Lucas 24
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NVT
1 Tiih˜ goˉte˜ toˉnëˊ jmɨɨˊ kihˈ seman˜, gaꜙllaꜙnääꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ jeeˊ maˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ ja̱ˉ, maˊ kye̱yˉ läꜙjëꜙ heˉ hɨɨˉ miˉjwɨɨˉ heˉ gaꜙmiꜙlluyꜗ ja̱ˉ hiꜙ jñahꜘ gaˊ dsaˉmëꜘ gaꜙjmeeꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
1 No primeiro dia da semana, bem cedo, as mulheres foram ao túmulo, levando as especiarias que haviam preparado,
2 Maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ jeeˊ ja̱ˉ, ku̱u̱ˊ heˉ maˊ naˉjnëˉ hooˊ toˉhø̱ø̱ˉ maˉnaˉbäˊ taꜙ kooꜘ.
2 e viram que a pedra tinha sido afastada da entrada.
3 Maˊ gaꜙta̱a̱yhˋ nehꜙ toˉhø̱ø̱ˉ gaꜙjëëyꜗ moꜙsoꜙ kyeˉ jmɨˉngoꜗ kihꜗ Jesús Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ.
3 Quando entraram no túmulo, não encontraram o corpo do Senhor Jesus.
4 Jeeˊ tä̱ä̱yhˊ jmeeyꜙ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ, läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙllaꜙsë̱ë̱hˋ chu̱hꜙ kiyhꜗ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˊ kye̱hˊ hmɨɨhˉ tøˉjlë̱ë̱ˉ ñihꜗ.
4 Enquanto estavam ali, perplexas, dois homens apareceram, vestidos com mantos resplandecentes.
5 Gaꜙjwa̱a̱hˈ jwërte dsaˉmëꜘ heꜘ, gaꜙjyooyꜗ moˉnëyˊ taꜙ hwaꜗ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ läꜙu̱u̱ꜘ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ sɨɨyhꜙ: —¿Heˉlaˈ hnaahꜙ hnähꜘ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ?
5 As mulheres ficaram amedrontadas e se curvaram com o rosto em terra. Então os homens perguntaram: “Por que vocês procuram entre os mortos aquele que vive?
6 Moꜙsoꜙ cha̱a̱ˉ jeeˊ laˉ. Hi̱i̱ꜚ maˉläˉji̱i̱hˋ. Miˉdsoohꜚ hohꜘ hnähꜘ heˉ gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ maˊ gyaˈ gyihꜗ hwaꜗ Galilea,
6 Ele não está aqui. Ressuscitou! Lembrem-se do que ele lhes disse na Galileia:
7 läꜙko̱hꜘ maˊ gaꜙjäyhꜘ läꜙlaˉ: “Laꜗ biiꜗ kihꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ ngëëꜗ dsihꜘ jaˊgooˉ dsaˉ hñaaˉ dsëꜗ, mahꜗ tä̱ä̱yꜙ dsohꜘ hmaˉcruꜚ. Hiꜙ gaˊ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ läꜙji̱i̱yhˊ kaˉlähꜘ.”
7 ‘É necessário que o Filho do Homem seja traído e entregue nas mãos de pecadores, seja crucificado e ressuscite no terceiro dia’”.
8 Ja̱ˉgaˊ gaꜙläꜙdsooh˜ dsëꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ juuˈ ja̱ˉ.
8 Então lembraram-se dessas palavras de Jesus
9 Maˊ gaꜙhwë̱ë̱yˉ jeeˊ ja̱ˉ, naˊnääyˈ naˊjmeeyhˊ juuˈ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙka̱a̱ꜙ apóstole kya̱a̱hˊ kihˈ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
9 e, voltando do túmulo, foram contar aos onze discípulos e a todos os outros o que havia acontecido.
10 Dsaˉmëꜘ hi̱ˉ naˊko̱o̱˜ juuˈ kihꜗ apóstole heꜘ maˊ che̱e̱ˉ María Magdalena, Juana, María chooˈ Jacobo hiꜙ jñahꜘ gaˊ dsaˉmëꜘ.
