘ kinꜙ mahꜗ läꜙdsooꜘ dsënꜙ chaˉgaˊmiihˉ.
24 Então o pai gritou: — Eu tenho fé! Ajude-me a ter mais fé ainda!
25 Maˊ gaꜙjëëꜗ Jesús ngooꜗ dsaˉku̱hꜗ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ, gaꜙjʉʉyhꜗ kihꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Hneˉ jmɨˉlleꜘ kooˋ, jnäꜘ jmeenꜙ hihꜙ goˉhë̱ë̱ˈ kihꜗ chihˉ naˉ, moꜙtoꜙ jmeeˉ gaˊ jwɨɨhˋ kiyhˈ.
25 Quando Jesus viu que muita gente estava se juntando ao redor dele, ordenou ao espírito mau:
26 Heˉja̱ˉ naˊhøøꜘ gaˊ gaꜙhoohꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, mahꜗ ko̱o̱ˉ gaˊ ko̱o̱ˉ häˊ gaꜙso̱o̱yhꜗ wɨɨꜘ jwërte kihꜗ chihˉ heꜘ, ja̱ˉgaˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ ngaayhꜗ. Gaꜙjä̱ꜘ chihˉ heꜘ läꜙko̱hꜘ heˉ naˉju̱u̱yˊ. Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ jähꜘ: —Maˉnaˉju̱u̱ˊ baˊ naˉ.
26 O espírito gritou, sacudiu o menino e saiu dele, deixando-o como morto. Por isso todos diziam que ele havia morrido.
27 Pero gaꜙso̱o̱hꜗ Jesús gooyˉ, gaꜙcha̱a̱yhˉ, cha̱hꜘ baˊ gaꜙnooyˉ.
27 Mas Jesus pegou o menino pela mão e o ajudou a ficar de pé.
28 Läꜙ maˊ gaꜙheꜗ Jesús ko̱o̱ˉ chaˊnehꜙ, gaꜙngɨɨꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ juuˈ kiyhꜗ jeeˊ saꜙ nuuˉ dsaˉ: —¿Heˉlaˈ saꜙ maˉläˉkë̱hˊ jnäähꜗ jmɨɨˊ maˊ lle̱e̱ˊ jnäähꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ?
28 Quando Jesus entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram em particular: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele espírito?
29 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Hi̱hꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ läꜙnaˉ, saꜙ hwë̱ë̱ꜙ cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙtʉꜗ dsaˉ kuhˉhɨ̱h˜ mahꜗ chu̱u̱yꜗ kya̱a̱hˊ Dio.
29 Jesus respondeu:
30 Maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ, gaꜙnääyˋ taꜙ Galilea. Saꜙ hnøøꜗ Jesús maˊ läꜙñeˉ dsaˉ haˉ taꜙ ngëyꜙ.
30 Jesus e os discípulos saíram daquele lugar e continuaram atravessando a Galileia. Jesus não queria que ninguém soubesse onde ele estava
31 Jëëhꜘ, maˊ hlë̱ë̱yh˜ discípulo kya̱a̱yꜗ, maˊ jäyhꜘ: —Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ ngëëꜗ dsihꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hñaaˉ dsëꜗ mahꜗ jngëëyhꜗ. Gaˊ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ naˉju̱u̱yˊ, läꜙji̱i̱yhˊ kaˉlähꜘ.
31 porque estava ensinando os discípulos. Ele lhes dizia:
32 Pero discípulo kya̱a̱yꜗ saꜙ gaꜙläꜙngëëyꜘ juuˈ ja̱ˉ, hiꜙ maˊ goyhꜙ maˊ ngɨɨyˈ juuˈ kihꜗ Jesús.
32 Eles não entendiam o que Jesus dizia, mas tinham medo de perguntar.
33 Ja̱ˉgaˊ gaꜙllaꜙnääyˋ jeeˊ jwɨɨˉ Capernaum. Läꜙ maˊ gaꜙta̱a̱hˋ discípulo chaˊnehꜙ kya̱a̱hˊ Jesús, gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —¿Heeˉ juuˈ naˉ tiˉchoohˉ hnähꜘ läꜙ häˊ jwëꜗ jeeˊ maˉyaˉnøøˋ jneˊ?
