Lucas 9
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs ARA
1 Gaꜙjø̱ø̱hˉ Jesús läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙkwëëyhꜗ beꜘ mahꜗ jmeeyꜗ hihꜙ hwë̱ë̱ꜙ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ hi̱ˉ jmeehꜙ dsaˉ hiꜙ gaꜙkwëëyhꜗ beꜘ mahꜗ miˉhlä̱ä̱yꜘ dsaˉdsaahˊ.
1 Tendo Jesus convocado os doze, deu-lhes poder e autoridade sobre todos os demônios, e para efetuarem curas.
2 Gaꜙche̱e̱yꜗ mahꜗ dsaˉkwayꜙ juuˈ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, hiꜙ läꜙkye̱ˉ heˉ miˉhlä̱ä̱yꜘ dsaˉdsaahˊ.
2 Também os enviou a pregar o reino de Deus e a curar os enfermos.
3 Gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ: —Taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ niꜙ miihˉ kihꜗ chaˊjwëꜗ. Taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ hmaˉhuꜚ, taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ hmɨhˉtuhˉ, taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ heˊñiihꜚ, niꜙ kuuˊ, niꜙ taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ jyohꜘ lë̱ë̱ˊ hmɨɨhˉ kyahꜗ hnähꜘ.
3 E disse-lhes: Nada leveis para o caminho: nem bordão, nem alforje, nem pão, nem dinheiro; nem deveis ter duas túnicas.
4 Waˊ heˉ chaˉ heˉ hneꜗ jeeˊ llaˉnääꜗ hnähꜘ, ja̱ˉ goˉta̱a̱hˊ hnähꜘ haˉ ko̱o̱ˉ ji̱i̱hˈ läꜙhë̱ë̱hˊ hnähꜘ jeeˊ ja̱ˉ.
4 Na casa em que entrardes, ali permanecei e dali saireis.
5 Cherˊmahꜗ chaˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ jeeˊ saꜙ he̱e̱yhꜙ hnähꜘ, ja̱ˉ hwë̱ë̱hˉ hnähꜘ goˉte˜ jeeˊ ja̱ˉ. Ja̱ˉ hlahꜘ hnähꜘ waˊhløøˉ heˉ naˉbeh˜ tɨɨhˊ hnähꜘ mahꜗ jmeeꜗ lii˜ heˉ maˉlaꜗ kwa̱a̱t˜ kihꜗ bihꜗ ja̱ˉ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ.
5 E onde quer que não vos receberem, ao sairdes daquela cidade, sacudi o pó dos vossos pés em testemunho contra eles.
6 Ja̱ˉgaˊ gaꜙta̱a̱yhˋ jwëˈ, gaꜙnääyꜗ läꜙko̱o̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ jwɨɨˉ kwayꜙ juˈhmëëꜘ kihꜗ Dio, maꜙlaꜙ miˉhlä̱ä̱yꜘ dsaˉdsaahˊ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ gaꜙnääyꜗ.
6 Então, saindo, percorriam todas as aldeias, anunciando o evangelho e efetuando curas por toda parte.
7 Herode hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ lleˊmohꜘ, gaꜙnuuꜘ läꜙjëꜙ heˉ maˊ jmeeꜙ Jesús. Saꜙ ñeyˉ heˉ hʉʉˊdsëˉ maˊ jmeeyˈ, jëëhꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ maˊ jähꜘ Jwa̱a̱ꜚ baˊ heꜘ hi̱ˉ maˉläˉji̱i̱hˋ.
7 Ora, o tetrarca Herodes soube de tudo o que se passava e ficou perplexo, porque alguns diziam: João ressuscitou dentre os mortos;
8 Hi̱ˉ jñahꜘ ko̱o̱ˉ nääꜗ maˊ jäyhꜘ: “Elía baˊ ooꜙ hi̱ˉ maˉhña̱a̱ꜘ.” Hiꜙ jñahꜘ gaˊ maˊ jähꜘ: “Goꜚ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ baˊ naˉ hi̱ˉ maˉläˉji̱i̱hˋ.”
