Marcos 10

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ jwɨɨˉ Capernaum ja̱ˉ, ngooyꜗ taꜙ hwaꜗ Judea, hiꜙ ñeeyˊ taꜙ hngaahˋ jmɨɨˉ Jordán. Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ gaꜙllaꜙnääꜗ maˊ gaꜙllooyꜗ jeeˊ ja̱ˉ, hiꜙ läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ läꜙko̱o̱ˉ të̱ë̱yˈ jmeeyꜙ läꜙjëꜙ ji̱i̱h˜.
1 Saindo dali, ele foi para a região da Judéia, além do Jordão. As multidões voltaram a segui-lo pelo caminho e de novo ele pôs-se a ensiná-las, como era seu costume.
2 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙllaꜙnääꜗ kooꜘ kiyhꜗ ko̱ˉlla̱a̱ˊ fariseo heˉ maˊ ka̱y˜ dsëyꜗ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ: —¿Cheˊ chaˉ jwëˈ be̱e̱ꜗ dsaˉ dsaˉmëꜘ kya̱a̱ꜗ?
2 Chegaram os fariseus e perguntaram-lhe, para o pôr à prova, se era permitido ao homem repudiar sua mulher.
3 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —¿Haˉ läꜙ jähꜘ nʉʉhꜚ heˉ gaꜙkwëëhꜗ Moisé jneˊ?
3 Ele respondeu-lhes: "Que vos ordenou Moisés?"
4 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ fariseo: —Gaꜙkwaꜘ baˊ Moisé jwëꜗ heˉ be̱e̱ꜗ dsaˉ ø̱ø̱hꜚ pero chooyhꜗ ko̱o̱ˉ moˊjeˉ jeeˊ be̱e̱yˈ ø̱ø̱yhꜚ.
4 Eles responderam: "Moisés permitiu escrever carta de divórcio e despedir a mulher."
5 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —Kihꜗ heˉ cha̱a̱hˉ hnähꜘ, heˉja̱ˉ baˊ ja̱ˉ gaꜙjähꜘ Moisé läꜙja̱ˉ.
5 Continuou Jesus: "Foi devido à dureza do vosso coração que ele vos deu essa lei;
6 Pero läꜙ maˊ toˉnëˊ maˊ gaꜙjmeeꜘ Dio jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ, “gaꜙjmääꜗ Dio hi̱ˉ mëꜘ hi̱ˉ ñʉʉhˉ.”
6 mas, no princípio da criação, Deus os fez homem e mulher.
7 “Heˉja̱ˉ baˊ be̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ choˈjmiiˉ mahꜗ gyayꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉmëꜘ kya̱a̱yꜗ.
7 Por isso, deixará o homem pai e mãe e se unirá à sua mulher;
8 Jeeˊ läꜙu̱u̱yꜘ la̱a̱yꜗ ja̱a̱ˉ baˊ.” Läꜙja̱ˉ moꜙsoꜙ la̱a̱yꜗ u̱u̱yꜗ, ja̱a̱ˉ baˊ maˉla̱a̱yꜗ.
8 e os dois não serão senão uma só carne. Assim, já não são dois, mas uma só carne.
9 Hehꜗ läꜙja̱ˉ, hi̱ˉ maˉla̱a̱ꜗ ja̱a̱ˉ ka̱a̱h˜ Dio, saꜙ lleˋ kihˈ lla̱a̱yꜘ —gaꜙjähꜘ Jesús.
9 Não separe, pois, o homem o que Deus uniu."
10 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ discípulo kya̱a̱yꜗ chaˊnehꜙ, ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús haˉ läꜙ laꜗ heˉ be̱e̱˜ dsaˉ mëˊ.
10 Em casa, os discípulos fizeram-lhe perguntas sobre o mesmo assunto.
11 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —Cherˊmahꜗ hi̱ˉ gaꜙbe̱e̱ꜗ dsaˉmëꜘ kya̱a̱ꜗ mahꜗ ka̱a̱yꜗ jñahꜘ, heˉ maˉjmeeyꜘ dsoˊkyeˉ baˊ ja̱ˉ kihꜗ hi̱ˉ toˉnëˊ.
11 E ele disse-lhes: "Quem repudia sua mulher e se casa com outra, comete adultério contra a primeira.
12 Hiꜙ cherˊmahꜗ dsaˉmëꜘ gaꜙbiiꜗ kihꜗ dsaˉñʉʉhˉ kya̱a̱yꜗ mahꜗ ka̱a̱yꜗ jñahꜘ, heˉ maˉjmeeyꜘ dsoˊkyeˉ baˊ ja̱ˉ —gaꜙjähꜘ Jesús.