10 Maria Madalena, Joana, Maria, mãe de Tiago, e as outras mulheres que as acompanhavam relataram tudo aos apóstolos.
11 Pero läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙnuuꜘ juuˈ kihꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ saꜙ gaꜙläꜙhe̱e̱yꜘ kiyhꜗ. Maˊ la̱a̱yꜘ, juuˈ ngaaꜗ baˊ ja̱ˉ maˊ hlëëyhꜙ.
11 Para eles, porém, a história pareceu absurda, e não acreditaram nelas.
12 Heˉja̱ˉ gaꜙnooˉ Peeˊ, ngooyꜗ koˉchihˊ jeeˊ maˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ ja̱ˉ. Maˊ gaꜙjëëyꜗ nehꜙ, maꜙlaꜙ taˉjmaahˋ baˊ maˊ kyeˉ. Peerꜙ dsa̱a̱˜ dsëyꜗ ngaayhꜗ, maˊ jmeeyꜙ hʉʉˊdsëˉ haˉ baˊ läꜙ gaꜙlaꜗ.
12 Mas Pedro se levantou e correu até o túmulo. Abaixando-se, olhou atentamente para dentro e viu os panos de linho vazios; então voltou para casa, admirado com o que havia acontecido.
13 Ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ naˊnääˈ u̱u̱ꜗ discípulo ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ heˉ che̱e̱ˉ Emaú, ʉ̱ʉ̱ꜘ ko̱o̱ˉ gyaꜙko̱o̱ꜙ kilómetro kihꜗ Jerusalén.
13 Naquele mesmo dia, dois dos seguidores de Jesus caminhavam para o povoado de Emaús, a onze quilômetros de Jerusalém.
14 Jeeˊ tä̱ä̱yhˊ jwëꜗ gaꜙnääyꜗ ja̱ˉ, maˊ llayꜙ juuˈ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙlaꜗ.
14 No caminho, falavam a respeito de tudo que havia acontecido.
15 Pero heeˉ gaꜙlaꜗ. Jeeˊ gaꜙnääyꜗ llayꜙ juuˈ ja̱ˉ kya̱a̱hˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ, niꜙ saꜙ liihꜚ gyihꜗ, heꜘ baˊ hñiiꜘ Jesús ngooꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
15 Enquanto conversavam e discutiam, o próprio Jesus se aproximou e começou a andar com eles.
16 Pero saꜙ gaꜙläꜙkyu̱u̱yꜙ, kihꜗ maˉnaˉjlëˉ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ.
16 Os olhos deles, porém, estavam como que impedidos de reconhecê-lo.
17 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Heeˉ baˊ juuˈ naˉ llahˉ hnähꜘ chaˊjwëꜗ laˉ? ¿Heˉlaˈ meehˉ hohꜘ hnähꜘ?
17 Jesus lhes perguntou: “Sobre o que vocês tanto debatem enquanto caminham?”. Eles pararam, com o rosto entristecido.
18 Mahꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ Cleofa, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: —¿Haˉ läꜙ laꜗ juuˈ? Jeeˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˊnääˈ jmɨɨˊ, ¿cheˊ ja̱a̱ˉ hneˉ baˊ saꜙ ñehˊ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙlaꜗ jeeˊ jwɨɨˉ Jerusalén maˊ jmɨɨˊ laˉ?
18 Então um deles, chamado Cleopas, respondeu: “Você deve ser a única pessoa em Jerusalém que não sabe das coisas que aconteceram lá nos últimos dias”.
19 Ja̱ˉgaˊ jähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Heeˉ baˊ gaꜙlaꜗ? Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ sɨɨyhꜙ: —Llaˉ jnäähˈ juuˈ kihꜗ Jesús dsaˉ maˊ cha̱a̱ˉ Nazaret. Maˊ la̱a̱yˈ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ, chaˊnëˊ Dio hiꜙ chaˊnëˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ gaꜙmiꜙjnääyˉ heˉ be̱e̱yꜘ kya̱a̱hˊ taˊ kiyhˈ hiꜙ läꜙja̱ˉ kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ gaꜙhlëëyhꜘ kaˉlähꜘ.
