Lucas 4
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NVT
1 Chaˉmiihˉ beꜘ kihꜗ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ maˉkye̱ˉ Jesús. Heˉja̱ˉ maˉlaꜙ maˉsa̱a̱yˉ jmɨɨˉ chaˊjmɨɨˉ Jordan, läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙjøøꜗ Jmɨˉlleꜘ kiyhꜗ ngooyꜗ taꜙ jeeˊ laˈ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ.
1 Jesus, cheio do Espírito Santo, voltou do rio Jordão e foi conduzido pelo Espírito no deserto,
2 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjä̱yꜘ to̱ꜗlooꜗ jmɨɨˋ jeeˊ gaꜙka̱ꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ dsëyꜗ. Saꜙ chaˉ gaꜙkuyhˉ niꜙ miihˉ taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ gyayˈ jeeˊ ja̱ˉ. Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, jaꜗ kyo̱yhꜙ.
2 onde foi tentado pelo diabo durante quarenta dias. Não comeu nada durante todo esse tempo, e teve fome.
3 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ sɨɨyhꜙ: —Cherˊmahꜗ dsooꜘ la̱a̱hꜗ Jo̱o̱ꜘ Dio, jmeeˊ hihꜙ mahꜗ liiꜙ heˊñiihꜚ ku̱u̱ˊ laˉ.
3 Então o diabo lhe disse: “Se você é o Filho de Deus, ordene que esta pedra se transforme em pão”.
4 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ: —Maˉnaˉsɨɨˉ baˊ: “Ja̱ꜙ maꜙlaꜙ kya̱a̱hˊ heˉ kihˉhi̱hnˉ jmeeꜙ cha̱a̱ˉ jneˊ. Kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ juuˈ kihꜗ Dio baˊ jmeeꜙ cha̱a̱ˉ jneˊ.”
4 Jesus, porém, respondeu: “As Escrituras dizem: ‘Uma pessoa não vive só de pão’”.
5 Heˉja̱ˉ gaꜙjøøꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ kiyhꜗ läꜙ gaꜙtëꜘ ko̱o̱ˉ mohꜘ ñiiꜘ mahꜗ kya̱a̱hˊ ko̱ˉhwëëꜘ pihˈ baˊ gaꜙheeyhꜗ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ kaahˊ heˉ chaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ.
5 Então o diabo o levou a um lugar alto e, num momento, lhe mostrou todos os reinos do mundo.
6 Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —Kwanˋ jwëˈ mahꜗ jmeehˈ hihꜙ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ naˉ, hiꜙ kwëëhnꜚ hneˉ läꜙjëꜙ gaˊ heˉ laꜗ naˊhñaahꜗ heˉ chaˉ kihꜗ. Jëëhꜘ, jnäꜘ gaꜙhyohnꜗ läꜙjëꜙ heˉ naˉ hiꜙ leꜘ kwëëhnꜚ hi̱ˉ llaꜙ dsënꜙ.
6 “Eu lhe darei a glória destes reinos e autoridade sobre eles, pois são meus e posso dá-los a quem eu quiser”, disse o diabo.
7 Läꜙjëꜙ heˉ naˉ kwëëhnꜚ hneˉ cherˊmahꜗ gaꜙju̱u̱hˊ jnëhˊ chaˊnënꜙ, jmä̱ä̱hˈ jnäꜘ jø̱ø̱hnˈ.
7 “Eu lhe darei tudo se me adorar.”
8 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Gwa̱a̱hˉ kiꜙ jnäꜘ Tanaˊ, jëëhꜘ maˉnaˉsɨɨˉ baˊ jeeˊ jyohꜘ kaˉlähꜘ: “Kihꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dio kya̱a̱hꜗ baˊ jmeehˈ jʉʉhˉ. Kihꜗ ja̱a̱ˉ hñiiꜘ bihꜗ jmeehˈ taˊheꜗ.”
8 Jesus respondeu: “As Escrituras dizem: ‘Adore o Senhor, seu Deus, e sirva somente a ele’”.
9 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙjøøꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ kiyhꜗ taꜙ jeeˊ chihˈ gwahꜙ jwɨɨˉ Jerusalén. Maˊ gaꜙllaꜙnääyꜗ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjä̱ä̱yꜗ läꜙ gaꜙtëꜘ gyʉʉhˈ kihꜗ gwahꜙ jʉʉhꜙ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Cherˊmahꜗ dsooꜘ la̱a̱hꜗ Jo̱o̱ꜘ Dio, jwä̱ä̱ꜙ hñaahꜗ läꜙ gaꜙtëꜘ hwaꜗ.