12 E se a mulher repudia o marido e se casa com outro, comete adultério."
13 Maˊ dsaˉnääꜗ dsaˉ dsaˉjä̱ä̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱ꜗ chaˊnëˊ Jesús mahꜗ kyeyꜙ gooyˉ nëˊ kiyhˈ, pero discípulo gaꜙjʉʉhꜗ kihꜗ dsaˉ heꜘ.
13 Apresentaram-lhe então crianças para que as tocasse; mas os discípulos repreendiam os que as apresentavam.
14 Maˊ gaꜙjëëꜗ Jesús haˉ läꜙ jmeeꜙ discípulo, saꜙ gaꜙtɨhꜗ dsëyꜗ, heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ: —Kwaˊ jwëꜗ yaˉnääꜘ gyʉ̱ʉ̱ˉ taꜙ laꜙ kinꜙ. Taꜙ haˉ hnähꜘ kiyhꜗ, jëëhꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ läꜙko̱o̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ, hi̱ˉ heꜘ baˊ jä̱ä̱ꜗ Dio läꜙhihꜙ kihꜗ.
14 Vendo-o, Jesus indignou-se e disse-lhes: "Deixai vir a mim os pequequinos e não os impeçais, porque o Reino de Deus é daqueles que se lhes assemelham.
15 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, hi̱ˉ saꜙ he̱e̱hˉ jä̱ä̱ꜗ Dio läꜙhihꜙ kihꜗ läꜙko̱o̱ˉ he̱e̱hˉ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ, saꜙ he̱yhꜗ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ —gaꜙjähꜘ Jesús.
15 Em verdade vos digo: todo o que não receber o Reino de Deus com a mentalidade de uma criança, nele não entrará."
16 Ja̱ˉgaˊ gaꜙe̱e̱yꜗ maꜙ ja̱a̱ˉ maꜙ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ, gaꜙkyeyˉ gooyˉ nëˊ kihˈ, mahꜗ gaꜙmiꜙjä̱ä̱yꜗ.
16 Em seguida, ele as abraçou e as abençoou, impondo-lhes as mãos.
17 Maˊ gaꜙheꜗ Jesús jwëˈ ngooꜗ, jaꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉ koˉchihˊ, gaꜙju̱u̱hꜗ jnëˊ chaˊnëyˊ mahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús, gaꜙjäyhꜘ: —Hneˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Taˉjwohꜗ llu̱u̱ꜗ, ¿heeˉ hnøøꜗ jmeenˋ mahꜗ të̱ë̱hnꜗ jeeˊ moꜙsoꜙ ju̱u̱nꜘ?
17 Tendo ele saído para se pôr a caminho, veio alguém correndo e, dobrando os joelhos diante dele, suplicou-lhe: "Bom Mestre, que farei para alcançara vida eterna?"
18 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús gaꜙsɨɨyhꜙ: —¿Cheˊ ñehˊ hneˉ heˉ la̱a̱nꜗ llu̱u̱nꜗ? Jëëhꜘ niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ saꜙ cha̱a̱ˉ, ja̱a̱ˉ Dio baˊ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ.
18 Jesus disse-lhe: "Por que me chamas bom? Só Deus é bom.
19 Maˉkyu̱u̱h˜ baˊ hneˉ läꜙjëꜙ madaꜚ kihꜗ Dio: “Taꜙ ka̱a̱hꜙ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kya̱a̱ꜗ jñahꜘ, taꜙ jngëëhꜙ dsaˉ, taꜙ hɨ̱ɨ̱ꜘ kihꜗ dsaꜙ, taꜙ jmeeˉ dsooꜘ kihꜗ juuˈ taˉjuuˈ, niꜙ taꜙ miˉga̱a̱ˈ dsaˉ. Waˊ hnaahꜙ maaˋ kya̱a̱hˈ tääˋ kya̱a̱hˈ.”
19 Conheces os mandamentos: não mates; não cometas adultério; não furtes; não digas falso testemunho; não cometas fraudes; honra pai e mãe."
20 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ sɨɨyhꜙ: —Taˉjwohꜗ, läꜙjëꜙ heˉ naˉ maˉmiˉtenˋ läꜙji̱i̱hˈ maˊ mähnˈ.