19 “Que coisas?”, perguntou Jesus. “As coisas que aconteceram com Jesus de Nazaré”, responderam eles. “Ele era um profeta de palavras e ações poderosas aos olhos de Deus e de todo o povo.
20 Hiꜙ llaˉ jnäähˈ juuˈ haˉ läꜙ gaꜙjmeeꜘ dsaˉka̱a̱hˊ kya̱a̱ˈ jmiˉdsaˉ kya̱a̱hˊ dsaˉtaˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ gaꜙta̱a̱yhˉ gooˉ lleˊmohꜘ mahꜗ jmeeyꜗ hihꜙ heˉ ju̱u̱yꜘ, ja̱ˉgaˊ gaꜙtä̱ä̱yˉ dsohꜘ hmaˉcruꜚ.
20 Mas os principais sacerdotes e outros líderes religiosos o entregaram para que fosse condenado à morte e o crucificaram.
21 Pero jnäähˈ maˊ kye̱ˊ jnäähꜗ oˉjø̱hꜙ dsëˉ hi̱ˉ heꜘ nøøꜘ juuˈ maˊ lä̱ä̱ˈ jnäähꜗ dsaˉ Israel. Pero naꜗ maˉhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ heˉ gaꜙlaꜗ läꜙja̱ˉ.
21 Tínhamos esperança de que ele fosse aquele que resgataria Israel. Isso tudo aconteceu há três dias.
22 ¿Cheˊ kyu̱u̱h˜ haˉ läꜙ maˉlaꜗ? Ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ jmeeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäähꜗ, maˉjø̱ø̱yhꜗ jnäähˈ, kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ maˊ ki̱i̱yˈ ja̱ˉ. Jëëhꜘ tiih˜ gaˊ maˉnaˊnääyˈ jeeˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ.
22 “Algumas mulheres de nosso grupo foram até seu túmulo hoje bem cedo e voltaram contando uma história surpreendente.
23 Maˊ yaꜙnääyˋ, jäyhꜘ moꜙsoꜙ chaˉ jmɨˉngoꜗ kiyhꜗ kyeˉ nehꜙ toˉhø̱ø̱ˉ ja̱ˉ, hiꜙ jäyhꜘ maˉjë̱ë̱yꜙ ángele hi̱ˉ maˉjähꜘ sɨɨyhꜙ heˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ Jesús.
23 Disseram que o corpo havia sumido e que viram anjos que lhes disseram que Jesus está vivo.
24 Läꜙja̱ˉ maˉnaˊnääˈ ko̱ˉlla̱a̱ˊ dsaˉkya̱a̱hˊ jnäähꜗ jeeˊ laˈ toˉhø̱ø̱ˉ ja̱ˉ. Pero maˊ yaꜙnääyˋ, ko̱o̱ˉ baˊ juuˈ jmeeyh˜ läꜙko̱hꜘ jähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ, heˉ moꜙsoꜙ kyeˉ jmɨˉngoꜗ kihꜗ Jesús.
24 Alguns homens de nosso grupo correram até lá para ver e, de fato, tudo estava como as mulheres disseram, mas não o viram.”
25 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Heˉ baˊ cheˉ ta̱a̱hˉ hnähꜘ. Heˉlɨɨꜗ baˊ gaꜙläꜙdsooꜘ hohꜘ hnähꜘ läꜙjëꜙ heˉ gaꜙjähꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ.
25 Então Jesus lhes disse: “Como vocês são tolos! Como custam a entender o que os profetas registraram nas Escrituras!
26 ¿Cheˊ saꜙ maˊ laˈ biiꜗ kihꜗ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo maˊ dsaˉngëëyꜘ läꜙjëꜙ heˉ wɨɨꜘ, jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ le̱e̱yꜘ jø̱ø̱hˈ?