33 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum. Quando já estavam em casa, Jesus perguntou aos doze discípulos:
34 Tiˊsɨ̱hꜘ goˉteˈ baˊ gaꜙta̱a̱yhˋ, kihꜗ heˉ maˊ tiˉchooyꜙ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ läꜙ häˊ jwëꜗ, hi̱i̱ˉ naˉ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱yꜙ.
34 Mas eles ficaram calados porque no caminho tinham discutido sobre qual deles era o mais importante.
35 Heˉja̱ˉ gaꜙgyaˉ Jesús mahꜗ gaꜙhlë̱ë̱yhꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Cherˊmahꜗ hi̱ˉ hnøøꜗ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ, taꜙ waˊ jmä̱ä̱yˈ hñiiyꜘ jø̱ø̱hˈ, waˊ jmeeyꜘ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ.
35 Jesus sentou-se, chamou os doze e lhes disse:
36 Hiꜙ läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙtëëyhꜗ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ, gaꜙche̱e̱yhˉ jeeˊ kiyhˈ ja̱ˉ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙe̱e̱yꜗ, mahꜗ gaꜙjäyhꜘ:
36 Aí segurou uma criança e a pôs no meio deles. E, abraçando-a, disse aos discípulos:
37 —Hi̱ˉ jmeeꜙ heˈ kihꜗ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ läꜙlaˉ kwa̱a̱t˜ kinꜙ, jnäꜘ heꜘ hi̱ˉ jmä̱ä̱y˜ heˈ. Hiꜙ hi̱ˉ jmä̱ä̱˜ jnäꜘ heˈ, jmeeyꜙ heˈ kihꜗ Dio hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ.
37 — Aquele que, por ser meu seguidor, receber uma criança como esta estará também me recebendo. E quem me receber não recebe somente a mim, mas também aquele que me enviou.
38 Gaꜙjmeehꜗ Jwa̱a̱ꜚ juuˈ kihꜗ Jesús: —Taˉjwohꜗ, maˉjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ hwë̱ë̱˜ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ läꜙhihꜙ kyahꜗ, heˉja̱ˉ gaꜙhaˊ jnäähꜗ kiyhꜗ, jëëhꜘ saꜙ ngëyꜙ kya̱a̱hˊ jnäähꜗ.
38 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
39 Pero Jesús gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙlaˉ: —Taꜙ haˉ hnähꜘ kiyhꜗ. Jëëhꜘ, niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ ko̱o̱ˉ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ läꜙhihꜙ kinꜙ, mahꜗ cha̱hꜘ baˊ hlëëyhꜙ wɨɨꜘ kinꜙ.
39 Jesus respondeu:
40 Hi̱ˉ saꜙ hneeˉ kya̱a̱hˊ jneˊ, dsaˉkya̱a̱hˊ baˊ jneˊ heꜘ.
40 Porque quem não é contra nós é por nós.
41 Waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ, hi̱ˉ kwëëh˜ hnähꜘ ko̱o̱ˉ vas jmɨˉdsëꜚ, kihꜗ heˉ la̱a̱hꜗ hnähꜘ kya̱a̱ꜗ Cristo, maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, läꜙhmaahˊ baˊ jñeeyꜗ.
41 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem der um copo de água a vocês, porque vocês são de Cristo, com toda a certeza receberá a sua recompensa.
42 ʼWaˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ, hi̱ˉ jmeeꜙ të̱hꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ mähꜗ laˉ hi̱ˉ maˉläˉdsooꜘ dsëꜗ kinꜙ, lluꜗ gaˊ laˈ kiyhꜗ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ hñʉʉꜗ dsaˉ luuyˊ ko̱o̱ˉ chaˊtooꜗ kihꜗ moli̱i̱ˊ mahꜗ hmäähꜗ dsihꜘ chaˊjmɨˉñeehꜚ.