8 outros: Elias apareceu; e outros: Ressurgiu um dos antigos profetas.
9 Heˉja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Herode hʉʉˊdsëˉ: —¿Haˉ läꜙja̱ˉ? ¿Ja̱ˈ jnäꜘ gaꜙjmeenꜗ madaꜚ heˉ gaꜙku̱ꜘ dsaˉ lleˊ Jwa̱a̱ꜚ? ¿Hi̱i̱ˉ baˊ naˉ, hi̱ˉ nuunꜙ kihꜗ jmeeyꜙ ja̱ꜙ ko̱o̱ˉ nëˊ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ? Hiꜙ maˊ hnøøyˈ maˊ dsaˉjë̱ë̱yꜙ.
9 Herodes, porém, disse: Eu mandei decapitar a João; quem é, pois, este a respeito do qual tenho ouvido tais coisas? E se esforçava por vê-lo.
10 Maˊ gaꜙllaꜙnääˋ läꜙjë̱ë̱ꜙ apóstole heꜘ, gaꜙjmeeyhꜗ juuˈ kihꜗ Jesús läꜙjëꜙ heˉ gaꜙjmeeyꜘ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙjä̱ä̱yꜗ ka̱hꜘ apóstole, gaꜙnääyꜗ taꜙ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ jä̱hꜙ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ che̱e̱ˉ Betsaida.
10 Ao regressarem, os apóstolos relataram a Jesus tudo o que tinham feito. E, levando-os consigo, retirou-se à parte para uma cidade chamada Betsaida.
11 Pero maˊ gaꜙläꜙliihꜚ dsaˉ, gaꜙnääyꜗ cha̱a̱yˈ kaahˋ kiyhˈ. Gaꜙhe̱e̱hˉ bihꜗ dsaˉ heꜘ. Mahꜗ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ. Hiꜙ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ.
11 Mas as multidões, ao saberem, seguiram-no. Acolhendo-as, falava-lhes a respeito do reino de Deus e socorria os que tinham necessidade de cura.
12 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ ngooˈ gaꜙhlooꜘ jmɨɨˊ ja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ discípulo gaꜙyaꜙjä̱hꜙ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Chiihˊ dsaˉ naˉ waˊ llaˉnääyꜘ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ mähˉ hiꜙ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ nuuˉ jeeˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ laˉ. Waˊ llaˉhnøøyꜘ heˉ kuyhꜙ hiꜙ läꜙkye̱ˉ jeeˊ jä̱yˈ. Jëëhꜘ, hwaꜗ ki̱i̱ꜙ jmahꜗ baˊ laˈ jeeˊ tøøhnˊ laˉ.
12 Mas o dia começava a declinar. Então, se aproximaram os doze e lhe disseram: Despede a multidão, para que, indo às aldeias e campos circunvizinhos, se hospedem e achem alimento; pois estamos aqui em lugar deserto.
13 Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ: —Hnähꜘ baˊ kwëëyhˋ heˉ kuyhꜙ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ Jesús: —Kye̱ˊ jnäähꜗ maꜙlaꜙ hñaꜘ heˊñiihꜚ baˊ kya̱a̱hˊ u̱u̱ˈ hmoohˉ. ¿Cheˊ dsaˊnøøˈ jnäähꜗ dsaˊläˊ jnäähꜗ heˉ kuhꜙ dsaˉ naˉ?
13 Ele, porém, lhes disse: Dai-lhes vós mesmos de comer. Responderam eles: Não temos mais que cinco pães e dois peixes, salvo se nós mesmos formos comprar comida para todo este povo.
14 Ko̱o̱ˉ hñaꜘ mil maˊ te̱e̱ˈ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ. Heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ: —Jmeeˊ hnähꜘ madaꜚ mahꜗ dsaˉta̱a̱hˋ dsaˉ maꜙ kihˉkihꜗ, maꜙ to̱ꜙloꜙgya̱a̱ꜘ läꜙko̱o̱ˉ nääꜗ.
14 Porque estavam ali cerca de cinco mil homens. Então, disse aos seus discípulos: Fazei-os sentar-se em grupos de cinquenta.