26 Não percebem que era necessário que o Cristo sofresse essas coisas antes de entrar em sua glória?”.
27 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙløøyꜗ hlë̱ë̱yh˜ läꜙko̱o̱ˉ maˉnaˉsɨɨˉ kiyhꜗ jä̱ä̱ꜗ. Gaꜙløøyꜗ kya̱a̱hˊ heˉ gaꜙsɨɨꜘ Moisé hiꜙ ngooꜗ bihꜗ miˉjnääyꜙ läꜙ hiiꜘ nëˊ haˉ läꜙ hlëëhꜙ kiyhꜗ jeeˊ gaꜙsɨɨꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio.
27 Então Jesus os conduziu por todos os escritos de Moisés e dos profetas, explicando o que as Escrituras diziam a respeito dele.
28 Maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ jwɨɨˉ jeeˊ gaꜙnääyꜗ ja̱ˉ, gaꜙjmeeꜘ Jesús läꜙko̱o̱ˉ heˉ ngooꜗ bihꜗ taꜙ chaˊnëˊ.
28 Aproximando-se de Emaús, o destino deles, Jesus fez como quem seguiria viagem,
29 Pero discípulo heꜘ gaꜙchu̱u̱ꜘ kya̱a̱yhˊ mahꜗ jä̱yꜗ hwëꜗ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: —Jä̱ˊ kya̱a̱hˊ jnäähꜗ, jëëhꜘ maˉhlooꜘ baˊ laˉ, maˉngooꜗ gaꜙnʉʉˉ. Gaꜙjä̱ꜘ bihꜗ kya̱a̱hˊ discípulo heꜘ.
29 mas eles insistiram: “Fique conosco esta noite, pois já é tarde”. E Jesus foi para casa com eles.
30 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gyayˈ nëˊ mes˜, gaꜙka̱yꜗ heˊñiihꜚ. Maˉngëëꜘ maˉkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio, gaꜙlla̱a̱yꜗ heˊñiihꜚ ja̱ˉ mahꜗ gaꜙkwëëyhꜗ discípulo heꜘ.
30 Quando estavam à mesa, ele tomou o pão e o abençoou. Depois, partiu-o e lhes deu.
31 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙnaꜘ mɨˈnëyˊ hiꜙ gaꜙläꜙkyu̱u̱yꜙ Jesús. Läꜙ maˉjëëy˜ ja̱ˉ gaꜙä̱ä̱hꜗ Jesús.
31 Então os olhos deles foram abertos e o reconheceram. Nesse momento, ele desapareceu.
32 Mahꜗ maˊ jähꜘ dsaˉkya̱a̱yhˊ: —Haˉ ko̱hꜘ saꜙ maˉnøhꜗ dsëˉ jneˊ läꜙko̱hꜘ juuˈ heˉ maˉhlë̱ë̱yhꜗ jneˊ chaˊjwëꜗ. Hiꜙ läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ kihꜗ heˉ maˉmiˉjnääyˉ haˉ läꜙ hnøøꜗ jähˊ jeeˊ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio.
32 Disseram um ao outro: “Não ardia o nosso coração quando ele falava conosco no caminho e nos explicava as Escrituras?”.
33 Läꜙcha̱hꜘ hor˜ ja̱ˉ gaꜙnooyˉ gaꜙnääyˋ taꜙ Jerusalén. Gaꜙllaꜙnääyˋ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ ko̱ˉjø̱hꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙka̱a̱ꜙ apóstole kya̱a̱hˊ jñahꜘ dsaˉkya̱a̱yhˊ.
33 E, na mesma hora, levantaram-se e voltaram para Jerusalém. Ali, encontraram os onze discípulos e os outros que estavam reunidos com eles,
34 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ heꜘ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ maˉläˉji̱i̱hˋ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ, hiꜙ maˉmiˉjnääyˉ hñiiyꜘ kihꜗ Simón.
34 que lhes disseram: “É verdade que o Senhor ressuscitou! Ele apareceu a Pedro!”.