9 Então o diabo o levou a Jerusalém, até o ponto mais alto do templo, e disse: “Se você é o Filho de Deus, salte daqui.
10 Jëëhꜘ naˉsɨɨˉ baˊ kaˉlähꜘ:
10 Pois as Escrituras dizem: ‘Ele ordenará a seus anjos que o protejam.
11 — ausente —
11 Eles o sustentarão com as mãos, para que não machuque o pé em alguma pedra’”.
12 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ: —Maˉnaˉsɨɨˉ baˊ kaˉlähꜘ: “Taꜙ ka̱ˉ dsëꜗ Dio hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱hꜗ.”
12 Jesus respondeu: “As Escrituras dizem: ‘Não ponha à prova o Senhor, seu Deus’”.
13 Maˉlaꜙ maˉka̱ꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ dsëꜗ Jesús, gaꜙläꜙø̱ø̱yꜘ kiyhꜗ miihˉ jmɨɨˊ.
13 Quando o diabo terminou de tentar Jesus, deixou-o até que surgisse outra oportunidade.
14 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ngaahꜗ Jesús taꜙ hwaꜗ Galilea kye̱yˉ chaˉmiihˉ beꜘ kihꜗ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ. Maˊ hiiꜘ juuˈ kiyhꜗ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ täähˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ hwaꜗ ja̱ˉ.
14 Então Jesus, cheio do poder do Espírito, voltou para a Galileia. Relatos a seu respeito se espalharam rapidamente por toda a região.
15 Maˊ miˉtë̱ë̱yꜙ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ läꜙko̱o̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ gwahꜙ mähˉ hiꜙ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ gaꜙjmeeꜘ jʉʉhˉ kiyhꜗ.
15 Ele ensinava nas sinagogas, e todos o elogiavam.
16 Gaꜙlla̱a̱yhꜗ jeeˊ jwɨɨˉ Nazaret jeeˊ gaꜙkwa̱a̱yꜗ. Gaꜙheyꜗ nehꜙ gwahꜙ mähˉ läꜙko̱o̱ˉ maˊ të̱ë̱yꜗ jmeeyꜙ jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙnooyˉ mahꜗ gaꜙhëyꜘ juuˈ kihꜗ Dio heˉ maˉnaˉsɨɨˉ jä̱ä̱ꜗ.
16 Quando Jesus chegou a Nazaré, cidade de sua infância, foi à sinagoga no sábado, como de costume, e se levantou para ler as Escrituras.
17 Gaꜙkwëëhꜗ dsihꜘ jeˉ heˉ gaꜙsɨɨꜘ Isaía hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio. Gaꜙji̱i̱yꜗ moˊjeˉ mahꜗ gaꜙjnøøyhꜗ jeeˊ naˉsɨɨˉ läꜙlaˉ:
17 Entregaram-lhe o livro do profeta Isaías, e ele o abriu e encontrou o lugar onde estava escrito:
18 — ausente —
18 “O Espírito do Senhor está sobre mim, pois ele me ungiu para trazer as boas-novas aos pobres. Ele me enviou para anunciar que os cativos serão soltos, os cegos verão, os oprimidos serão libertos,
19 — ausente —
19 e que é chegado o tempo do favor do Senhor”.
20 Maˉngëëꜘ maˉhëꜘ Jesús juuˈ ja̱ˉ, gaꜙbä̱ä̱yꜗ moˊjeˉ mahꜗ gaꜙngëëyꜗ kihꜗ hi̱ˉ maˊ häˊ gooˉ, ja̱ˉgaˊ gaꜙgyayˉ. Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ maˊ jë̱ë̱y˜ ko̱o̱ˉ hwehˉ.
20 Jesus fechou o livro, devolveu-o ao assistente e sentou-se. Todos na sinagoga o olhavam atentamente.
21 Mahꜗ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ dsaˉ heꜘ: —Naꜗ maˉläˉteꜗ juuˈ kihꜗ Dio heˉ maˉhënꜗ chaˊnëhˊ hnähꜘ.