20 Ele respondeu-lhe: "Mestre, tudo isto tenho observado desde a minha mocidade."
21 Peerꜙ gaꜙtɨhꜗ dsëˈ Jesús gaꜙjë̱ë̱yꜗ dsaˉ heꜘ, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ kaˉlähꜘ: —Hnøøꜗ gaˊ ko̱o̱ˉ heˉ jmeehˈ. Gwa̱a̱hˉ goˉhnɨɨˊ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ kyahꜗ mahꜗ goˉkwëëhˋ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ täˉñeeꜘ. Läꜙja̱ˉ baˊ läꜙchaˉ chaˉmiihˉ kyahꜗ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ. Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ja̱ˉgaˊ naꜙ ñeehˋ, jä̱ä̱hˈ cruꜚ kya̱a̱hꜗ mahꜗ jmeenˊ ko̱ˉjø̱hꜘ —gaꜙjähꜘ Jesús.
21 Jesus fixou nele o olhar, amou-o e disse-lhe: "Uma só coisa te falta; vai, vende tudo o que tens e dá-o aos pobres e terás um tesouro no céu. Depois, vem e segue-me.
22 Maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉ heꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙhe̱e̱ꜗ dsëyꜗ goˉte˜. Mahꜗ ngaayhꜗ tiˉmeehˉ dsëyꜗ kihꜗ heˉ maˊ chayˉ chaˉmiihˉ kuuˊ.
22 Ele entristeceu-se com estas palavras e foi-se todo abatido, porque possuía muitos bens.
23 Heˉja̱ˉ gaꜙjë̱ë̱ꜗ Jesús dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ jeeˊ maˊ cheyhˈ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ: —Haˉ ko̱hꜘ saꜙ jwë̱ë̱hˋ laˈ kihꜗ dsaˉ chaˉ kuuˊ he̱yhꜗ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
23 E, olhando Jesus em derredor, disse a seus discípulos: "Quão dificilmente entrarão no Reino de Deus os ricos!"
24 Maˊ gaꜙnuuꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ läꜙja̱ˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ. Hiꜙ gaꜙjähꜘ Jesús kaˉlähꜘ: —Gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱nꜙ. Ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ kye̱ˉ oˉjø̱hꜙ dsëˉ kihꜗ kuuˊ kiyhˈ, haˉ ko̱hꜘ saꜙ jwë̱ë̱hˋ laˈ kiyhꜗ he̱yhꜗ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
24 Os discípulos ficaram assombrados com suas palavras. Mas Jesus replicou: "Filhinhos, quão difícil é entrarem no Reino de Deus os que põem a sua confiança nas riquezas!
25 Saꜙ gaˊ jwë̱ë̱hˋ laˈ kihꜗ ja̱a̱ˉ camey˜ ngëëꜘ toˉgwaˊ ko̱o̱ˉ hmaˉkuuˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ he̱hꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉ chaˉ kuuˊ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
25 É mais fácil passar o camelo pelo fundo de uma agulha do que entrar o rico no Reino de Deus."
26 Chaˉgaˊmiihˉ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëꜗ discípulo maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ ja̱ˉ, heˉja̱ˉ gaꜙhlë̱ë̱yhꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ gaꜙjäyhꜘ: —¿Hi̱i̱ˉ baˊ lä̱ä̱ꜘ ja̱ˉ?
26 Eles ainda mais se admiravam, dizendo a si próprios: "Quem pode então salvar-se?"
27 Heˉja̱ˉ gaꜙjëëꜗ Jesús jeeˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ, mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —Heˉ saꜙ läꜙkë̱hˊ dsaˉ jmɨɨˊ jmeeˈ, saꜙ laꜗ läꜙnaˉ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ gaꜙläꜙjëꜙ baˊ liyhꜙ jmeeyꜗ.
27 Olhando Jesus para eles, disse: "Aos homens isto é impossível, mas não a Deus; pois a Deus tudo é possível.
28 Heˉja̱ˉ gaꜙløøꜗ Peeˊ sɨɨyhꜙ: —Maˉjä̱ꜘ baˊ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ mahꜗ jmeeˊ jnäähꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ hneˉ.