35 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjmeehꜗ läꜙu̱u̱ꜘ discípulo heꜘ juuˈ, haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ chaˊjwëꜗ, hiꜙ haˉ läꜙ gaꜙläꜙkyu̱u̱yꜙ Jesús maˊ gaꜙlla̱a̱yꜗ heˊñiihꜚ.
35 Então os dois contaram como Jesus tinha aparecido enquanto andavam pelo caminho, e como o haviam reconhecido quando ele partiu o pão.
36 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ tä̱ä̱yhˊ llayꜙ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙllaꜙsë̱ë̱hˋ Jesús to̱ꜗdsaahˋ jeeˊ kiyhˈ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Waˊ hiiꜘ tiiˊ kyahˈ hnähꜘ.
36 Enquanto contavam isso, o próprio Jesus apareceu entre eles e lhes disse: “Paz seja com vocês!”.
37 Heˉja̱ˉ gaꜙjwa̱a̱hˈ jwërte läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ heꜘ mahꜗ gaꜙläꜙgoyhꜙ. Jmɨˉlleꜘ baˊ ja̱ˉ maˊ jëëy˜, la̱a̱yꜘ.
37 Eles se assustaram e ficaram amedrontados, pensando que viam um fantasma.
38 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Heˉlaˈ ga̱hꜗ hnähꜘ? ¿Heˉlaˈ jmeehˉ hnähꜘ to̱ꜗ hohꜘ hnähꜘ?
38 “Por que estão perturbados?”, perguntou ele. “Por que seu coração está cheio de dúvida?
39 Jëëˋ daˊ hnähꜘ maˉgoonꜙ. Jëëˋ daˊ hnähꜘ maˉtɨɨnꜙ. Ja̱ˉbaˊ jnäꜘ laˉ. Cho̱o̱hˈ daˊ hnähꜘ mahꜗ jëëˋ. Jëëhꜘ, jmɨˉlleꜘ saꜙ kye̱ˉ jmɨˉngoꜗ läꜙko̱o̱ˉ jëëhꜘ hnähꜘ la̱a̱nꜗ.
39 Vejam minhas mãos e meus pés. Sou eu mesmo! Toquem-me e vejam que não sou um fantasma, pois fantasmas não têm carne nem ossos e, como veem, eu tenho.”
40 Jeeˊ cheyhˈ hlëëyhꜙ läꜙja̱ˉ, gaꜙheeyhꜗ dsaˉ maˉgooyˉ maˉtɨɨyˊ.
40 Enquanto falava, mostrou-lhes as mãos e os pés.
41 Pero saꜙ gaˊ maˉhe̱e̱yꜘ lluꜗ, kihꜗ heˉ jë̱ë̱ˉ dsëyꜗ chaˉmiihˉ hiꜙ maˊ dsa̱a̱˜ dsëyꜗ kaˉlähꜘ. Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Heeˉ chaˉ miihˉ kihnˊ jeeˊ laˉ?
41 Eles continuaram sem acreditar, cheios de alegria e espanto. Então Jesus perguntou: “Vocês têm aqui alguma coisa para comer?”.
42 Heˉja̱ˉ gaꜙkwëëyhꜗ ko̱o̱ˉ jwɨˊ kihˈ hmoohˉ naˉdsë̱ë̱˜ nëˊ jeˉ hiꜙ ko̱o̱ˉ jwɨˊ tahꜗ sër˜.
42 Eles lhe deram um pedaço de peixe assado,
43 Heˉja̱ˉ gaꜙso̱o̱yhꜗ mahꜗ gaꜙkuyhˉ läꜙ maˉjëë˜ ja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ.
43 e ele comeu diante de todos.
44 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ: —Heˉ laˉ naˉ juuˈ heˉ gaꜙhlë̱ë̱hnˋ hnähꜘ läꜙ maˊ gyaˊ gaˊ jnäꜘ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ. Heˉ gaꜙjmeeꜘ biiꜗ gaꜙläꜙteꜗ läꜙjëꜙ heˉ naˉsɨɨˉ kinꜙ nëˊ ley kihꜗ Moisé, hiꜙ jeeˊ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio, hiꜙ kihꜗ salmo kaˉlähꜘ.