21 Então ele começou a dizer: “Hoje se cumpriram as Escrituras que vocês acabaram de ouvir”.
22 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ dsaˉ maˊ hlëëhꜙ lluꜗ kihꜗ Jesús, hiꜙ maˊ dsa̱a̱˜ dsëyꜗ kihꜗ jna̱a̱hˈ laꜗ juuˈ heˉ maˊ hlëëhꜙ Jesús. Mahꜗ maˊ jäyhꜘ: —¿Cheˊ ja̱ꜙ heꜘ jo̱ˉñʉʉhꜚ José hi̱ˉ naˉ?
22 Todos falavam bem dele e estavam admirados com as palavras de graça que saíam de seus lábios. Contudo, perguntavam: “Não é esse o filho de José?”.
23 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ dsaˉ heꜘ: —Maꜙ baˊ jnäꜘ heˉ jwɨɨhˈ jnäꜘ juuˈ heˉ të̱ë̱hˈ hnähꜘ hlëëhˊ, heˉ jähꜘ läꜙlaˉ: “Jmeeˊ më˜ kyahꜗ hñaahꜗ, cherˊmahꜗ dsooꜘ la̱a̱hꜗ tëꜙmë˜. Jmeeˊ kaˉlähꜘ jeeˊ laˈ jwɨɨˉ kyahꜗ läꜙjëꜙ heˉ maˉnʉʉˊ jnäähꜗ gaꜙjmeehˊ jwɨɨˉ Capernaum, ja̱ˉgaˊ laˈ dsooꜘ.”
23 Então ele disse: “Sem dúvida, vocês citarão para mim o ditado: ‘Médico, cure a si mesmo’, ou seja, ‘Faça aqui, em sua cidade, o mesmo que fez em Cafarnaum’.
24 Hiꜙ gaꜙhlëëhꜘ gyihꜗ jyohꜘ juuˈ, gaꜙjäyhꜘ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ. Niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio saꜙ he̱e̱hˉ dsihꜘ jeeˊ jwɨɨˉ gooyˈ.
24 Eu, porém, lhes digo a verdade: nenhum profeta é aceito em sua própria cidade.
25 Juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ. Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gyaˈ Elía hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio gaꜙhnaꜘ jmaꜗ hnëˉ ji̱ˉñeˉ naˉdsë˜ jñeeꜘ sɨhˉ hiꜙ haˉ ko̱hꜘ hooˊ saꜙ gaꜙläꜙchaꜙ läꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ ja̱ˉ. Jmɨɨˊ ja̱ˉ, maˊ cha̱a̱ˉ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ hwaꜗ Israel.
25 “Por certo havia muitas viúvas necessitadas em Israel no tempo de Elias, quando o céu se fechou por três anos e meio e uma fome terrível devastou a terra.
26 Pero saꜙ gaꜙche̱e̱ꜗ Dio Elía kihꜗ niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ heꜘ. Gaꜙche̱e̱yꜗ kihꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hnɨɨꜘ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ Sarepta kooꜘ kihꜗ Sidón baˊ.
26 E, no entanto, Elias não foi enviado a nenhuma delas, mas sim a uma estrangeira, uma viúva de Sarepta, na região de Sidom.
27 Läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ jmɨɨˊ kihˈ Eliseo hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ. Maˊ cha̱a̱ˉ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ dsaahˊ hmihꜗ høøꜚ hwaꜗ Israel. Pero niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ heꜘ saꜙ gaꜙhla̱a̱ꜘ. Maꜙlaꜙ Naamán hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ hwaꜗ Siria baˊ gaꜙjä̱ꜗ kihꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
27 E havia muitos leprosos em Israel no tempo do profeta Eliseu, mas o único que ele curou foi Naamã, o sírio”.
28 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ nehꜙ gwahꜙ ja̱ˉ, gaꜙläꜙlle̱e̱yꜘ jwërte läꜙ maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ ja̱ˉ.
28 Quando ouviram isso, aqueles que estavam na sinagoga ficaram furiosos.
29 Gaꜙnooˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ mahꜗ gaꜙsë̱ë̱hˉ dsihꜘ taꜙ chʉʉhˊ jwɨɨˉ. Gaꜙjä̱ä̱yꜗ läꜙ gaꜙtëꜘ gyʉʉhˈ mohꜘ jeeˊ laˈ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, mahꜗ maˊ jwä̱ä̱yˈ taꜙ chaˊsɨɨˉ ñiihˊ.