15 Läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ discípulo. Gaꜙjmeeyꜘ madaꜚ gaꜙta̱a̱hˋ dsaˉ hwaꜗ.
15 Eles atenderam, acomodando a todos.
16 Ja̱ˉgaˊ gaꜙka̱ꜗ Jesús läꜙjëꜙ hñaꜘ heˊñiihꜚ ja̱ˉ, kya̱a̱hˊ läꜙu̱u̱ꜘ hmoohˉ heꜘ, gaꜙjëëyꜗ taꜙ gyʉʉhˈ mahꜗ gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio. Ja̱ˉgaˊ gaꜙlla̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙkwëëyhꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ naˊllayˉ chaˊnëˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ.
16 E, tomando os cinco pães e os dois peixes, erguendo os olhos para o céu, os abençoou, partiu e deu aos discípulos para que os distribuíssem entre o povo.
17 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ dsaˉ gaꜙkuhˉ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙkë̱ë̱ꜗ. Maˉlaꜙ maˉkuhˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, gaꜙka̱hˈ gyaꜙto̱ꜘ saˊmɨɨhˉ jwɨˊ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ ja̱ˉ.
17 Todos comeram e se fartaram; e dos pedaços que ainda sobejaram foram recolhidos doze cestos.
18 Ko̱o̱ˉ häˊ maˊ gyaˈ Jesús ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio jeeˊ saꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ. Maꜙlaꜙ discípulo baˊ maˊ tä̱ä̱hˊ kya̱a̱yhˊ jeeˊ ja̱ˉ. Heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —¿Haˉ läꜙ jähꜘ dsaˉ kinꜙ, hi̱ˉ jnäꜘ la̱a̱yꜘ?
18 Estando ele orando à parte, achavam-se presentes os discípulos, a quem perguntou: Quem dizem as multidões que sou eu?
19 —Ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ jähꜘ, Jwa̱a̱ꜚ hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ baˊ hneˉ. Jñahꜘ jähꜘ, Elía baˊ hneˉ. Jñahꜘ ko̱ˉlla̱a̱ˊ jähꜘ, hneˉ la̱a̱hꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ hi̱ˉ maˉläˉji̱i̱hˋ —gaꜙjähꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ.
19 Responderam eles: João Batista, mas outros, Elias; e ainda outros dizem que ressurgiu um dos antigos profetas.
20 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Haˉ gaˉ hnähꜘ naˉ, heeˉ jwahꜘ hnähꜘ kinꜙ, hi̱ˉ baˊ jnäꜘ la̱a̱hꜘ hnähꜘ? Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ: —Hneˉ heꜘ Cristo hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ Dio.
20 Mas vós, perguntou ele, quem dizeis que eu sou? Então, falou Pedro e disse: És o Cristo de Deus.
21 Pero gaꜙta̱a̱hˉ Jesús juuˈ discípulo kya̱a̱yꜗ mahꜗ saꜙ kooyhꜗ juuˈ ja̱ˉ kya̱a̱hˊ niꜙ ja̱a̱ˉ.
21 Ele, porém, advertindo-os, mandou que a ninguém declarassem tal coisa,
22 Hiꜙ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ: —Jmeeꜙ biiꜗ kihꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ jëëꜗ chaˉmiihˉ wɨɨꜘ. Hiꜙ dsaˉgyʉʉhˊ saꜙ läꜙhnääꜗ dsihꜘ, läꜙja̱ˉ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ, kya̱a̱hˊ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley saꜙ läꜙhnääꜗ dsihꜘ. Hiꜙ jmeeꜙ biiꜗ kiyhꜗ ju̱u̱yꜘ mahꜗ läꜙji̱i̱yhˊ kaˉlähꜘ gaˊ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ.
22 dizendo: É necessário que o Filho do Homem sofra muitas coisas, seja rejeitado pelos anciãos, pelos principais sacerdotes e pelos escribas; seja morto e, no terceiro dia, ressuscite.