44 Em seguida, disse: “Enquanto ainda estava com vocês, eu lhes falei que devia se cumprir tudo que a lei de Moisés, os profetas e os salmos diziam a meu respeito”.
45 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjmeeyꜘ gaꜙnaꜘ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ dsaˉ heꜘ mahꜗ gaꜙläꜙngëëyꜘ läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio.
45 Então ele lhes abriu a mente para que entendessem as Escrituras,
46 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ: —Heˉ laˉ naˉ maˉnaˉsɨɨˉ kinꜙ jä̱ä̱ꜗ. Gaꜙjmeeꜘ biiꜗ kiꜙ jnäꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo heˉ gaꜙjëënꜗ wɨɨꜘ mahꜗ gaꜙläꜙji̱i̱hnˋ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ maˊ gaꜙhyaˉ hnëˉ jmɨɨˊ.
46 e disse: “Sim, está escrito que o Cristo haveria de sofrer, morrer e ressuscitar no terceiro dia,
47 Hiꜙ kwa̱a̱t˜ kinꜙ, dsaˉnääꜗ dsaˉ dsaˉkwaꜙ juuˈ kinꜙ gaꜙläꜙka̱a̱ˉ hwaꜗ. Løøyꜗ taꜙ Jerusalén hlë̱ë̱yhꜗ dsaˉ haˉ läꜙ dsaˉje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio mahꜗ ko̱o̱ꜙ Dio dsëꜗ kihꜗ dsoˊkyeˉ kiyhꜗ.
47 e que a mensagem de arrependimento para o perdão dos pecados seria proclamada com a autoridade de seu nome a todas as nações, começando por Jerusalém.
48 Hnähꜘ heꜘ hi̱ˉ jmeeꜗ juˈdsooꜘ kihꜗ läꜙjëꜙ heˉ laˉ.
48 Vocês são testemunhas dessas coisas.
49 Hi̱i̱ꜚ jnäꜘ che̱e̱nꜚ kyahꜗ hnähꜘ heˉ gaꜙbä̱ä̱hˉ Tääˋ kya̱a̱nꜙ hñiiꜘ kwëëyhꜗ hnähꜘ. Heˉja̱ˉ jä̱ä̱ˊ hnähꜘ Jerusalén laˉ, läꜙji̱i̱hˈ të̱ë̱hꜗ hnähꜘ beꜘ heˉ jyooꜗ gyʉʉhˈ.
49 “Agora, envio a vocês a promessa de meu Pai. Mas fiquem na cidade até que sejam revestidos do poder do céu”.
50 Gaꜙjä̱ä̱ꜗ Jesús läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ läꜙ gaꜙtëꜘ jä̱hꜙ kihꜗ jwɨɨˉ Betania. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙchooyꜘ gooyˉ gyʉʉhˈ mahꜗ gaꜙmiꜙjä̱ä̱yꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ.
50 Depois Jesus os levou a Betânia e, levantando as mãos para o céu, os abençoou.
51 Jeeˊ cheyhˈ miˉjä̱ä̱yꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ heꜘ ngaayhꜗ taꜙ gyʉʉhˈ.
51 Enquanto ainda os abençoava, deixou-os e foi elevado ao céu.
52 Maˉngëëꜘ maˉjmä̱ä̱yꜗ jø̱ø̱hˈ Jesús, peerꜙ jë̱ë̱ˉ dsëyꜗ gaꜙnääyˋ taꜙ Jerusalén.
52 Então eles o adoraram e voltaram para Jerusalém cheios de grande alegria.
53 Hiꜙ maˊ tä̱ä̱hˊ tä̱ä̱yꜘ jeeˊ maˊ chihˈ gwahꜙ, kwayꜙ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio hiꜙ maˊ jmeeyꜙ jʉʉhˉ kiyhꜗ. Waˊ laˈ läꜙja̱ˉ.
53 E estavam sempre no templo, louvando a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.