28 Pedro começou a dizer-lhe: "Eis que deixamos tudo e te seguimos."
29 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ. Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉtu̱u̱ˉ dsëꜗ maˉhwë̱ë̱ˉ chaˊnehꜙ kihꜗ, maˉbe̱e̱yꜗ dsaˉmëꜘ ø̱ø̱yhꜚ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ, maˉbe̱e̱yꜗ choˈjmiiyˉ, maˉbe̱e̱yꜗ dsaˉmëꜘ kya̱a̱yꜗ, maˉbe̱e̱yꜗ chihˉ kya̱a̱yꜗ, o maˉbeyꜗ hwaꜗ kiyhꜗ kwa̱a̱t˜ kinꜙ hiꜙ kihꜗ juˈhmëëꜘ,
29 Respondeu-lhe Jesus. "Em verdade vos digo: ninguém há que tenha deixado casa ou irmãos, ou irmãs, ou pai, ou mãe, ou filhos, ou terras por causa de mim e por causa do Evangelho
30 hi̱ˉ heꜘ hyohꜙ hñaˉlooꜘ gaˊ läꜙnaˉ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ gaꜙjä̱ꜘ kiyhꜗ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ. Hyoyhꜙ hneꜗ, je̱e̱yꜙ dsaˉmëꜘ ø̱ø̱yhꜚ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ, je̱e̱yꜙ chooyˈ, je̱e̱yꜙ chihˉ kya̱a̱yꜗ, hyoyhꜙ hwaꜗ, hiꜙ jëëyꜗ wɨɨꜘ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ. Hiꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ heˉ naꜗ gaˊ läꜙjnäꜘ, të̱ë̱yꜗ jeeˊ moꜙsoꜙ ju̱u̱yꜘ.
30 que não receba, já neste século, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e terras, com perseguições e no século vindouro a vida eterna.
31 Pero, jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ naꜗ, hi̱ˉ heꜘ le̱e̱ꜘ mähꜗ gaˊ maˊja̱ˉ. Hiꜙ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ kwa̱a̱t˜ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ naꜗ, hi̱ˉ heꜘ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ.
31 Muitos dos primeiros serão os últimos, e dos últimos serão os primeiros."
32 Läꜙ maˉhä̱ä̱ˊ bihꜗ jwëˈ ngooyꜗ taꜙ Jerusalén, hiꜙ kaahˋ kiyhˈ gaꜙnääꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ. Pero jëë˜ dsa̱yhꜙ hiꜙ maˊ goyhꜙ maˊ cha̱a̱yꜗ kaahˋ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙtëëˉ Jesús ka̱hꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo, gaꜙløøyꜗ jmeeyh˜ juuˈ haˉ läꜙ dsaˉngëëyꜘ taꜙ chaˊnëˊ:
32 Estavam a caminho de Jerusalém e Jesus ia adiante deles. Estavam perturbados e o seguiam com medo. E tomando novamente a si os Doze, começou a predizer-lhes as coisas que lhe haviam de acontecer:
33 —Naꜗ dsaˊnøøˈ jneˊ taꜙ Jerusalén, jeeˊ ooꜙ ngëëꜗ dsaˉ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ kihꜗ jmiˉdsaˉ ka̱a̱hˊ, hiꜙ ngëëyꜗ kihꜗ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Hi̱ˉ heꜘ bä̱ä̱hꜙ jnäꜘ dsooˊ mahꜗ jngëëhˈ dsaˉ jnäꜘ. Ja̱ˉgaˊ ngëëyˈ jnäꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hi̱ˉ saꜙ la̱a̱ꜗ judiu.
33 "Eis que subimos a Jerusalém e o Filho do homem será entregue aos príncipes dos sacerdotes e aos escribas; condená-lo-ão à morte e entregá-lo-ão aos gentios.
34 Miˉkwa̱yhꜗ jnäꜘ, jmiˊba̱a̱yꜗ jnäꜘ, tiˊhñeyꜗ jnäꜘ, ja̱ˉgaˊ jngëëyhꜗ jnäꜘ. Pero läꜙji̱i̱hnˊ kaˉlähꜘ gaˊ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ.
34 Escarnecerão dele, cuspirão nele, açoitá-lo-ão, e hão de matá-lo; mas ao terceiro dia ele ressurgirá.
35 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, Jacobo kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ jo̱o̱ꜘ Zebedeo gaꜙnääyꜗ chu̱hꜙ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —Taˉjwohꜗ, hnøøˉ jnäähˈ jmeehˈ heˉ ngɨɨˊ jnäähꜗ laˉ.
35 Aproximaram-se de; Jesus Tiago e João, filhos de Zebedeu, e disseram-lhe: "Mestre, queremos que nos concedas tudo o que te pedirmos."