23 Ja̱ˉgaˊ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ: —Cherˊmahꜗ hi̱ˉ hnøøꜗ jäꜙ kya̱a̱hˊ jnäꜘ, saꜙ waˊ jmä̱ä̱yˈ hñiiyꜘ kwa̱a̱t˜, waˊ jä̱ä̱yˈ cruꜚ kya̱a̱yꜗ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ mahꜗ waˊ jmeeyꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ.
23 Dizia a todos: Se alguém quer vir após mim, a si mesmo se negue, dia a dia tome a sua cruz e siga-me.
24 Jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ hä̱ä̱˜ hñiiꜘ mahꜗ saꜙ ju̱u̱yꜘ, hi̱ˉ heꜘ ju̱u̱ꜘ baˊ. Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ kwa̱a̱˜ hñiiꜘ ju̱u̱ꜘ kwa̱a̱t˜ kinꜙ, hi̱ˉ heꜘ baˊ lä̱ä̱ꜘ.
24 Pois quem quiser salvar a sua vida perdê-la-á; quem perder a vida por minha causa, esse a salvará.
25 ¿Heeˉ yaˊjøøꜚ ka̱ꜗ dsaꜙ maꜙkeꜙ gaꜙlɨyhꜗ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ mahꜗ waˊraˉ gaꜙju̱u̱yꜗ, saꜙ të̱ë̱yhꜗ kihꜗ Dio? ¿Heeˉ jmääꜗ kiyhꜗ cherˊmahꜗ gaꜙhe̱e̱yꜗ hñiiyꜘ?
25 Que aproveita ao homem ganhar o mundo inteiro, se vier a perder-se ou a causar dano a si mesmo?
26 Cherˊmahꜗ hi̱ˉ jmeeꜙ naˉhiihˊ kinꜙ o kya̱a̱hˊ juuˈ kinꜙ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jmeeꜗ naˉhiihˊ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ kya̱a̱yhˊ, waˊraˉ ja̱yhꜗ kaˉlähꜘ jeeˊ jeˉ jihˈgye̱hꜗ kiyhꜗ, ja̱ˉbaˊ kya̱a̱hˊ jeˉ kihꜗ Tääˋ, hiꜙ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ ángele hi̱ˉ naˉjngëëˈ kya̱a̱yꜗ.
26 Porque qualquer que de mim e das minhas palavras se envergonhar, dele se envergonhará o Filho do Homem, quando vier na sua glória e na do Pai e dos santos anjos.
27 Pero juˈdsooꜘ jwahnꜙ, cha̱a̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ laˉ, saꜙ ju̱u̱yꜘ jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉjëëyꜙ haˉ läꜙ laꜗ beꜘ kihꜗ Dio hi̱ˉ jmeeꜙ hihꜙ.
27 Verdadeiramente, vos digo: alguns há dos que aqui se encontram que, de maneira nenhuma, passarão pela morte até que vejam o reino de Deus.
28 Maˉngëëꜘ gaˊ ko̱o̱ˉ jñaaꜗ jmɨɨˋ heˉ gaꜙhlëëyhꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙwɨɨꜗ Jesús ko̱o̱ˉ mohꜘ naˊngɨɨyˊ kiyhˈ kihꜗ Dio ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ Peeˊ kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ kya̱a̱hˊ Jacobo.
28 Cerca de oito dias depois de proferidas estas palavras, tomando consigo a Pedro, João e Tiago, subiu ao monte com o propósito de orar.
29 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ ngɨɨyꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio, gaꜙläꜙsɨɨꜗ moˉnëyˊ. Hmɨɨhˉ kiyhꜗ gaꜙlaꜗ tøˉjlë̱ë̱ˉ ñihꜗ.
29 E aconteceu que, enquanto ele orava, a aparência do seu rosto se transfigurou e suas vestes resplandeceram de brancura.
30 Gaꜙläꜙjnääꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ llaꜙ juuˈ kya̱a̱yhˊ. Ja̱a̱ˉ heꜘ Moisé, hiꜙ ja̱a̱ˉ heꜘ Elía,
30 Eis que dois varões falavam com ele: Moisés e Elias,
31 hi̱ˉ gaꜙläꜙjnääꜘ jeeˊ jnäꜘ jihˈgye̱hꜗ ja̱ˉ. Maˊ hlëëyhꜙ haˉ läꜙ yaˉhë̱ë̱ˈ Jesús jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ, heˉ läꜙteꜗ jeeˊ jwɨɨˉ Jerusalén baˊ ja̱ˉ.
31 os quais apareceram em glória e falavam da sua partida, que ele estava para cumprir em Jerusalém.
32 Peeˊ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ jeeˊ ja̱ˉ, maꜙkeꜙ läꜙgwɨ̱ɨ̱yꜙ maˊ kwayꜙ beꜘ. Gaꜙjëëꜗ bihꜗ haˉ ko̱o̱ˉ saꜙ jø̱ø̱hˈ Jesús hä̱ä̱ˊ jeeˊ kihˈ läꜙu̱u̱ꜘ dsaˉ heꜘ.
32 Pedro e seus companheiros achavam-se premidos de sono; mas, conservando-se acordados, viram a sua glória e os dois varões que com ele estavam.
33 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ ngooˈ gaꜙläꜙø̱ø̱ꜘ dsaˉ heꜘ, gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ Jesús: —Taˉjwohꜗ, heˉ baˊ cheˉ lluꜗ heˉ tøøhˊ jneˊ ko̱ˉjø̱hꜘ jeeˊ laˉ. Jmeeˊ jnäähꜗ hnëˉ hneꜗ kya̱a̱hˊ mooˉ, ko̱o̱ˉ kyahꜗ, ko̱o̱ˉ kihꜗ Moisé, hiꜙ ko̱o̱ˉ kihꜗ Elía. Pero saꜙ maˊ ñeˉ Peeˊ heˉ ja̱ˉ maˊ hlëëhꜙ.
33 Ao se retirarem estes de Jesus, disse-lhe Pedro: Mestre, bom é estarmos aqui; então, façamos três tendas: uma será tua, outra, de Moisés, e outra, de Elias, não sabendo, porém, o que dizia.
34 Hlëëhꜙ gyihꜗ läꜙja̱ˉ, maˊ gaꜙjyooꜗ ko̱o̱ˉ jniiꜘ heˉ gaꜙlä̱ä̱yˉ läꜙjë̱ë̱yꜙ. Maˊ gaꜙjëëꜗ Peeˊ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ naˉlä̱ä̱yˉ jniiꜘ ja̱ˉ, jaꜗ gaꜙläꜙgoyhꜙ.
34 Enquanto assim falava, veio uma nuvem e os envolveu; e encheram-se de medo ao entrarem na nuvem.
35 Jeeˊ jniiꜘ ja̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ ko̱o̱ˉ juuˈ heˉ jähꜘ läꜙlaˉ: —Hi̱ˉ laˉ naˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ hnaanꜙ. Nʉʉˉ hnähꜘ kiyhꜗ.
35 E dela veio uma voz, dizendo: Este é o meu Filho, o meu eleito; a ele ouvi.
36 Maˉngëëꜘ maˉhlëëyhꜘ läꜙja̱ˉ, gaꜙjä̱ꜘ hñiiꜘ Jesús. Pero discípulo kya̱a̱yꜗ saꜙ gaꜙkoohꜗ niꜙ miihˉ juuˈ kya̱a̱hˊ niꜙ ja̱a̱ˉ, gaꜙläꜙhɨɨˋ miihˉ gaꜙhmäyꜘ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙjëëyꜗ ja̱ˉ.
36 Depois daquela voz, achou-se Jesus sozinho. Eles calaram-se e, naqueles dias, a ninguém contaram coisa alguma do que tinham visto.
37 Maˊ gaꜙjnäꜗ jyohꜘ jmɨɨˊ, gaꜙjña̱a̱yꜗ mohꜘ jeeˊ maˊ tä̱ä̱yhˊ ja̱ˉ. Jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ yaꜙnääꜗ gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ Jesús.