29 Levantaram-se, expulsaram Jesus da cidade e o arrastaram até a beira do monte sobre o qual a cidade tinha sido construída. Pretendiam empurrá-lo precipício abaixo,
30 Pero heˉ gaꜙlaꜗ, gaꜙko̱o̱ˈ Jesús jwëꜗ kiyhꜗ gaꜙngëëyꜘ to̱ꜗdsaahˋ jeeˊ kihˈ dsaˉ heꜘ, ngooyꜗ taꜙ jeeˊ jyohꜘ.
30 mas ele passou por entre a multidão e seguiu seu caminho.
31 Ngooꜗ Jesús taꜙ Capernaum, ko̱o̱ˉ jwɨɨˉ heˉ nøøꜘ hwaꜗ Galilea. Gaꜙkwayꜘ juuˈ jmɨɨˊ heˉ te̱e̱hˉ dsaˉ dsëꜗ.
31 Então Jesus foi a Cafarnaum, uma cidade na Galileia, onde ensinava na sinagoga aos sábados.
32 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ maˊ dsa̱a̱˜ dsëꜗ kihꜗ juuˈ heˉ maˊ kwayꜙ ja̱ˉ. Jëëhꜘ, maˊ hlëëyhꜙ kya̱a̱hˊ chaˉmiihˉ beꜘ.
32 Ali também o povo ficou admirado com seu ensino, pois ele falava com autoridade.
33 Maˊ hä̱ä̱ˊ nehꜙ gwahꜙ, ja̱a̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ kye̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ mahꜗ gaꜙhlëëyhꜘ ko̱o̱ˉ ki̱ˉga̱a̱ˉ.
33 Certa ocasião, estando ele na sinagoga, um homem possuído por um demônio, um espírito impuro, gritou:
34 Gaꜙjäyhꜘ: —Taꜙ ka̱a̱hꜙ jnäähˈ, Jesús dsaˉ Nazaret. ¿Cheˊ maˉñehꜗ mahꜗ miˊlla̱a̱hꜗ jnäähˈ? Kyu̱u̱ꜙ jnäähˈ hneˉ. Hneˉ baˊ heꜘ hi̱ˉ naˉjngëëˈ kya̱a̱ꜗ Dio.
34 “Por que vem nos importunar, Jesus de Nazaré? Veio para nos destruir? Sei quem é você: o Santo de Deus!”.
35 Mahꜗ gaꜙjʉʉhꜗ Jesús kihꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Taꜙ toohꜘ mɨɨhˊ. Goˉhë̱ë̱ˈ kihꜗ dsaˉ naˉ —gaꜙjäyhꜘ. Läꜙji̱i̱hˈ gaꜙta̱hꜘ dsaˉ heꜘ hwaꜗ toꜙloꜙ nëˊ dsaˉ gaꜙjmeeꜘ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ mahꜗ yaꜙhë̱ë̱ꜗ bihꜗ. Pero niꜙ miihˉ dsooˊ saꜙ gaꜙjmeeyꜘ kihꜗ dsaˉ heꜘ.
35 Jesus o repreendeu, dizendo: “Cale-se! Saia deste homem!”. Então o espírito jogou o homem no chão à vista da multidão e saiu dele, sem machucá-lo.
36 Peerꜙ gaꜙjwa̱a̱hˈ dsaˉ kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ gaꜙhlëëyhꜘ ja̱ˉ, maˊ hlë̱ë̱yh˜ dsaˉkya̱a̱yhˊ, maˊ jäyhꜘ: —¿Heeˉ baˊ juuˈ naˉ? Heˉ baˊ cheˉ be̱e̱ꜘ juuˈ kiyhꜗ. Haˉ läꜙ liyhꜙ jmeeyꜗ madaꜚ kihꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ mahꜗ hwë̱ë̱yꜙ.
36 Admirado, o povo exclamava: “Que autoridade e poder ele tem! Até os espíritos impuros lhe obedecem e saem quando ele ordena!”.
37 Gaꜙläꜙchaꜙ juuˈ kihꜗ Jesús läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ täähˊ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ kihꜗ hwaꜗ ja̱ˉ.