36 —¿Heeˉ hnoohˉ hnähꜘ jmeenˋ kyahˈ hnähꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús.
36 "Que quereis que vos faça?"
37 —Kwaˊ jwëꜗ dsaˊtoohˊ jnäähꜗ jwooˈ kyahꜗ jeeˊ nahꜗ jø̱ø̱hˈ heˉ jmeehˈ hihꜙ, ja̱a̱ˉ jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ hiꜙ ja̱a̱ˉ jwooˈ raˉkë̱hˈ kyahꜗ —gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ Jesús.
37 "Concede-nos que nos sentemos na tua glória, um à tua direita e outro à tua esquerda."
38 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Saꜙ ñehˊ hnähꜘ heˉ naˉ ngɨɨhˊ hnähꜘ. ¿Cheˊ tä̱ä̱hꜙ hnähꜘ jëëhˈ hnähꜘ lliꜘwɨɨꜘ heˉ naꜗ gaˊ jëënꜚ? ¿Cheˊ läˉbeꜘ hohꜘ hnähꜘ dsaˉngëëhꜘ hnähꜘ heˉ wɨɨꜘ heˉ naꜗ gaˊ dsaˉngëënꜘ?
38 "Não sabeis o que pedis, retorquiu Jesus. Podeis vós beber o cálice que eu vou beber, ou ser batizados no batismo em que eu vou ser batizado?"
39 Heˉja̱ˉ gaꜙjäyhꜘ: —Tä̱ä̱ꜙ baˊ jnäähꜗ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús: —Maꜙraꜙ heˉ jëëhˈ baˊ hnähꜘ lliꜘwɨɨꜘ heˉ naꜗ gaˊ jëënꜚ, hiꜙ dsaˉngëëhꜘ hnähꜘ heˉ wɨɨꜘ heˉ naꜗ gaˊ dsaˉngëënꜘ.
39 "Podemos", asseguraram eles. Jesus prosseguiu: "Vós bebereis o cálice que eu devo beber e sereis batizados no batismo em que eu devo ser batizado.
40 Pero heˉ nahˈ hnähꜘ jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ o jwooˈ raˉkë̱hˈ kinꜙ, saꜙ gaꜙtë̱ë̱nꜘ kwanˋ. Heˉ ja̱ˉ hyohꜙ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ kya̱a̱ˈ Tääˋ kya̱a̱nꜙ baˊ ja̱ˉ.
40 Mas, quanto ao assentardes à minha direita ou à minha esquerda, isto não depende de mim: o lugar compete àqueles a quem está destinado."
41 Jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gya̱a̱ꜗ discípulo gaꜙläꜙlle̱e̱ꜘ maˊ gaꜙnuuyꜘ hlëëhꜙ Jwa̱a̱ꜚ kya̱a̱hˊ Jacobo läꜙja̱ˉ.
41 Ouvindo isto, os outros dez começaram a indignar-se contra Tiago e João.
42 Heˉja̱ˉ gaꜙhlë̱ë̱hꜗ Jesús läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo, gaꜙjäyhꜘ: —Ñehˊ baˊ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ dsaˉtaˊ hi̱ˉ jmeeꜙ hihꜙ kihꜗ dsaˉgooyˈ, ka̱a̱yh˜ läꜙ llaꜙ dsëyꜗ. Dsaˉka̱a̱hˊ heꜘ läꜙ tëˉ dsëyꜗ ka̱a̱yh˜ dsaˉgooyˈ.
42 Jesus chamou-os e deu-lhes esta lição: "Sabeis que os que são considerados chefes das nações dominam sobre elas e os seus intendentes exercem poder sobre elas.
43 Pero jeeˊ kyahˈ hnähꜘ saꜙ chaˉ heˉ kihꜗ jmeehˈ hnähꜘ läꜙja̱ˉ. Hi̱ˉ hnøøꜗ le̱e̱ꜘ jø̱ø̱hˈ gaˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ, hi̱ˉ heꜘ të̱ë̱ˉ jmeeꜗ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ.
43 Entre vós, porém, não será assim: todo o que quiser tornar-se grande entre vós, seja o vosso servo;
44 Hi̱ˉ hnøøꜗ ka̱ꜗ nëˊ kihˈ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ, hi̱ˉ heꜘ të̱ë̱ˉ jmeeyꜗ taˊheꜗ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ.