37 No dia seguinte, ao descerem eles do monte, veio ao encontro de Jesus grande multidão.
38 Jeeˊ kihˈ dsaˉ heꜘ maˊ hä̱ä̱ˊ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ gaꜙhlëëhꜘ ki̱ˉga̱a̱ˉ, maˊ jäyhꜘ: —Taˉjwohꜗ, chu̱u̱nꜘ kya̱a̱hˊ hneˉ. Jë̱ë̱ˋ daˊ chihˉñʉʉhˉ kya̱a̱nꜙ laˉ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ ko̱o̱ˉ mëëˈ kya̱a̱nꜙ.
38 E eis que, dentre a multidão, surgiu um homem, dizendo em alta voz: Mestre, suplico-te que vejas meu filho, porque é o único;
39 Läꜙlaˉ jmeeꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kiyhꜗ. So̱o̱yh˜ kiyhꜗ mahꜗ jmeeyꜙ hooyh˜ jeeˊ kɨˉbä̱ä̱yˉ. Jmeeyꜙ hwëëˉ pehꜘ hooyˊ. Maˉhwa̱a̱yꜘ goˉteˈ, ja̱ˉgaˊ tʉ˜ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ kiyhꜗ.
39 um espírito se apodera dele, e, de repente, o menino grita, e o espírito o atira por terra, convulsiona-o até espumar; e dificilmente o deixa, depois de o ter quebrantado.
40 Maˉchu̱u̱nꜗ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱hꜗ mahꜗ maˊ lle̱e̱yꜙ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ pero saꜙ maˉlɨyh˜ —gaꜙjähꜘ jmiiˉ chihˉ heꜘ.
40 Roguei aos teus discípulos que o expelissem, mas eles não puderam.
41 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —¡Heˉ baˊ cheˉ hwehˉ hohꜘ hnähꜘ dsaˉ cha̱a̱ˉ naꜗ! Saꜙ hii˜ läꜙdsooꜘ hohꜘ hnähꜘ kweeˉ. ¿Lɨhꜘ baˊ lla̱a̱ꜙ heˉ gyanˊ kya̱a̱hˊ hnähꜘ? Moꜙsoꜙ läˉbeꜘ dsënꜙ gyaˋ gaˊ jnäꜘ kya̱a̱hˊ hnähꜘ. Yaˉjä̱ä̱ꜙ daˊ chihˉ naˉ taꜙ laꜙ.
41 Respondeu Jesus: Ó geração incrédula e perversa! Até quando estarei convosco e vos sofrerei? Traze o teu filho.
42 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ ngooˈ yaˉjä̱hꜙ chihˉ heꜘ kihꜗ Jesús, jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ gaꜙjwä̱ä̱yꜗ hwaꜗ mahꜗ gaꜙkɨˉ gaꜙbä̱ä̱yˉ wɨɨꜘ jwërte. Pero gaꜙjʉʉhꜗ Jesús kihꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ mahꜗ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ chihˉ heꜘ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙngëëyꜗ chihˉ heꜘ kihꜗ jmiiyˉ.
42 Quando se ia aproximando, o demônio o atirou no chão e o convulsionou; mas Jesus repreendeu o espírito imundo, curou o menino e o entregou a seu pai.
43 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëꜗ haˉ ko̱hꜘ saꜙ jø̱ø̱hˈ la̱a̱ꜗ Dio. Gaꜙmiꜙjnääˉ Jesús juuˈ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ ji̱i̱h˜ heˉ ju̱u̱yꜘ (Mt. 17:22-23; Mr. 9:30-32) Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ tä̱ä̱hˊ jëë˜ dsa̱yhꜙ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ:
43 E todos ficaram maravilhados ante a majestade de Deus. Como todos se maravilhassem de quanto Jesus fazia, disse aos seus discípulos:
44 —Waˊ läˉngëëhꜘ hnähꜘ kweeˉ juuˈ laˉ. Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ, lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ ngëëꜗ dsihꜘ gooˉ jñahꜘ dsaˉ.