37 E as notícias a respeito de Jesus se espalharam pelos povoados de toda a região.
38 Maˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús nehꜙ gwahꜙ ja̱ˉ, ngooyꜗ taꜙ kihꜗ Simón. Jeeˊ ja̱ˉ maˊ kya̱a̱ꜗ maˉchooˈ Simón dsaahˊ kya̱a̱hˊ lliiꜘ. Heˉja̱ˉ gaꜙchu̱u̱ꜘ dsaˉ kya̱a̱hˊ Jesús mahꜗ miˉhlä̱ä̱yꜘ.
38 Depois de sair da sinagoga naquele dia, Jesus foi à casa de Simão, onde encontrou a sogra dele muito doente, com febre alta. Quando os presentes suplicaram por ela,
39 Heˉja̱ˉ gaꜙtøhꜗ Jesús lleˊ jeeˊ kya̱a̱yꜗ, gaꜙjmeeyꜘ hihꜙ kihꜗ lliiꜘ ja̱ˉ. Mahꜗ yaꜙhɨɨꜗ lliiꜘ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙnooˉ maˉchooˈ Simón heꜘ, gaꜙjmeeyꜘ heˉ gaꜙkuhˉ gaꜙhɨ̱hꜗ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ.
39 Jesus se pôs ao lado da cama e repreendeu a febre, que a deixou. Ela se levantou de imediato e passou a servi-los.
40 Maˊ gaꜙnʉʉˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ dsaˉdsaahˊ kya̱a̱ˈ naˊnääyˈ naˊjä̱ä̱yˉ chaˊnëˊ Jesús. Naˉkuˊ naˉngɨɨˈ dsooˊ maˊ la̱a̱ˈ dsaˉdsaahˊ heꜘ. Heˉja̱ˉ gaꜙkyeˉ Jesús gooˉ nëˊ kihˈ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ mahꜗ gaꜙmiꜙhlä̱ä̱yꜘ.
40 Quando o sol se pôs, as pessoas trouxeram seus familiares enfermos até ele. Qualquer que fosse a doença, ao pôr as mãos sobre eles, Jesus curava a todos.
41 Kihꜗ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉdsaahˊ heꜘ gaꜙhwë̱ë̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ, hi̱ˉ maˊ tooyh˜ mɨɨhˊ maˊ jäyhꜘ: —Hneˉ la̱a̱hꜗ Jo̱o̱ꜘ Dio. Pero maˊ jʉʉh˜ Jesús kiyhꜗ. Saꜙ maˊ kwayꜙ jwëˈ maˊ hlëëyhˈ, jëëhꜘ maˉñeˉ baˊ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heˉ la̱a̱yꜗ Cristo.
41 Muitos estavam possuídos por demônios, que saíam gritando: “Você é o Filho de Deus!”. Jesus, no entanto, os repreendia e não permitia que falassem, pois sabiam que ele era o Cristo.
42 Maˊ gaꜙjnäꜗ ja̱ˉ, yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús ngooꜗ taꜙ jeeˊ saꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ. Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ dsaˉ gaꜙhnaayhˉ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙjnä̱ä̱yhꜙ. Hiꜙ gaꜙhaꜘ dsaˉ kiyhꜗ, saꜙ maˊ kwayꜙ jwëˈ maˊ dsooyˈ taꜙ jeeˊ jyohꜘ.
42 Logo cedo na manhã seguinte, Jesus retirou-se para um lugar isolado. As multidões o procuravam por toda parte e, quando finalmente o encontraram, suplicaram que não as deixasse.
43 Pero Jesús gaꜙjähꜘ sɨɨyhꜙ: —Jmeeꜙ biiꜗ kinꜙ nɨɨnˋ taꜙ jeeˊ jyohꜘ naˊka̱nˋ juˈhmëëꜘ heˉ miˉjnääꜙ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ. Kihꜗ heˉ laˉ baˊ naˉhña̱a̱nˊ janˈ.
43 Ele, porém, disse: “Preciso anunciar as boas-novas do reino de Deus também em outras cidades, pois para isso fui enviado”.
44 Heˉja̱ˉ ngooyꜗ naˊkwayˉ juuˈ läꜙko̱o̱ˉ läꜙko̱o̱ˉ gwahꜙ kihꜗ dsaˉ judiu heˉ tø̱ø̱ꜘ hwaꜗ Galilea.
44 E continuou a anunciar sua mensagem nas sinagogas da Judeia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.