44 e todo o que entre vós quiser ser o primeiro, seja escravo de todos.
45 Jëëhꜘ, Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ saꜙ maˉjay˜ mahꜗ jmeeꜗ dsaˉ taˊheꜗ kiyhꜗ, maˉjay˜ mahꜗ jmeeyꜗ taˊheꜗ kihꜗ dsaˉ baˊ. Maˉjay˜ mahꜗ kwa̱a̱yꜗ hñiiꜘ ju̱u̱yꜘ, heˉ ja̱ˉ kë̱ë̱ꜗ mahꜗ lä̱ä̱ꜘ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ.
45 Porque o Filho do homem não veio para ser servido, mas para servir e dar a sua vida em redenção por muitos."
46 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙllaꜙnääyꜗ jwɨɨˉ Jericó. Läꜙ maˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús Jericó kya̱a̱yhˊ discípulo, hiꜙ kya̱a̱hˊ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ, gaꜙngëëyꜘ jeeˊ maˊ gyaˈ ja̱a̱ˉ dsaˉtʉʉˊ hi̱ˉ maˊ ngɨɨꜙ kuuˊ kihˈ dsaꜙ. Dsaˉtʉʉˊ heꜘ maˊ che̱e̱ˉ Bartimeo, jo̱o̱ꜘ Timeo.
46 Chegaram a Jericó. Ao sair dali Jesus, seus discípulos e numerosa multidão, estava sentado à beira do caminho, mendigando, Bartimeu, que era cego, filho de Timeu.
47 Maˊ gaꜙnuuyꜘ ngooꜗ yaꜙjä̱hꜙ Jesús dsaˉ cha̱a̱ˉ Nazaret, gaꜙløøyꜗ hlëëyhꜙ ki̱ˉga̱a̱ˉ, maˊ jäyhꜘ: —Jesús, hneˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ David, waˊ läˉñihꜘ hohꜘ kiꜙ jnäꜘ.
47 Sabendo que era Jesus de Nazaré, começou a gritar: "Jesus, filho de Davi, em compaixão de mim!"
48 Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ gaꜙjʉʉhꜗ kiyhꜗ, mahꜗ saꜙ tooyhˈ mɨɨhˊ. Pero dsaˉ heꜘ chaˉgaˊmiihˉ mɨɨhˊ maˊ tooyh˜: —Hneˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ saˊju̱ˉ kihꜗ David, waˊ läˉñihꜘ hohꜘ kiꜙ jnäꜘ.
48 Muitos o repreendiam, para que se calasse, mas ele gritava ainda mais alto: "Filho de Davi, tem compaixão de mim!"
49 Ja̱ˉgaˊ gaꜙnooˉ Jesús, gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ heˉ dsaˉkya̱a̱ꜘ dsihꜘ. Heˉja̱ˉ naˊkya̱a̱ꜘ dsihꜘ, mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ sɨɨyhꜙ: —Taꜙ ka̱ˉ hʉʉˊdsëˉ, nooˉ tëëyh˜ hneˉ.
49 Jesus parou e disse: "Chamai-o" Chamaram o cego, dizendo-lhe: "Coragem! Levanta-te, ele te chama."
50 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙjñuuyhꜗ hmɨɨhˉ heˉ maˊ naˉbä̱ä̱yh˜, gaꜙnooyˉ koˉchihˊ, ngooyꜗ jeeˊ chehˈ Jesús.
50 Lançando fora a capa, o cego ergueu-se dum salto e foi ter com ele.
51 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Heeˉ hnoohˉ jmeenˋ kyahˈ? Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉtʉʉˊ heꜘ: —Taˉjwohꜗ, hnoonꜗ läꜙjnäꜘ mɨˈnënꜙ.
51 Jesus, tomando a palavra, perguntou-lhe: "Que queres que te faça? Rabôni, respondeu-lhe o cego, que eu veja!
52 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Gwa̱a̱hˉ baˊ hneˉ kyahꜗ. Kya̱a̱hˊ heˉ maˉdsooꜘ hohꜘ naˉ, maˉjä̱ꜗ baˊ kyahˈ. Hiꜙ läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙläꜙjnäꜘ mɨˈnëyˊ hiꜙ ngooyꜗ kya̱a̱hˊ Jesús.
52 Jesus disse-lhe: Vai, a tua fé te salvou." No mesmo instante, ele recuperou a vista e foi seguindo Jesus pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.