42 Jesus continuou:
43 Heˉja̱ˉ cherˊmahꜗ maˉgoohˉ gaꜙjmeeꜘ tä̱hꜙ kya̱a̱hˊ dsoˊkyeˉ, hnäꜗ goˉte˜ baˊ. Lluꜗ gaˊ kyahˈ gwa̱a̱hˈ jeeˊ tä̱ä̱hˊ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ, tʉ̱ʉ̱hˊ maˉgoohˉ, läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ gohˈ chaˊjeˉ kya̱a̱hˊ läꜙto̱ꜘ maˉgoohˉ jeeˊ moꜙsoꜙ ʉʉꜙ ji̱hˊko̱hꜘ.
43 Se uma das suas mãos faz com que você peque, corte-a fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna com uma só mão do que ter as duas e ir para o inferno, onde o fogo nunca se apaga.
44 Jeeˊ ja̱ˉ saꜙ ju̱u̱ꜘ jahˊ hiꜙ niꜙ saꜙ ʉʉꜙ jeˉ ji̱hˊko̱hꜘ ji̱hˊlɨhꜘ.
44 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
45 Hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ cherˊmahꜗ maˉtɨɨhˊ gaꜙjmeeꜘ tä̱hꜙ kya̱a̱hˊ dsoˊkyeˉ, hnäꜗ goˉte˜ baˊ. Lluꜗ gaˊ kyahˈ gwa̱a̱hˈ jeeˊ tä̱ä̱hˊ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ, tʉ̱ʉ̱hˊ maˉtɨɨhˊ, läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ gohˈ chaˊjeˉ kya̱a̱hˊ läꜙto̱ꜘ maˉtɨɨhˊ jeeˊ moꜙsoꜙ ʉʉꜙ ji̱hˊko̱hꜘ.
45 Se um dos seus pés faz com que você peque, corte-o fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna aleijado do que ter os dois pés e ser jogado no inferno.
46 Jeeˊ ja̱ˉ saꜙ ju̱u̱ꜘ jahˊ hiꜙ niꜙ saꜙ ʉʉꜙ jeˉ ji̱hˊko̱hꜘ ji̱hˊlɨhꜘ.
46 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
47 Hiꜙ cherˊmahꜗ mɨˈnëhˊ gaꜙjmeeꜘ tä̱hꜙ kya̱a̱hˊ dsoˊkyeˉ, lleˊ goˉte˜ baˊ. Lluꜗ gaˊ kyahˈ gwa̱a̱hˈ jeeˊ tä̱ä̱hˊ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ kya̱a̱hˊ ko̱o̱ˉ mɨɨˈ mɨˊnëhˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ gohˈ kya̱a̱hˊ läꜙto̱ꜘ mɨɨˈ mɨˊnëhˊ chaˊjeˉ.
47 Se um dos seus olhos faz com que você peque, arranque-o! Pois é melhor você entrar no
48 Jeeˊ ja̱ˉ saꜙ ju̱u̱ꜘ jahˊ, hiꜙ niꜙ saꜙ ʉʉꜙ jeˉ ji̱hˊko̱hꜘ ji̱hˊlɨhꜘ.
48 Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.
49 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ läꜙñeeˋ kya̱a̱hˊ jeˉ, hiꜙ läꜙjëꜙ heˉ kwëëh˜ dsaˉ Dio nëˊ naˊhyooꜘ, kya̱a̱hˊ ñeˊ baˊ läꜙñiiˋ.
49 — Pois todas as pessoas serão
50 Lluꜗ baˊ ñeˊ pero waˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ heˉ ñiiˋ kihˈ, haˉ läꜙliiꜙ kaˉlähꜘ ñiiˋ. Waˊ chaˉ baˊ ñeˊ kyahˈ hnähꜘ mahꜗ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ lluꜗ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱hˊ.
50 O sal é uma coisa útil; mas, se perder o gosto, como é que vocês poderão lhe dar gosto de novo? Tenham sal em vocês mesmos e vivam em paz uns com os outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.