44 Fixai nos vossos ouvidos as seguintes palavras: o Filho do Homem está para ser entregue nas mãos dos homens.
45 Pero discípulo kya̱a̱yꜗ saꜙ gaꜙläꜙngëëꜘ juuˈ ja̱ˉ. Maˊ naˉjlëˉ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ heˉja̱ˉ saꜙ gaꜙläꜙngëëyꜘ. Hiꜙ maˊ goyhꜙ maˊ ngɨɨyˈ juuˈ kihꜗ Jesús heˉ hnøøꜗ jähꜙ juuˈ ja̱ˉ.
45 Eles, porém, não entendiam isto, e foi-lhes encoberto para que o não compreendessem; e temiam interrogá-lo a este respeito.
46 Discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙta̱a̱hˋ gaꜙtiˉ gaꜙchooꜘ juuˈ hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ le̱e̱yꜘ jø̱ø̱hˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
46 Levantou-se entre eles uma discussão sobre qual deles seria o maior.
47 Pero gaꜙläꜙkyʉʉh˜ Jesús hʉʉˊdsëˉ heˉ maˊ jmeeyꜙ. Heˉja̱ˉ gaꜙtëëyhꜗ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ mahꜗ gaꜙche̱e̱yhˉ kooꜘ kiyhꜗ.
47 Mas Jesus, sabendo o que se lhes passava no coração, tomou uma criança, colocou-a junto a si
48 Heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Hi̱ˉ jmeeꜙ heˈ kihꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ laˉ kwa̱a̱t˜ kinꜙ, jnäꜘ heꜘ hi̱ˉ jmä̱ä̱y˜ heˈ. Hiꜙ hi̱ˉ jmä̱ä̱˜ jnäꜘ heˈ, jmeeyꜙ heˈ kihꜗ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ. Jëëhꜘ, hi̱ˉ mähꜗ gaˊ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, hi̱ˉ heꜘ baˊ hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ.
48 e lhes disse: Quem receber esta criança em meu nome a mim me recebe; e quem receber a mim recebe aquele que me enviou; porque aquele que entre vós for o menor de todos, esse é que é grande.
49 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jwa̱a̱ꜚ: —Taˉjwohꜗ, maˉjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ hwë̱ë̱˜ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ läꜙhihꜙ kyahꜗ, heˉja̱ˉ gaꜙhaˊ jnäähꜗ kiyhꜗ, jëëhꜘ saꜙ ngëyꜙ kya̱a̱hˊ jnäähꜗ.
49 Falou João e disse: Mestre, vimos certo homem que, em teu nome, expelia demônios e lho proibimos, porque não segue conosco.
50 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Taꜙ haˉ hnähꜘ kiyhꜗ. Jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ saꜙ naˉhøøhˊ jnänˋ, dsaˉkya̱a̱hˊ baˊ jneˊ heꜘ.
50 Mas Jesus lhe disse: Não proibais; pois quem não é contra vós outros é por vós.
51 Maˊ ngooˈ yaꜙjä̱hꜙ jmɨɨˊ dsa̱a̱hˈ Jesús gyʉʉhˈ, heˉja̱ˉ ko̱o̱ˉ häˊ baˊ maˉllaꜘ dsëyꜗ ngooyꜗ taꜙ Jerusalén.
51 E aconteceu que, ao se completarem os dias em que devia ele ser assunto ao céu, manifestou, no semblante, a intrépida resolução de ir para Jerusalém
52 Gaꜙche̱e̱yꜗ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙnääꜗ jä̱ä̱ꜗ kiyhꜗ taꜙ hwaꜗ kihꜗ dsaˉ samaritano. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ngɨɨyꜙ haˉ jeeˊ maˊ jä̱yˈ.
52 e enviou mensageiros que o antecedessem. Indo eles, entraram numa aldeia de samaritanos para lhe preparar pousada.
53 Pero saꜙ gaꜙhiiꜗ dsaˉ samaritano maˊ he̱e̱yhꜙ. Jëëhꜘ, maˊ jmeeyꜙ kwa̱a̱t˜ heˉ dsooꜗ Jesús taꜙ Jerusalén baˊ.
53 Mas não o receberam, porque o aspecto dele era de quem, decisivamente, ia para Jerusalém.
54 Maˊ gaꜙnuuꜘ Jacobo kya̱a̱hˊ Jwa̱a̱ꜚ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿cheˊ hnoohˉ ngɨɨˊ jnäähꜗ heˉ jyooꜗ jeˉ gyʉʉhˈ mahꜗ miˉlla̱a̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ jwɨɨˉ ooꜙ, läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Elía?
54 Vendo isto, os discípulos Tiago e João perguntaram: Senhor, queres que mandemos descer fogo do céu para os consumir?
55 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús hñiiꜘ mahꜗ gaꜙjʉʉyhꜗ kihꜗ läꜙu̱u̱ꜘ discípulo heꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Saꜙ ñehˊ hnähꜘ heˉ jmɨˉlleꜘ naˉ jøøꜙ kyahꜗ hnähꜘ.
55 Jesus, porém, voltando-se os repreendeu [e disse: Vós não sabeis de que espírito sois].
56 Jëëhꜘ, saꜙ jaꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ mahꜗ jngëëyhꜗ dsaˉ. Jayꜗ mahꜗ lä̱ä̱yꜗ dsaˉ baˊ —gaꜙjähꜘ Jesús. Ja̱ˉgaˊ gaꜙnääyꜗ taꜙ jyohꜘ jwɨɨˉ mähˉ.
56 [Pois o Filho do Homem não veio para destruir as almas dos homens, mas para salvá-las.] E seguiram para outra aldeia.
57 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙta̱a̱yhˋ jwëˈ gaꜙnääyꜗ, ja̱a̱ˉ dsaˉ gaꜙsɨɨhꜙ Jesús: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, hnoonꜗ jmeenˋ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ hneˉ waˊ haˉ chaˉ haˉ jeeˊ gohꜗ.
57 Indo eles caminho fora, alguém lhe disse: Seguir-te-ei para onde quer que fores.
58 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Chaˉ baˊ tooˉ jeeˊ gwɨ̱ɨ̱ˉ hyahˉ. Chaˉ baˊ sɨɨˉ kihꜗ ta̱ˈ. Pero Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ saꜙ chaˉ jeeˊ jä̱yˈ.
58 Mas Jesus lhe respondeu: As raposas têm seus covis, e as aves do céu, ninhos; mas o Filho do Homem não tem onde reclinar a cabeça.
59 Mahꜗ jñahꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Jmeeˊ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, kwaˊ jwëꜗ kinꜙ naˊha̱a̱nꜙ toˉnëˊ Tääˋ kya̱a̱nꜙ, ja̱ˉgaˊ nɨɨnˋ kya̱a̱hˊ hneˉ.
59 A outro disse Jesus: Segue-me! Ele, porém, respondeu: Permite-me ir primeiro sepultar meu pai.
60 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Waˊ ha̱a̱ˈ baˊ dsaˉ naˉju̱u̱ˊ hlɨɨꜘ kya̱a̱ꜗ. Hiꜙ hneˉ, gwaˉ goˉkwaˊ juuˈ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜗ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ.
60 Mas Jesus insistiu: Deixa aos mortos o sepultar os seus próprios mortos. Tu, porém, vai e prega o reino de Deus.
61 Jñahꜘ kaˉlähꜘ gaꜙjähꜘ sɨɨyhꜙ Jesús: —Jmeeˋ baˊ jnäꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ hneˉ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ. Pero kwaˊ jwëꜗ kinꜙ nɨɨnˋ toˉnëˊ naˊhihnˈ juuˈ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ chaˊnehꜙ kinꜙ.
61 Outro lhe disse: Seguir-te-ei, Senhor; mas deixa-me primeiro despedir-me dos de casa.
62 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jëë˜ taꜙ kaˊluuˊ maˉlaꜙ maˉløøyꜗ kyayhˉ hwaꜗ, saꜙ jmä̱ä̱yꜗ dsaˉheyꜘ jeeˊ jmeeꜙ Dio hihꜙ.
62 Mas Jesus lhe replicou: Ninguém que, tendo posto a mão no arado, olha para trás é apto para o reino de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.